​Valstybėje lemiamą vaidmenį vaidina partija, kurios valdančioje koalicijoje neturėjo būti nė kvapo​

Prisiminkime Lietuvą iš karto po 2012 m. Seimo rinkimų. Ir ką tąkart pasakė prezidentė Dalia Grybauskaitė (ta pati, kurios biografija yra apibendrinta).

„Noriu pareikšti savo nuomonę dėl Vyriausybės formavimo. Per šiuos rinkimus daugiausiai balsų surinko socialdemokratai, todėl labai didelė tikimybė, kad po to, kai Vyriausioji rinkimų komisija patvirtins galutinius balsavimo rezultatus, ir siūlysiu formuoti Vyriausybę. Bet... Vyriausybės formavime, mano nuomone, negali dalyvauti partija, kuri įtariama rinkimuose padariusi daugiausiai šiurkščių pažeidimų, įtariama dėl „juodosios buhalterijos“ ir neskaidrios veiklos ir kurios partijos lyderiai yra kaltinamieji baudžiamojoje byloje. Todėl palaikysiu tik tą politinę jėgą, kuri galės suformuoti daugumą be teisiamųjų suole esančios Darbo partijos“, – nedviprasmiškai dalį darbiečių nuodėmių 2012 m. spalio 29 d. išvardino prezidentė.

Ji labai labai aiškiai leido suprasti, kad šios partijos valdančioje koalicijoje net kvapo neturi būti.



O dabar lengvai pažvelkime į mūsų valstybės valdžios suformavimą.

Turbūt visi žino, kad Seimo komitetai yra pagrindiniai valstybės politikos formuotojai, kurių sprendimai ir nutarimai vykdomi pasitelkiant valstybės institucijas – ministerijas, departamentus, tarnybas ir kt. Taigi jie organizuoja valstybės gyvenimą ir nustato įvairių sričių kryptis bei prioritetus.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK), formuojančio Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos politiką, kurią vykdo ir VSD direktorius, pirmininkas – Artūras Paulauskas. A. Paulauskas atstovauja Darbo partijai.

Kovo 30 d. VSD Lietuvai pristatė 2015 metų veiklos ataskaitą – oficialią specialiųjų Lietuvos tarnybų parengtą provokaciją, nukreiptą prieš Lietuvos žmones, kurioje pakalbėjo ir apie grėsmes nacionaliniam saugumui.

Ši ataskaitos dalis, kuri kaip du vandens lašai panaši į portalo 15min.lt rašinėlį, kurį šiam leidiniui pasiūlė parašyti neįvardinti slaptieji agentai, buvo plačiai aptarta žiniasklaidoje.

Ataskaitą labai sunkiai, net negalėdamas atsakyti į visus klausimus, komentavo VSD vadovas Darius Jauniškis. Tačiau iš tiesų grėsmes įvardino Darbo partija, nes departamentas ir jo direktorius tėra politinės valios vykdytojas, o politiką šiuo atveju formuoja NSGK pirmininkas – darbietis A. Paulauskas.



Lietuvos švietimo, mokslo ir kultūros komitetui vadovauja Darbo partijai atstovaujantis Raimundas Paliukas. Formuodamas valstybės švietimo, mokslo ir kultūros politiką darbietis remiasi pagrindine grėsme, kad Lietuvoje „labai protingų, išsilavinusių šeimų yra maža“.

Valstybės finansų politika taip pat priklauso Darbo partijai. Biudžeto ir finansų komitetui vadovauja darbietis Petras Narkevičius.

Darbo partija vadovauja ir kitiems Seimo komitetams – Sveikatos reikalų, Kaimo reikalų, Valstybės valdymo ir savivaldybių, Žmogaus teisių. Dera pastebėti, kad visiems svarbiausiems.

Atsakykime į klausimą – o kas valstybėje vadovauja Kultūros ir Švietimo ir mokslo ministerijoms, padedančioms išlaikyti tokią puikią kultūrą ir švietimo reikalus šalyje? Atsakymą patys labai gerai žinote – darbiečiai. Žemės ūkiu ir visais jam skiriamais europiniais ir neeuropiniais pinigais taip pat rūpinasi darbiečiai. Socialiniais reikalais ir visais jų europiniais ir neeuropiniais pinigais kas rūpinasi? Teisingai – darbiečiai.

Ir nepamirškime, kad valstybės vadovu laikomas ir Seimo pirmininkas, nes valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas. O kas yra Seimo pirmininkas? Kas lygia greta su prezidente disponuoja visa VSD žvalgybine medžiaga? Seimo pirmininkė yra darbietė Loreta Graužinienė.

Seimo narys Audrius Nakas:

Ką visa tai teritorijoje, pavadinimu Lietuva, galėtų reikšti? Klausiate, kaip taip gali būti, kad Darbo partija, kurios, pasak prezidentės, net neturėjo būti valdančioje koalicijoje, iš esmės tvarkosi valstybėje? Ir kaip gali būti, kad, iškilus esminiams klausimams valstybėje, darbiečiai ir konservatoriai sudaro vieningą balsavimo bloką, palaikantį prezidentės poziciją?

Naujausias darbiečių, konservatorių ir prezidentės pavyzdys bendros veiklos pavyzdys – vieningas balsavimas praeitą savaitę dėl parlamentinės laikinosios tyrimo komisijos sudarymo, kuri aiškintųsi, kodėl teisėsaugos tarnybos vis labiau primena politines organizacijas. Žinia, Darbo partija drauge su konservatoriais vieningai balsavo labai vieningai, tiksliau, darbiečiams buvo liepta apskritai susilaikyti nuo balsavimo, kad netyčia nebūtų pakenkta bendram šios trijulės reikalui.

Tad rinkėjas tegul pats galvoja, ar jis nori, kad Lietuva ir toliau būtų tik skurdi Europos provincija, ar nori, kad ši teritorija, gražiu pavadinimu Lietuva, kada nors taptų nepriklausoma, save gerbiančia ir kitų gerbiama valstybe. Aišku, jei tai dar iš viso įmanoma.