„Euromaidanas” išvaikytas (papildyta video)

Vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas specialiųjų milicijos pajėgų „Berkut” smurtas prieš taikaus protesto dalyvius, rasite publikacijos pabaigoje.

Eurointegracijos šalininkų mitingas Kijevo centre žiauriai išvaikytas. Nukentėjo žurnalistai. Opozicija ruošia naujas protesto akcijas.

Kijeve specialus milicijos būrys anksti rytą išvaikė „Euromaidaną”. Penktadienį keletas žurnalistų rimtai nukentėjo sostinės centre nuo valdžios pasamdytų smogikų. Visa tai įvyko po to, kai lapkričio 29 dieną Vilniuje prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį su ES.

Intriga dėl asociacijos sutarties bei Ukrainos ir ES laisvos prekybos zonos išliko iki pat Vilniaus Rytų partnerystės susitikimo pabaigos. Iki paskutinio momento Ukrainos delegacijos atstovai kalbėjo apie didelę dokumento pasirašymo tikimybę.

Likus savaitei iki susitikimo Lietuvoje Ukrainos vyriausybė atidėjo sutarties pasirašymą. Kijevas pareikalavo finansinės kompensacijos už ekonomikos perėjimą prie Europos standartų ir už Rusijos rinkos praradimą. Europos lyderiai atšaukė beveik visas savo sąlygas ir buvo pasirengę padėti spręsti Ukrainos valdžios finansines problemas. Tačiau prezidentas V. Janukovyčius atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį. Kad derybos toliau tęstųsi, jis pasiūlė ES vadovybei pritraukti į jas Maskvą.

„Sukurti normalius santykius ES-Rusija-Ukraina formate – tai mūsų pareiga ir mūsų interesas. Mes neužbaigėme dialogo su Rusija, ir svarbu, kad ši pertrauka santykiuose su ES mums atvertų naujas galimybes“, – pareiškė Ukrainos prezidentas po susitikimo Vilniuje.

Tuo metu, kai V. Janukovyčius keliavo iš Lietuvos, Kijevo centre klostėsi dramatiški įvykiai. Provokacijos organizavimui „Euromaidane” Marijos parke šalia Aukščiausiosios rados valdžia už pinigaus surinko apie tris tūkstančius žmonių. Už bandymą nufilmuoti įvykius smogikai sportiniais kostiumais žiauriai sumušė visuomeninės televizijos žurnalistą Dmitrijų Gnapą, nuo jų rankų taip pat nukentėjo Penktojo kanalo filmavimo grupė. Žurnalistus užmėtė akmenimis.

Penktadienio vakarą Maidane Nezaležnosti, kur vyko neterminuota eurointegracijos šalininkų akcija, įvyko penkiolikos tūkstančių dalyvių mitingas. Jo metu opozicijos lyderiai pareiškė, kad už nutrauktą asociacijos su ES susitarimo pasirašymą jie sieks prezidento apkaltos ir vyriausybės atsistatydinimo. Dar iki mitingo pradžios šimtai „Berkut“ karių užblokavo Maidaną ir ėmė ruoštis mitinguojančių išvaikymui, tačiau vėliau specialusis milicijos būrys gavo komandą atidėti operaciją. Ji prasidėjo šeštadienį ketvirtą valandą ryto.

„Maidaną žvėriškai šlavė. Dešimtys sužeistų, dešimtys sulaikytų. To Ukraina dar nematė“, – twitteryje rašė įvykių liudininkas, Aukščiausiosios rados opozicijos deputatas Andrejus Ševčenka.

Šturmo metu prie Nepriklausomybės monumento buvo apie tūkstantis žmonių. Juos mušė lazdomis, spardė, tempė laiptais. Fotokameros užfiksavo sukruvintus veidus, pramuštas galvas. Apie trisdešimt nukentėjusiųjų buvo nugabenti į ligoninę. Kai kurie „Euromaidano” demonstrantai, tarp jų ir sužeistieji, gelbėdamiesi nuo „Berkut“ karių pasislėpė Michailovsko vienuolyne.

„Čia rado prieglobstį du šimtai žmonių. „Berkut“ juos žiauriai sumušė lazdomis, ir atvykę medikai teikė jiems pagalbą. Mes žinome, kad keturi sunkios būklės nukentėjusieji guli ligoninėje. Dingo mažiausiai du akcijos dalyviai, mes negalime jų rasti. Dabar Maidanas ir metro išėjimai užblokuoti specialaus būrio karių. Videokadruose, kuriuose užfiksuotas taikios akcijos šturmas, gerai matyti, kaip nesipriešinančius jaunuolius, studentus specialaus būrio nariai žiauriai spardo ir tempia žeme. Jie buvo šokiruoti tokio tvarkos saugotojų elgesio ir dėkoja cerkvei, kuri juos priglaudė", – radijui Svoboda papasakojo Michailovsko vienuolyne buvusi Aukščiausiosios rados parlamentinės frakcijos „Batkivščina“ deputatė Aleksandra Kužel.

Akivaizdu, kad akcijos Maidane išvaikymas gali mobilizuoti eurointegracijos šalininkus. Į sekmadienį planuojamą mitingą ruošiasi ateiti daugelis Kijevo, o taip pat ir kitų miestų gyventojų, neabejingų tam, kas pastarosiomis dienomis vyksta Ukrainos sostinėje.

Į jėgos panaudojimą Kijevo centre jau sureagavo nemažai Vakarų valstybių, leidusių suprasti, kad atsakas į tokius veiksmus gali būti tarptautinė V. Janukovyčiaus izoliacija.

Vienas opozicijos lyderių Arsenijus Jaceniukas pareiškė, kad po Vilniaus Ukraina vis labiau primena Baltarusiją. Pastarųjų įvykių kontekste ekspertai svarsto: kokie bus tolimesni Ukrainos prezidento žingsniai?

Penktadienį vyriausybė pabrėžė, kad Ukraina neketina stoti į Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano Muitų sąjungą, tačiau ketina siekti, kad Maskva peržiūrėtų grobuoniškus dujų kontraktus. Analitinio centro „Politika“ vadovas Igoris Popovas mano, kad po atsisakymo pasirašyti asociacijos su ES sutartį Rusijos valdžia gali nusileisti Kijevui, sumažindama savo dujų kainą Ukrainai.

„Turint omenyje, kad prezidentas V. Janukovyčius Vilniuje įvardijo Rusiją kaip dokumentų su ES nepasirašymo priežastį, akivaizdu, kad Rusijos spaudimas buvo pagrindinis tai nulėmęs faktorius. Atitinkamai, kad išlaikytų savo reitingą ir parodytų gyventojams kompensaciją, veikiausia dabar pradės derybas su Rusija. Neatmetama galimybė, kad Putinas gali pats atvykti į Ukrainą su ragaišiais ir geromis naujienomis (V. Janukovyčiui, radijo Svoboda past.). Tikėtina, kad ukrainiečiams parodys greitą naudą iš bendradarbiavimo su Rusija ir, natūralu, tai gali būti peržiūrėjimas tų dujų sutarčių, kurias kadaise palaimino dabar nuteista buvusi premjerė Julija Timošenko“, – mano I. Popovas.

Vertė Alicija Žukauskaitė

Šaltinis: svoboda.org