Pasaulio lietuviai už dvi pilietybes (III dalis)

2017-08-21 straipsnyje „Pasaulio lietuviai už dvi pilietybes (I dalis)“ pristačiau Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės Dalios Henkės pranešimą LR Seime vykusioje 2017-03-08 diskusijoje „Pilietybės išsaugojimas – teisiniai ir politiniai iššūkiai“.

Šio Dalios Henkės pranešimo esmė yra tame, kad Pasaulio lietuviai šiuo momentu rūpinasi, kad būtų jiems išsaugota LR pilietybė, kai jie įgyja ir kitos valstybės pilietybę.



Tokiam siekiui Pasaulio lietuviai, kurie emigravo po Nepriklausomybės paskelbimo, turi tam konstitucinį pagrindą, kuris įtvirtintas LR Konstitucijos 12-am straipsnyje. Pirmiausiai LR piliečiai, kurie emigravo po 1990-03-11, pagrindinai beveik visi turi prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę, nes yra gimę Lietuvoje, ir be to toji teisė yra įtvirtinta LR Konstitucijos 12-o straipsnio 1-oje dalyje „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.“ Pasaulio lietuviai, kurie emigravo ar laikinai išvyko tą savo teisę įgyti ir kitos valstybės pilietybę taip pat turi, nes tokią teisę garantuoja vėl gi LR Konstitucijos 12-o straipsnio 2-a dalis „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“ Taigi Pasaulio lietuviai atvyko į Lietuvą, Seimą prašyti to, kas jiems pagal Konstituciją ir taip priklauso. LR Seimo pareiga, kad tos Konstitucijos garantuojamos teisės būtų įgyvendintos LR pilietybės įstatyme, nes kitaip toks įstatymas prieštarautų Konstitucijai ir pagal Konstitucijos 7-tą straipsnį „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.“ Taigi kol kas neturime LR Pilietybės įstatymo, kuris neprieštarautų Konstitucijai. Apie tai galima pasiskaityti 2017-08-14 straipsnyje „LR Pilietybės įstatymo prieštaravimai Konstitucijai“.

2017-08-26 straipsnyje „Pasaulio lietuviai už dvi pilietybes (II dalis)“ pristačiau Dalios Asanavičiūtės, Jungtinės karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkės poziciją, o taip pat Dalios Jakaitės, Brazilijos lietuvių bendruomenės atstovės Lietuvoje poziciją (nuo 45:35 minutės): „Aš jokiu būdu nepritariu dėl šitos nuostatos dėl E S ir NATO valstybių, nes jis visiškai eliminuoja Pietų Ameriką. O mūsų bendruomenėje yra visai nemažai žmonių. Ačiū.“

Tokia Dalios Jakaitės pozicija yra pagrįsta, nes visiškai akivaizdu, kad LR piliečiai, kurie gyvena Brazilijoje, Argentinoje, Australijoje ir kitur yra tokie patys LR piliečiai, kaip ir ES ir NATO šalyse gyvenantys LR piliečiai, todėl jie visi turi lygias teises, visi turi tokią pačią LR Konstituciją.

Ir toliau, toje 2017-03-08 koferencijoje, kaip klausimą pristatantysis asmuo labai iškalbingai ir autoritetingai kalbėjo Justinas Jaruševičius, Harvardo teisės mokyklos alumnas, advokatų kontoros “Motieka ir Audzevičius” vyr. teisininkas. Šio Harvardo teisės mokykos alumno kalba yra pateikta žemiau. Kaip šis asmuo atsirado toje šioje konferencijoje? Kaip šis asmuo atsirado dar ankstesnėje konferencijoje Niujorke? 2017 m. vasario 23 d. LR generaliniame konsulate Niujorke vykusi JAV LB Niujorko apygardos Niujorko lietuvių profesionalų diskusija „Dviguba pilietybė ir Konstitucija“, publikuota 2017-03-06 prieš konferenciją Seime.



Kaip taip atsitiko, kad advokatų kontoros advokatas Justinas Jaruševičius keliauja po pasaulį ir pristatinėja poziciją, kuri yra pilnai LR Konstitucinio Teismo pozicija? Gal jį kas nors įpareigojo? Kas apmoka keliones? O visgi Justinas Jaruševičius būdamas Harvardo teisės mokyklos alumnas savo vien jau autoritetu gali priblokšti ne vieną teisininką, o jau nekalbant apie paprastą žmogų, nes šios Harvardo teisės mokyklos alumnais yra Barakas Obama, Mišelė Obama ir net JAV Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Jonas Robertsas (John Roberts). Taigi vien Justino Jaruševičiaus autoritetas gali priblokšti, kaip teisininko paskutinėje instancijoje, gal tokio antro visoje Lietuvoje nėra. Tai ir galvoju, nejaugi nesurado kokio paprastesnio teisininko, kam tokį aukoti ant šito dviejų pilietybių laužo? Kas jį įpiršo, ne mažiau svarbus klausimas.

Pamatęs tokią situaciją, kuri jau darosi panaši į gerai suplanuotą DIVERSIJĄ prieš Pasaulio lietuvių bendruomenę, buvau priverstas pristabdyti šios trečios straipsnio dalies rašymą ir paaiškinti pačią LR Konstitucijos 12-o straipsnio ir LR Konstitucinio Teismo išaiškinimų prasmę. Apie tai 2017-08-28 straipsnis „Dvi pilietybės – ne konstitucinė problema“.

Šiame straipsnyje, po kruopščios analizės, yra padaryta tokia išvada: dvi pilietybės yra ne konstitucinė problema, o priešiškų užsienio valstybių slaptųjų tarnybų įtakos užkardymo problema. LR Konstitucinio Teismo teisėjai įvykdė DIVERSIJĄ prieš LR Konstituciją, mūsų valstybės teisinį pagrindą.

Kaip ir kodėl šioje LR KT diversijos įtvirtinime dalyvauja Justinas Jaruševičius, Harvardo teisės mokyklos alumnas, yra visai kitas klausimas.

Priminsiu, kad šio straipsnio pirmoje dalyje nustačiau, tiems kurie nesupranta „dvigubos pilietybės“ termino prasmės, tokią taisyklę „Taigi tiems, kurie naudoja sąvoką „dviguba pilietybė“ kiekvieną kartą skliausteliuose vertėtų priminti: (dvigubas idiotas). Taip žemiau tekste ir įterpsime.“ Reikia atpratinti vartoti netaisyklingą terminą, net jeigu tai teisininkų terminas. Teisininkai privalo vartoti taisyklingą kalbą taip pat.

Justinio Jaruševičiaus pozicija

Justinas Jaruševičius, Harvardo teisės mokyklos alumnas, advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ vyr. teisininkas. Po 21:13 min.

Laba diena. Dėkoju organizatoriams už kvietimą. Prisidedu prie sveikinimų Kovo 8-osios proga. Kodėl? Kalbame, kad kitą met švesime 100-mečio jubiliejų. Taip švęsime Lietuvos gimtadienį. Mažai kalbame, kad kitą met švesime ir kitą 100-mečio sukaktį, lapkričio 2-ą dieną, 1918 metais, Lietuva pirmųjų valstybių, kaip moderni demokratija suteikė balsavimo teisę moterims. Iš šitos pamokos, iš šitos sukakties galima pasimokyti dviejų dalykų. Pirma, mūsų kraujyje, genuose yra drąsos priimti drąsius ir reikalingus politinius sprendimus, rasti išeitis iš sudėtingų situacijų. Ir antra, kaip matysime toliau, iš užsienio valstybių pavyzdžių, šiuo konkrečiu atveju kalbant apie pilietybės išsaugojimą, dvigubą pilietybę (dvigubas idiotas), déjà šiek tiek vėluojame. Kai turime žvelgti į savo protėvių pamokas, na ir ieškoti operatyvių, efektyvių būdų esamai problemai išspręsti. Noriu aptarti keturis momentus. Pirma, kokia yra užsienio valstybių patirtis? Antra, kokia yra istorinė perspektyva ir kodėl turime Konstituciją, bei Konstitucinio Teismo išaiškinimus tokius kokius šiandien turime. Trečia, ką gi Konstitucinis Teismas yra pasakęs labai trumpai. Ir ketvirta, paminėti keletą klausimų, kad kai kalbame apie dvi pilietybes, tai nėra tik galimybė turėti du pasus. Yra eilė kitų klausimų, kuriuos na taip pat turime paliesti ir ieškoti į juos atsakymų.

Tai labai trumpai, Švedija ir Suomija, Skandinavijos valstybės, kurios geografinėje teritorijoje yra labai panašioje situacijoje apskritai neriboja dvigubos pilietybės (dvigubų idiotų).

Vokietija ir Latvija leidžia tam tikrų valstybių pilietybes turėti savo piliečiams. Europos Sąjunga, Ekonominio bendradarbiavimo valstybės, NATO, kai kurios kitos valstybės. Lenkai vėl gi eina panašiu keliu kaip skandinavai. Estija riboja galimybę turėti dvigubą pilietybę (dvigubą idiotą) labai siauru atveju, jeigu tarnauji užsienio valstybės kariuomenėje, kurios piliečiu esi. Na sako, tada bičiuli nebūsi estu. Tai tam tikros pavyzdžiai, pamokos į kuriuos galima atkreipti dėmesį.

Dabar istoriškai, dabar ir Lietuva, kalbant apie dvigubą pilietybę (dvigubą idiotą) yra išskirtinė valstybė ta prasme, kad mažai yra valstybių, kurios Konstitucijoje reguliuoja pilietybės klausimą, dar mažiau, kurios nustato Konstitucijoje turėti dvigubą pilietybę (dvigubą idiotą). Na todėl esame tam tikroj sudėtingoje situacijoje, kur kada norėdami keisti reguliavimą.

Kalbame apie Konstitucijos keitimą ir susiduriame su sudėtinga jos keitimo tvarka. Tai čia noriu tik paminėti, kad istoriškai Lietuvoje buvo tokios nuostatos.

1922-aisiais Konstitucijoe yra kategoriškas dvigubos pilietybės (dvigubo idioto) draudimas. 1938-aisiais galimybė numatyti dvigubos pilietybės (dvigubų idiotų) atvejus įstatymu. 1992-aisiais turime tarpinį variantą, kur Konstitucija sako, atskiri atvejai, kurie numatyti įstatyme, tais atvejais galima turėti dvigubą pilietybę (dvigubą idiotą).

Gerbiama Dalia (Henkė) paminėjo pagrindinius Konstitucinio Teismo nutarimus, Konstitucinio Teismo formuojama doktriną galime kritikuoti, nesutikti, tačiau tuo pačiu turime priimti, kaip ir tam tikrą duotybę. Konstitucinis Teismas yra mūsų teisės viešpačiai, kurie, na déjà, yra paskutinis balsas sprendžiant koks gi yra Konstitucijos turinys.

Sutinkame nuomonių, kad gal būt Konstitucinis Teismas galėtų žengti žingsnį atgal ir, na, sakyti, persigalvojom. Tai jeigu pirmieji du nutarimai, kada šita ribotos dvigubos pilietybės (dvigubo idioto) doktrinos buvo iškristalizuota, priimta ganėtinai senai, tai matome 2003-ieji metai, Jurijaus Borisovo byla. 2006-ieji metai, vėl gi pakartojama, kad dviguba pilietybė (dvigubas idiotas) tik retais atvejais.

Galiausiai mes turime 2013-ųjų metų išaiškinimą pateiktą atsakantį į Jos Ekscelencijos klausimus. Ir Jos Ekscelencija klausia labai konkrečiai, iš esmės to klausimo, ką šiandieną diskutuojama.

Ar galima be referendumo, pakeičiant 12-ą straipsnį turėti dvigubą pilietybę (dvigubą idiotą) tiems, kurie išvyko po kovo 11-osios. Deja, Konstitucinis Teismas pasakė: NE, negalima. Reikia keisti 12-ą straipsnį. Bet kokiu kitu atveju, na, Konstitucinis Teismas manevrą vienokį ar kitokį vertintų, kaip šių išaiškinimų negerbimą ir tokiam klausimui atsidūrus ant Konstitucinio Teismo teisėjų stalo, na tai tikriausiai būtų sukritikuota ir vertinama kaip antikonstituciniai sprendimai.

Tai šiuo atveju, kada mes ieškome išeičių, mes tuo pačiu turime suprasti, kokioje erdvėj, kokioje aplinkoje esam. Na čia yra ganėtinai svarbus faktorius. Tokia šiokia tokia siena, kuri mus šiek tiek prilaiko ir gerbdami šitą išaiškinimą turėtume nuo jo atsispirti ir judėti į priekį.

Tai dabar keletas klausimų diskusijai, ar ne?

Štai šiandieną esame susirinkę į diskusiją, tai gal būt bus pasufleravimas apie ką taip pat galima pagalvoti. Tai kada kalbame, kad na, reikia leisti dvigubą pilietybę (dvigubą idiotą). Čia susiduriame su klausimu, kokį modelį pasirinkti? Na ir štai pasigirsta siūlymų Konstitucijoje įtvirtinkime valstybių sąrašą, gal būt, gal būt ne. Ką daryti po 20-30 metų pasikeis situacija, reikės keisti. Tuomet gal būt darykime taip, kaip darė, daro kitos valstybės, leiskime parlamentarams spręsti. Dalis konstitucinės teisės profesionalų, profesorių sako, paprastą įstatymą priimti gana lengva, gal būt įtvirtinkime reguliavimą, kad konstituciniu įstatymu, kurį ne taip lengva priimti, numatysime dvigubos pilietybės (dvigubų idiotų) atvejus. Kitas dalykas, kurių valstybių dvigubą pilietybę (dvigubą idiotą), du pasus turėti leisime. NATO, Europos Sąjunga. Kaip su Pietų Afrikos Respublika, Australija, Pietų Amerikos bendruomenėmis? Įtvirtinti sąrašą ar leisti neribotai.

Toliau, kas turės balsavimo teisę?

Šiandieną kiekvienas pilietis gali balsuoti. Ar galiojanti absoliuti balsavimo teisė turėtų būti ribojama? Ir štai čia žvelgiame, pvz. Į Lichtenšteiną, reguliavimas gana griežtas. Negyveni – nebalsuoji. Didžioji Britanija, negyveni 15-ą metų, nebalsuoji. Šie du konkretūs atvejai buvo nagrinėti EŽTT teismo, piliečiai negalėję balsuoti skundėsi, sako norim balsuoti. EŽTT sako, viskas tvarkoj, negyveni, gali šitą teisę apriboti. Kitas momentas, pasyvioji rinkimų teisė.

Šiandieną Konstitucija sako, turi du pasus, parlamento nariu nebūsi. Gerai ar blogai, ką su tuo darysim? Vėl gi EŽTT yra nagrinėjęs konkretų Moldovos atvejį. Moldovoje susidarė situacija, kad apie 70 procentų piliečių galėjo turėti Rumunijos pilietybę. Tuo pačiu galiojo panašus draudimas į mūsiškį, jeigu turi du pasus, kandidatuoti negalėsi. Vienas iš negalėjusių kandidatuoti skundėsi. Na ir EŽTT pasakė, jeigu galimybė turėti du pasus yra paplitęs reiškinys, daug kas gali tai turėti, negalima riboti galimybės kandidatuoti rinkimuose. Tai šiandieną mes norime išeiti į tą išeitį, kur du pasai bus neribotas reiškinys, bet paplitęs reiškinys, toks tikslas. Na tai tuomet vėl gi yra Konstitucijos nuostata, kurios keitimas taip pat reikalauja diskusijų. Kitas klausimas karo tarnyba. Kas turės pareigą ginti Tėvynę. Šiandien neatsiejamai susiję su pilietybe. Ar kiekvienas, daugiau ar mažiau, gal būt mažiau su Lietuva turintis ryšį turintis, bet pilietybės siekiantis asmuo yra pasiryžęs šia pareigą įvykdyti. Ir paskutinis dalykas, kiek kartų tęsis pilietybės įgijimas ją įgyjant iš tėvų. Viena karta, dvi, aštuonias, dešimt? Na ir čia kalbame apie šimtmetinį procesą, kur galų gale galima turėti ypatingai didelį skaičių piliečių, kurie gal būt vargiai žinos, kur gi ta Lietuva. Tai vėl gi klausimas apie kurį reikia diskutuoti ir kur užsienio valstybės pateikia tam tikrus pavyzdžius. Pavyzdžiui negyvenant tris kartas, jau vėlesnė karta neturės įgyti paso ir panašiai.

Tai bendrai paėmus gal būt tik noriu trumpai replikuoti į tą įtampą kuri gal būt šiek tiek paminėta tame, kad štai Lietuvoje likę pavydi, kad kiti turės kažką daugiau. Na sakyčiau esu tos jaunos kartos atstovas. Tai savo kartoj nejaučiu jokios įtampos. Niekas tikrai niekam nepavydi. Lietuvoje gyvenantys žmonės yra suinteresuoti ir serga, kad šita problema su kuria susiduriam, būtų išspręsta. Vargiai surasime šeimą, kuri šiandieną yra nepaliesta emigracijos ir nesusiduria su šiuo iššūkiu. Tai esu tikras, kad globalizacija, kurią mes šiandien išgyvename, yra tik nauja galimybė, kur kartu surėmus pečius rasime išeitį, na ir amerikiečių mintis stiprybė, stiprybė – vienybėje. Tai ačiū labai.

Toliau Edmundas Jakilaitis paklausė Justino Jaruševičiaus, ar keisti Konstituciją referendume ar bandyti tai kažkokiu kitokiu dar vis ieškoti landų. ... Ar konstitucinio įstatymo priėmimas būtų 12-o straipsnio keitimas, Jūsų nuomone atitiktų Konstitucinio Teismo formuluojamą doktriną?

Justinas Jaruševičius. Nuoširdžiai, nemėginant įsiteikti, ne neatitiktų. Ir tas reguliavimas yra aiškus...... ir ta doktrina, kuri formuojama išliktų.

Dr. J.R. Justino Jaruševičiaus nežymi šypsenėlė gale pasisakymo galimai parodo, kad E.Jakilaičio klausimas buvo iš anksto žinomas, 32:38 video minutė. Manau, kad čia yra viskas SUREŽISUOTA, referendumo, kuris nepavyks ir nereikalingas, naudai.

dr. Jono Ramanausko komentaras

Atidžiai išklausęs ir tiksliai sukonspektavęs Harvardo teisės mokyklos alumno Justino Jaruševičiaus kalbą galiu pasidalyti tuo trejopu įspūdžiu. Pirmas įspūdis yra tai, kad tai labai tiksliai ir gerai artikuliuojantis savo kalbą advokatas, kuriam gali šviesti, ir gal jau šviečia, labai graži ateitis.

Antrasis įspūdis toks, kad advokatas Justinas Jaruševičius aptarė įvairių šalių patyrimą, klausimus, kurie netiesiogiai susiję su Pasaulio lietuvių bendruomenės tikslais, pristatė LR KT poziciją, tačiau niekaip nedrįso pažvelgti į pačia LR Konstituciją, gal kaip į kokį baubą? Kaip galima pamiršti pačią Konstituciją, kai dviejų pilietybių klausimas yra teisės klausimas, ne įstorijos, ne kitų šalių patyrimo, o teisės pagal Konstituciją klausimas.

Tačiau trečioji to pačio įspūdžio dalis, net galima pasakyti, labai liūdnai nuteikia. Tiesiog atrodo, gal net pats advokatas nesupranta, kad yra specialios operacijos, galimai Lietuvai priešiškų jėgų, dalyvis, kurios tikslas įtvirtinti antikonstitucinę doktriną, kitaip tariant antikonstitucinius LR KT išaiškinimus. Tai apie tai ir pakalbėsime žemiau.

Justinas Jaruševičius (23:00 min.) pateikia paveiksliuką, kurį pakomentuoja taip: „Estija riboja galimybę turėti dvigubą pilietybę (dvigubą idiotą) labai siauru atveju, jeigu tarnauji užsienio valstybės kariuomenėje, kurios piliečiu esi.“

Negalima pasakyti, kad tai neteisinga. Tačiau pasakyti, kad tai teisinga taip pat negalima ir štai kodėl. Iš to konteksto matome, kad estai pilnai pripažįsta dvi pilietybes ir tik siauru atveju, kai tarnauji kitos valstybės kariuomenėje, kurios piliečiu esi, tai negali turėti, išlaikyti Estijos pilietybės. Kaip suprantu, Estija tuos pilietybės santykius reguliuoja įstatymu, todėl gali įstatymų leidėjas padaryti taip, kaip mano reikalinga padaryti. Ponas J.Jaruševičius nepakomentavo ypatingai svarbaus estų įstatymo leidėjo nuostatos: „K-8 str. „No one shall be deprived of Estonian citizenship acquired by birth“. Kuri mano kukliu supratimu reiškia, kad „Niekas negali atimti Estijos pilietybės įgytos gimimu“. Tai tokia nuostata yra įtvirtina įstatymu. Lietuvoje turime konstitucinę nuostatą įrašyta Konstitucijos 12-to straipsnio 1-je dalyje. Vien todėl, kad teisė į LR pilietybę įgyjama gimimu yra įrašyta LR Konstitucijoje, todėl joks įstatymas, kuris privalo paklusti Konstitucijai, negali šitos teisės ATIMTI. Tos teisės negali atimti ir LR KT išaiškinimai, nes išaiškinimai taip pat turi neprieštarauti Konstitucijai. Štai ką turėjo ir privalėjo advokatas, kaip Harvardo teisės mokyklos alumnas J.Jaruševičius, paaiškinti konferencijos dalyviams. PRIVALĖJO, jeigu jam teisė ką nors reiškia. Jis to nepadarė, tai yra iš esmės dalyvavo kartu su LR KT diversijoje prieš LR Konstituciją ir Pasaulio lietuvių bendruomenę. Taigi, jei Estijos įstatyme, dar yra kokia tai išimtis susijusi su tarnyba kitos valstybės kariuomenėje, tai Lietuvos Konstitucijoje ši įrašyta nuostata neturi jokių IŠIMČIŲ, kiekvienas kuris turi šią konstitucinę teisę, negali tos teisės prarasti niekaip. Tai prigimtinė teisė. Tokia pati teisė yra į tvirtinta ir JAV, kur ponas advokatas Justinas Jaruševičius Harvardo teisės mokykloje baigė teisės mokslus. Privalėjo žinoti, manau, kad tikrai ir žino, tačiau nuslėpė tam, kad ginti ne teisę, o ginti teisės šarlatanus. Pasaulinio lygio Harvardo teisės mokykla, o jos alumnas viso labo „vargo vakarienė“, gėdų gėda. Prie ko priveda tarnavimas valdžiai?

Advokatas Justinas Jaruševičius teigia : „Konstitucinio Teismo formuojama doktriną galime kritikuoti, nesutikti, tačiau tuo pačiu turime priimti, kaip ir tam tikrą duotybę. Konstitucinis Teismas yra mūsų teisės viešpačiai, kurie, na déjà, yra paskutinis balsas sprendžiant koks gi yra Konstitucijos turinys.“

Kaip principinė nuostata, tai suprantama, teisinėje valstybėje galutinis žodis nustatant teisingumą priklauso teismui. Tačiau vertinat istorinę patirtį turėtume suprasti, kad visgi paskutinis žodis privalo priklausyti visgi visada KONSTITUCIJAI. Teismo sprendimai yra pakeičiami, o su Konstitucija yra gerokai komplikuotesnis dalykas. Taip ir turi būti.

LR Konstitucinio Teismo nutarimai yra taip pat pakeičiami, ir tie nutarimai yra jokie ne viešpačiai. Ponas advokatas J.Jaruševičius privalėtų susipažinti su LR KT įstatymu, kurio 62 str. sako:

62 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo, išvados ir sprendimo peržiūrėjimas
Konstitucinio Teismo nutarimas, išvada ir sprendimas gali būti peržiūrėti paties Konstitucinio Teismo iniciatyva, jeigu paaiškėjo naujų esminių aplinkybių, kurios, jeigu būtų buvusios žinomos Konstituciniam Teismui nutarimo, išvados ar sprendimo priėmimo metu, būtų galėjusios lemti kitokį priimto nutarimo, išvados ar sprendimo turinį.
Tokiu atveju Konstitucinis Teismas priima sprendimą ir pradeda bylą nagrinėti iš naujo.
Konstitucinio Teismo sprendimas dėl savo nutarimo, išvados ar sprendimo išaiškinimo gali būti peržiūrėtas ir tuo atveju, kai nutarimas, išvada ar sprendimas buvo išaiškintas ne pagal tikrąjį jo turinį.“

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1703, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-25, i. k. 2015-08037

Kaip matome labai aiškiai, LR KT gali peržiūrėti savo paties nutarimus, išvadas ir sprendimus, jeigu paaiškėjo naujų esminių aplinkybių. Analizė rodo, kad LR KT savo nutarimus ir sprendimą dviejų pilietybių klausimu priiminėjo pagal „mokslininko“ šarlatano prof. Vytauto Sinkevičiaus „mokslo“ išvadas, pagal jo išaiškinimus, kurie yra iš esmės išsityčiojantys iš LR Konstitucijos. Tai čia yra ir tos naujos esminės aplinkybės LR KT peržiūrėti savo paties du nutarimus ir sprendimą dviejų pilietybių klausimais.

Kviečiu advokatą J.Jaruševičių susipažinti su 2017-08-09 straipsniu „KONSTITUCINIO TEISMO ŠARLATANAI (II dalis)“.

Kaip advokatas J. Jaruševičius, jeigu jam teisėjų sprendimai yra viešpačiai, aukščiau Konstitucijos, tai tikrai jis iš viso negali būti jokiu advokatu, nes niekada neapskųs teismo sprendimo, jeigu jam teisėjai yra teisės viešpačiai. Lygiai tas pats ir su LR KT teisėjais. Jie nėra nežemiškos prigimties, jie negali būti jokiais viešpačiais. Dar labiau realioje situacijoje, jei tik paskutinis balsas sprendžiant koks gi yra Konstitucijos turinys priklauso LR KT teisėjams, tai tenai prasiskverbus nedraugiškų valstybių agentams yra užvaldoma visa teisės sistema, ji suniokojama, taip griaunama yra Lietuvos valstybė. Būtent čia ir yra tas atvejis, kai LR KT teisėjai veikia prieš Lietuvos valstybę šiukščiai pažeisdami Konstituciją ir savo priesaikas. Jau vien tai, kad LR KT išaiškinimuose yra neįvertintas LR Konstitucijos 12-o straipsnio 1-ma dalis, parodo, kad turėtas aiškus tikslas suniokoti LR Konstituciją, o ne ją išaiškinti taip kaip parašyta. Apie tai ponas Justinas Jaruševičius tegu pasiskaito 2017-08-10 straipsnyje „KONSTITUCINIO TEISMO ŠARLATANAI (III dalis)“, ir 2017-08-28 straipnyje „Dvi pilietybės – ne konstitucinė problema“.

Ateina priešas į tavo žemę ir nutaria, kad Jūs patys turite arba pasikarti, arba sau patys galvas nusikapoti, arba susinaikinti. Ar Jūs savarankiškai, savo noru atliksite sau karachiri? Drįstu abejoti ar tokių atsirastų? Nesąmonėms garbingi žmonės NEPAKLŪSTA, vergai gal ir tai ne visada. Net ir vergai sukyla. Taip yra ir su LR KT nutarimais. Priešas įsitvirtino mūsų žemėje pačiame aukščiausiame lygmenyje, Konstituciniame Teisme. Įsitvirtino taip, kad niekina Konstitucija, niekina LR piliečius, niekina pačia valstybę, teisę ir demokratiją. LR KT atiminėja konstitucines LR piliečių teises. Ar tai ne okupanto, niekšo darbas?

Po to, kai Harvardo alumnas J. Jaruševičius pristato savo viešpačių LR KT išaiškinimą, kas yra „atskiri įstatymo nustatyti atvejai“ tokiame pavidale , kad tai „tik labai reti(atskiri), išimtiniai, o ne paplitę“ (žiūr. 24:25 min paveiksliuką), tai tuomet jau galime patikėti, kad Harvardo alumno viešpačiai yra LR KT teisėjai, kurių mokslinio darbo temų gilumas ir svarba, kaip Egidijaus Kūrio yra „1988 m. lapkričio 25 d. Maskvos M. V. Lomonosovo valstybiniame universitete (Rusijos TFSR) apgynė kandidatinę disertaciją rusų kalba Демократизация правотворческого процесса как фактор совершенствования социалистического самоуправления советского народа  (liet. „Teisėkūros proceso demokratizavimas kaip tarybinės liaudies socialistinės savivaldos tobulinimo faktorius“), teisės mokslų kandidatas.[1] Mokslinis vadovas Michailas Marčenko. Oponentai Jurijus Tichomirovas ir Ivanas Rožko.“

Taip pat ponios Tomos Birmontienės “1989 m. Maskvos M. Lomonosovo universitete apgynė daktaro disertaciją tema „Tarybinės milicijos sukūrimas Lietuvoje“.

Kažin kodėl Harvardo alumnas J. Jaruševičius nenori savarankiškai suprasti kas yra parašyta LR Konstitucijoje? Kodėl jam reikia LR KT išaiškinimų, nejaugi jie yra aukščiau nei Konstitucija. Nuo kada LR Konstitucija negalioja, o galioja tik jos išaiškinimai? Gal tie išaiškinimai jau priimti referendumu, o aš to nė nežinau? Tai belieka atsisakyti tokios Konstitucijos, kuri jau nebegalioja. Patariu, ponui advokatui pasiskaityti 2017-08-08 straipsnį „KONSTITUCINIO TEISMO ŠARLATANAI (I dalis)“.

Harvardo teisės mokyklos alumnui J.Jaruševičiui labai lengvas uždavinėlis, kad pasitikrintų kokias nesąmones kalba. Ponas J. Jaruševičiau, prašau pasižiūrėti ką sakai: „tik labai reti(atskiri), išimtiniai, o ne paplitę“. Tai retas, dažnas yra laiko funkcija, kaip retai ar kaip dažnai kas nors įvyksta. Gi atskirai arba kartu yra vietos arba erdvės funkcija. Kaip tamsta sugebėjai į vieną košę sumaišyti laiką ir erdvę? Gal protelis pasimaišė, ar viešpačiai neleidžia? Tai kokie tie tamstos viešpačiai, jei nesugeba atskirti laiko ir erdvės, suplaka į vieną?

Toliau nagrinėti Harvardo alumno J.Jaruševičiaus kalbą nėra prasmės, nes ji buvo skirta tam, kad nukreipti dėmesį nuo esmės, sukurti dviejų pilietybių baubą ir viską nukreipti į tai, kad tik referendumas gali tą situaciją išspręsti. O referendumas šiuo klausimu nereikalingas, žalingas bet kokiu teigiamu ar neigiamu atveju, nes LR Konstitucijos 12-tas straipsnis įgalina visas problemas išspręsti grynai teisiškai, konstituciškai ir su patikima saugumo dedamąja, kad niekas Lietuvoje neprigaminti kitų šalių piliečių. LR KT referendumo siūlymas yra tolesnių jų kėslų realizavimo tikslas.

Konferencijoje kai kurių kitų išsakytos mintis.

1:22:58 min. Stasys Šedbaras: gal tą „dvigubą pilietybę“ reikėtų iš viso išmesti, nes Europoje yra ir su trim ir keturiom.

Dr.J.R. Ponas S.Šedbaras nors ir nejaukiai jausdamasis patarė išmesti „dvigubą pilietybę“. Jam kaip teisininkui, tai tikriausiai toks terminas netinkamas. Tačiau, kai kalba apie tris ir keturias, tai turėtų atsiversti LR Konstitucijos 12-o straipsnio 2-ą dalį ir pamatyti, kad pagal LR Konstituciją tik dvi pilietybės pagal Konstitucija yra galimos: LR ir kitos valstybės pilietybė.

1:34:53 prof. V.Sinkevičius sako…„matyti Konstitucijos vientisumą“.

Dr.J.R. Labai teisingai yra pasakyta, matyti Konstitucijos vientisumą. Tai kaip tą Konstitucijos vientisumą matė prof. V.Sinkevičius ir LR KT, kai aiškindamas LR Konstitucijos 12-o straipsnio 2-ą dalį niekaip nematė 12-o straipsnio 1-mos dalies? O tai reiškia, visiems kabino „makaronus“.

1:35:25 prof. V.Sinkevičius sako…„vadinasi 1990, 1992 metais priimtas sprendimas dviguba pilietybė – retas reiškinys išlieka. Tokia yra tautos valia ir ją reikia gerbti.“

Dr.J.R. Čia yra visiškai naglas prof. V.Sinkevičiaus melas dėl tautos valios, nes dvi pilietybės nėra joks retas reiškinys pagal Konstituciją, tik pagal konstitucinės teisės aferistus ir šarlatanus, kuriuo ir yra ponas prof. V.Sinkevičius kartu su LR KT teisėjais. Jų visų kultūra tokia, kad iš jau beveik milijono LR piliečių atiminėja jų konstitucines teises.

Išvados: Visumoje 2017-03-08 konferencija Seime yra speciali Lietuvos priešų operacija prieš Pasaulio lietuvių bendruomenės LR Konstitucija pagrįstus norus ir joje sudalyvavo Harvardo teisės mokyklos alumnas Justinas Jaruševičius. Ar suprato pats ką daro ir į kokias pinkles yra įpintas? Pagal klausimą, kurį uždavė Edmundas Jakilaitis ir Justino Jaruševičiaus atsakymą, palydėtą šypsenėle, parodo, kad suprato ką daro. O tai labai didelė gėda visam gyvenimui ir nusikaltimas prieš Lietuvos valstybę.

Visumoje 2017-03-08 konferencija Seime yra jos organizatorių siekis suformuoti Pasaulio lietuvių bendruomenei įsitikinimą, kad dėl dviejų pilietybių teisinio įtvirtinimo būtinai reikalingas referendumas. Tuo siekiama įtvirtinti antikonstitucinius LR KT išaiškinimus ir visam laikui užkirsti dviem pilietybėm kelią.