Dvi pilietybės niekšų nelaisvėje

Taip, kad labai aiškiai jie suprastų, kad dvi pilietybės yra jų, tai yra niekšų nelaisvėje. Teiginys turi būti įrodytas, kitaip tariant pagrįstas. Čia nėra vietos šmeižtui. Išvada padaryta remiantis faktais. Reikia tik atverti akis, klausytis ir nepamiršti vadovautis sveiku protu.

Taigi ką pastaruoju metu turime? Lietuvos žiniose yra BNS 2018-05-11 publikacija „Verda diskusijos dėl dvigubos pilietybės ir jos formuluočių“, kurioje yra pateikti du variantai:

„Viena formuluotė skamba taip: gimimu įgytos pilietybės negalima prarasti prieš žmogaus valią“, – po darbo grupės posėdžio žurnalistams sakė jos pirmininkas Arvydas Nekrošius.

„Dar kitas siūlymas, 12 straipsnio 2 dalį pakeisti taip: išskyrus konstitucinio įstatymo numatytus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis“, – alternatyvų variantą pristatė A. Nekrošius.“

Visiškai akivaizdu, kad pirmam variantui „gimimu įgytos pilietybės negalima prarasti prieš žmogaus valią“ jokio referendumo nereikia, nes tai jau įtvirtinta 1992-10-25 konstitucijos referendumu. Konstitucijos 12 str. pirma dalis sako „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.” Kadangi Konstitucijoje yra įtvirtinta “Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant…“ ir kadangi Konstitucija turi aukščiausią juridinę galią, tai niekas daugiau neturi aukštesnės juridinės galios už Konstituciją, todėl gimimu įgytos pilietybės negali atimti nei Seimas, nei Vyriausybė, ar koks nors Prezidento dekretas. Tai yra iš esmės tas pats, ką ir teigia pirmas variantas: „gimimu įgytos pilietybės negalima prarasti prieš žmogaus valią“.

LR Konstitucijai privalo paklusti Seimas, Seimo visi nariai, nes jie PRISIEKIA Konstitucijai. Toji priesaika Konstitucijai įpareigoja Seimo narius įstatymuose įtvirtinti Konstitucijos nuostatas PRIVALOMAI. Tačiau iki šiol, gal jau daugiau nei 15 metų jie to nedaro. Sąmoningai nedaro. Daugybę kartų informuoti nedaro. Todėl visiškai neabejotinai, asmenys, kurie prisiekė Konstitucijai, ją šiurkščiai sulaužo jos nevykdydami, yra NIEKŠAI, verti apkaltos. Kai to nedaro specialiai ilgą laiką, kai net būdami daug kartų informuoti, tai jau darosi PASKUTINIAIS NIEKŠAIS.

O kai dar svarsto, kad gal tą patį kas yra Konstitucijoje įtvirtinta, dar kartą tam rengti referendumą, tai čia nužmogėjimas, suniekšėjimas yra perviršytas, kas padaro juos penktąją kolona, stribais prieš Lietuvos atsikuriančią Valstybę, nes griauna Lietuvos valstybės konstitucinius pagrindus.

Taigi turime pirmą įrodymą, kad dvi pilietybės yra Seimo niekšų nelaisvėje. Jie nedaro to, ką privalo daryti – Pilietybės įstatyme įtvirtinti LR Konstitucijos 12-o straipsnio pirmą dalį: Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant… Pilietybės įstatymas šios konstitucinės nuostatos negali paneigti, nes privalo įtvirtinti. O ar ne to ir siekia Pasaulio lietuvių bendruomenė? O tai reiškia, kad Seimas sąmoningai ir piktybiškai veikia prieš PLB. Gal PLB to nemato? Matymas yra smegenų, proto funkcija.

Rado formuluotę referendumui

2018-05-18 BNS publikacija Lietuvos žiniose „Rado formuluotę referendumui dėl dvigubos pilietybės“, kurioje yra teigiama:

„Konstitucijoje būtų numatyta, kad pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.

Kitais atvejais Lietuvos respublikos pilietis negalėtų būti ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo numatytas išimtis.

Tokią formuluotę referendumui dėl dvigubos pilietybės iš trijų svarstytų variantų penktadienį pasirinko darbo grupė.“

Buvo du variantai, o pasirinktas trečias? Reiškia svarstydami pirmus du variantus dar vis nesupranta apie ką eina kalba. Tai kokia garantija, kad supranta, kas tas yra trečias variantas? Beviltiškai atrodo. Viskas iš esmės sujaukiama. Suvokti, kas čia parašyta, ko gero dar reikės kokių 50 metų, nes iš patyrimo, kiek laiko trunka suvokti vis dar galiojantį nesuvokiamą (iš tikro tobulą) LR Konstitucijos 12-ą straipsnį.

Visiškai neaišku, ar LR Konstitucijos 12-am straipsnyje išliks 1-ji dalis, antroji dalis, trečioji dalis.

Darykime prielaidą, kad čia taip yra keičiama 12-o straipsnio 2-oji dalis. O gal ne, kas juos žino?

Akivaizdžiai kaip gali atsitikti, kad LR Konstitucijos 12-am straipsnyje gali išlikti „LR pilietybė įgyjama gimstant…“ ir papildomai atsiranda „…kad pagal kilmę Lietuvos pilietis…“. Tai labai skirtingos sąvokos. Bus ką veikti aiškinantis Konstituciniame Teisme dar 15 metų.

Panaudota nekonkreti sąvoka „europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus“, kurios reikšmė gali kisti. Kaip antai imkime Anglijoje gyvenančius LR piliečius. Tai dėl to BREXIT, Anglija jau neatitinka europinės integracijos kriterijaus, nes „išsiintegruoja“ iš Europos. JAV iš viso nėra susiintegravusi su niekuo, nes yra savarankiška valstybė. Integruotis tai jungtis į visumą. Kadangi Europa ir JAV, o tuo labiau už Atlanto esančios kitos valstybės, nėra susiintegravę į visumą (tekste juk nekalbama apie NATO), gal niekada ir nebus, nors viename pasaulyje gyvename kažkaip įdomiai susintegravę, nes dar į Mėnulį ar Marsą atskirai nepersikėlėme gyventi. Suprantant jungtuko “ir” reikšmę, tai toks jungtukas parodo, kad turi būti kartu abi dedamosios, „europinė ir transatlantinė“. Vienai iš integracijų išnykus ar net neatsiradus, toks Konstitucijos tekstas praranda prasmę. Įvedus tokius dalykus į LR Konstituciją, pati Konstitucija pasidaro priklausoma nuo kažkokių išorinių integracijų, brexitų ir kitokių dalykų. O ims ir nesusiintegruos arba atvirkščiai išsiintegruos, tai kaip tada bus sprendžiami pilietybės klausimai? Kas liks iš Konstitucijos teksto? Kažkokios integracijos padarys negaliojančią Konstituciją, sakykim 12-ą jos straipsnį.

Ir pagaliau į Konstituciją yra įvedamas LR KT aferistų, šarlatanų mėgstamas žodis „išimtis“, kurį reikia suprasti taip, kad Konstitucija negalioja visiems piliečiams, galioja tik išimtims. Kažkas nustatys išimtis, gal net kyšio dydį, ir turėsime vėl tokią tvarką, su kurią per amžius mūčinsimės. Toks ir yra NIEKŠŲ tikslas. Kai tuo tarpu klausimas yra lengvai išsprendžiamas galiojančios Konstitucijos rėmuose be jokių referendumų.

Niekšai jau seniai paneigė Konstitucijos tekstą

Tiesiog pacituosiu visą KT 2004-05-25 LR NUTARIMO (Byla ) „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO RINKIMŲ ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO (2004 M. GEGUŽĖS 4 D. REDAKCIJA) IR 2 STRAIPSNIO 2 DALIES (2004 M. GEGUŽĖS 4 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI“ II.4 skyrelio tekstą:

II. 4. „Konstitucija, kaip teisės aktas, yra išreikšta tam tikra tekstine forma, turi tam tikrą kalbinę išraišką. Tačiau taip, kaip teisės negalima traktuoti vien kaip teksto, kuriame expressis verbis yra išdėstytos tam tikros teisinės nuostatos, elgesio taisyklės, taip ir Konstitucijos, kaip teisinės realybės, negalima traktuoti vien kaip jos tekstinės formos, negalima suvokti Konstitucijos vien kaip eksplicitinių nuostatų visumos. Konstitucija yra vientisas aktas (Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalis). Pati Konstitucijos, kaip aukščiausios teisinės galios akto, prigimtis, konstitucingumo idėja suponuoja tai, kad Konstitucijoje negali būti ir nėra spragų, vadinasi, negali būti ir nėra tokio žemesnės galios teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo, kurio nebūtų galima vertinti jo atitikties Konstitucijai atžvilgiu. Konstituciją, kaip teisinę realybę, sudaro įvairios nuostatos – konstitucinės normos ir konstituciniai principai, kurie įvairiose Konstitucijos formuluotėse yra tiesiogiai įtvirtinti arba yra iš jų išvedami. Vieni konstituciniai principai yra įtvirtinti expressis verbis suformuluotose konstitucinėse normose, kiti, nors ir nėra jose įtvirtinti expressis verbis, jose atsispindi ir yra išvedami iš konstitucinių normų, taip pat iš kitų šiose normose atsispindinčių konstitucinių principų, iš konstitucinio teisinio reguliavimo visumos, iš Konstitucijos, kaip svarbiausių valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos vertybių sistemą įtvirtinančio ir ginančio, visai teisės sistemai gaires nubrėžiančio akto, prasmės. Tarp konstitucinių principų ir konstitucinių normų negali būti ir nėra priešpriešos, visos konstitucinės normos ir konstituciniai principai sudaro darnią sistemą. Būtent konstituciniai principai organizuoja į darnią visumą visas Konstitucijos nuostatas, neleidžia, kad Konstitucijoje būtų vidinių prieštaravimų ar tokio jos aiškinimo, kai iškreipiama ar paneigiama kurios nors Konstitucijos nuostatos prasmė, kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta ir jos ginama vertybė.

Per konstitucinius principus atsiskleidžia ne tik Konstitucijos raidė, bet ir jos dvasia – tos vertybės ir siekiai, kuriuos Tauta Konstitucijoje įtvirtino pasirinkusi tam tikrą jos nuostatų tekstinę formą, kalbinę išraišką, nustačiusi tam tikras Konstitucijos normas, eksplicitiškai arba implicitiškai įtvirtinusi tam tikrą konstitucinį teisinį reguliavimą. Tad priešpriešos negali būti ir nėra ne tik tarp konstitucinių principų ir konstitucinių normų, bet ir tarp Konstitucijos dvasios ir Konstitucijos raidės: Konstitucijos raidės negalima aiškinti ar taikyti taip, kad būtų paneigiama Konstitucijos dvasia, kuri gali būti suvokta tik konstitucinį teisinį reguliavimą matant kaip visumą ir tik įvertinus Konstitucijos, kaip visuomenės sutarties ir aukščiausios teisinės galios akto, paskirtį. Konstitucijos dvasią išreiškia konstitucinio teisinio reguliavimo visuma, visos jos nuostatos – ir Konstitucijos tekste tiesiogiai išdėstytos Konstitucijos normos, ir Konstitucijos principai, taip pat ir tie, kurie išplaukia iš konstitucinio teisinio reguliavimo visumos ir Konstitucijos, kaip svarbiausių Tautos vertybių sistemą įtvirtinančio ir ginančio, visai teisės sistemai gaires nubrėžiančio akto, prasmės.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad visos Konstitucijos nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir sudaro vieningą, darnią sistemą, kad tarp Konstitucijoje įtvirtintų vertybių yra pusiausvyra, kad nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima aiškinti taip, kad būtų iškreiptas arba paneigtas kurios nors kitos Konstitucijos nuostatos turinys, nes taip būtų iškreipta viso konstitucinio teisinio reguliavimo esmė, pažeista konstitucinių vertybių pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 1998 m. rugsėjo 24 d., 2002 m. spalio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. rugsėjo 30 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. balandžio 15 d. nutarimai).“

Tai kaip tai suprasti? Konstitucinė dvasia kaip po tokia neegzistuoja viename pavidale, nes yra pačių įvairiausių Konstitucijų. Iš čia seka paprasta išvada, kad Konstitucijos tekstas apsprendžia Konstitucijos (įstatymo) dvasią, o ne atvirkščiai. Todėl prioritetą bet kokiu atveju turi Konstitucijos tekstas, o ne taip, kaip sako LR KT aukščiau „Konstitucijos raidės negalima aiškinti ar taikyti taip, kad būtų paneigiama Konstitucijos dvasia”. Turi būti pirmiausiai išsiaiškinama Konstitucijos raidė, o ne iš kažkur atsiradusi Konstitucijos dvasia, nes Konstitucijos dvasia gali atsirasti tik iš Konstitucijos raidės. Kitaip būtų absurdas. Ir tame absurde ir gyvena LR KT teisėjai.

Jie suformuoja Konstitucijos dvasią taip, kad niekaip nemato, negirdi, nesupranta, kad LR Konstitucijos 12 str. pirmoje dalyje yra parašyta LR pilietybė įgyjama gimstant…“. Ši nuostata pilnoje apimtyje privalo būti suprantama toje Konstitucijos dvasioje, taip, kaip ir priklauso. Jei tai įtvirtinta Konstitucijoje, tai tokios teisės niekas negali paneigti žemesniu įstatymu, o privalo pilnoje apimtyje įgyvendinti.

Dar gražiau yra tai, kad 2006-11-13 NUTARIME „DĖL TEISĖS AKTŲ, REGULIUOJANČIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS SANTYKIUS, NUOSTATŲ ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI“ LR KT formuodamas savo Konstitucines dvasias išdrįso pakeisti Konstitucijos tekstą, tai yra vietoje LR Konstitucijos 12-am straipsnyje panaudoto termino „atskiri atvejai“ parašė:

1. „II.1. Lietuvos Respublikos pilietybė – konstitucinis institutas.

II.10. „Pabrėžtina, kad Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. Pagal Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas).“

Kaip matome, LR KT vienareikšmiai teisingai supranta, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė – konstitucinis institutas“. Ko niekaip negali suprasti didžiuma Lietuvos taip vadinamų inteligentų, galvojančių, kad jų nuomonė yra aukščiau Konstitucijos. Tuo tarpu klausimas dėl dviejų pilietybių yra griežtai Konstitucijos raidės interpretavimo klausimas.

Taigi dabar atidžiai pasižiūrėkime į LR KT paaiškinimus. Aiškiai matome, kad Konstitucijoje, tai reiškia konstitucijos raidę, parašyta, kad „atskiri atvejai“. O kas yra trumpai drūtai tas „ATSKIRAS“? Lietuviškai trumpai drūtai „atskiras“ yra tai, kas nėra kartu. Taip ir aiškina Lietuvių kalbos žodynai. Netgi duoda konkretų pavyzdį „atskirai gyvena“, ne retai gyvena, ne išimtinai gyvena, o atskirai gyvena. Apie tai jau daug kartų rašyta ir niekaip nenorima suprasti elementarių dalykų. Konstitucija dviejų pilietybių klausimu pirmiausiai kalba apie tuos, kurie atskirai gyvena. Konstitucija nekalba apie tuos, kurie Lietuvoje gyvena. Atskirumas, tai nebuvimas kartu pirmiausiai.

Tai pasižiūrėkite, kaip LR KT išvarto, išniekina žodį „atskiras“, t.y. erdvę apibūdinanti sąvoka, ir jį, tą žodį paverčia į laiko sąvoką „labai reti (atskiri)“. Žodžio „atskiri“ jau nebelieka, pasidaro du žodžiai „labai reti“. O retumas tai tai, kaip dažnai pasitaiko: kas metus, kas mėnesį po vieną antrą pilietybę, šlykščiai žargonikai kalbant kas mėnesį po vieną “dvigubą” pilietybę. Jie ne tik įsivažiavo apie „labai reti“, tačiau panaudojo dar vieną Konstitucijoje neaptinkamą sąvoką – žodį „išimtiniai“.

O juk laikas jau pradėti suprasti, o gal dar ne? Gal visam laikui išdurnėjote? O gal į Seimą sąrašais tik tokius ir parenka? Laikas pradėti suprasti, kad žodžiai „atskiras“, „retas“, „išimtinis“ yra skirtingi žodžiai. Jeigu vis dar nesuprantate, tai skaitykite, studijuokite, kad ir 2018-05-01 straipsnį „Tragiška PLB nuostata dėl dviejų pilietybių“. Skaitykite, studijuokite tol, kol suprasite elementarius dalykus.

Net aferistas prof. Vytautas Sinkevičius tai supranta, nes pats aiškiai išsiaiškino, kad tai trys skirtingi žodžiai, trys žodžiai su skirtingomis reikšmėmis. O po to ŠAST ir atlieka aferistinį žodžių pakeitimą Konstitucijoje aiškindami jos reikšmę. Tai Jums ponai yra paliekama plati erdvė būti DURNIAIS amžiams. O dabar galite kaitalioti tą Konstituciją, o ją LR KT pakeis, kaip jiems ūpas užeis ar kitokių „vaistų“ ar „dvasių“ prisipompuos.

Į ką noriu atkreipti dėmesį? Atkreipiu dėmesį į tai, kad LR KT niekšams yra giliai nusipjauti į visas Jūsų pastangas pakeisti Konstitucijos 12-ą straipsnį referendumu, nes nuo to LR KT Konstitucijos dvasia NEPASIKEIS, nes Konstitucijos dvasią ne Konstitucijos tekstas apsprendžią: „Konstitucijos raidės negalima aiškinti ar taikyti taip, kad būtų paneigiama Konstitucijos dvasia“. Taip išeina, kad reikia rengti referendumą Konstitucijos dvasiai pakeisti, o ne tekstui. ABSURDAS.

Konstitucijos žodžių reikšmės pakeitimas yra antras faktas įrodantis, kad dviejų pilietybių klausimas yra niekšų nelaisvėjė.

LR KT pakeisdami Konstitucijos žodžių reikšmes, pakeitė Konstituciją taip, kaip jiems patogu ar užsakyta buvo. Tai nieko neturi bendro su Konstitucijos tekstu. Matomai LR KT teisėjai konstitucines dvasias įsivaizduoja durnaropių apsiriję, ne kitaip. Nes teisininkui su elementariausiomis žiniomis turėtų būti iš karto suprantama, kad Konstitucijos tekste negalima pakeisti nei žodžio, nei jo reikšmės, net pakeisti kablelio vietos negalima. Tačiau LR KT tai atliko.

Jie visus Jus paskutiniais DURNIAIS laiko, paskutiniais ŽIOPLIAIS laiko, Jus visus NIEKINA, ŽEMINA, TYČIOJASI, o Jūs kaip avinų banda IŠSIŽIOJĘ laukiate ką Jums jie dar pasakys, kokį dar aferizmą Jums iškrės. Ir vėl bus tas pats ir tas pats ir tas pats. Kas Jums darosi? Niekšams tarnaudami patys niekšais pasidarėte. Ar tai laisva valia toks Jūsų pasirinkimas?

Siekiant suprasti Konstitucijos vientisumo klausimą, kad ir analizuojant dviejų pilietybių problemą, reikia suprasti, kad konstitucinės nuostatos „LR pilietybė įgyjama gimstant…“ niekaip negali paneigti konstitucinė nuostata: „asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais“. Kadangi dauguma LR piliečių teisę į pilietybę įgijo gimstant, tai tos teisės atimti ar sumenkinti negali LR Konstitucijos 12-o straipsnio antra dalis. Todėl LR KT išaiškinimai yra ydingi, specialiai suklastoti pakeičiant Konstitucijos žodžių reikšmes. LR KT įvykdytas konstitucinis nusikaltimas „šiurkščiai pažeidžiant Konstituciją ir sulaužius priesaiką“.

Išvada: Dvi pilietybės, kaip konstitucinis institutas, yra LR KT ir Seimo niekšų nelaisvėje. Seimo komisija tuo dviejų pilietybių klausimu siekia sujaukti taip, kad niekas net negalėtų artimiausioje ateityje to klausimo ne tik suprasti, bet ir įgyvendinti.

LR KT iš visų tų vis kas kart susirenkančių ir svarstančių tyčiojasi ir juokiasi kaip iš NEVYKĖLIŲ. Gal net už pilvų susiėmę juokiasi. O ką jie turi daryti? Iš durnių belieka tik juoktis. Taip Jums ir reikia.

Tačiau kita klausimo pusė ta, kad Jūs būk tai veikdami Lietuvos valstybės piliečių konstitucinių teisių klausimu veikiate priešinga kryptimi. O tai nusikaltimas. Esate nusikaltėliai ir nepaprasti, o valstybiniai, konstituciniai nusikaltėliai. Kertate per Lietuvos valstybės teisinius pagrindus. Tai Lietuvos priešų tikslas. Juos kukliai vadinu niekšais.

Klausimas dėl nacionalinio saugumo, kad svetimos valstybės Lietuvoje „neprigamintų“ asmenų su antra pilietybe, yra išprendžiamas elementariai papildant Pilietybės įstatymą dar vienu atskiru atveju, tai yra atskirai gyvenantiems:

LR pilietis, gimęs Lietuvoje, ir gyvenantis kitoje valstybėje, gali įgyti ir kitos valstybės pilietybę.

Įtvirtinus tokį atskirą atvejį, Konstitucijai neprieštaraujantį, tektų taisyti ir antikonstitucinį Pilietybės įstatymą.

Pastudijuokite 2018-05-13 straipsnį „Pilietybių beprotybė“.