Apie didvyrio Siaubūno žygdarbius naikinant okupantus informacijos nėra, Genocido centras atskleidė to priežastis

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė (kairėje) ir Lietuvos didvyris, partizanas Siaubūnas (dešinėje).

Birželio 19 d., kai visa nepriklausoma žiniasklaida pranešė, kad genetiniai tyrimai patvirtino, jog pavyko surasti Lietuvos didvyrio, paskutinio su ginklu rankose žuvusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno palaikus, pakili nuotaiką aplankė visus Lietuvos gyventojus.

Tomis dienomis buvo paskelbta daug publikacijų, parodyta televizijos laidų, kuriose prisimintas didvyris, jo nueitas kelias bei visas partizaninis pasipriešinimas tarybiniams okupantams.

Birželio 21 d. ekspertai.eu kreipėsį į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Genocido centras) generalinę direktorę Teresę Birutę Burauskaitę, prašydami pateikti visą informaciją apie Lietuvos didvyrio, partizano A. Kraujelio-Siaubūno įvykdytus žygdarbius.

„Kiek Lietuvos didvyriui A. Kraujeliui-Siaubūnui ir jo vadovaujamiems kovotojams pavyko nužudyti tarybinių okupantų ir kolaborantų, kiek pavyko surengti diversijų ir sunaikinti tarybinio turto ar įvykdyti kitokių pasipriešinimo aktų? Pateikite šio partizano nuveiktų darbų išklotinę su konkrečiais skaičiais, nužudytųjų Lietuvos priešų pavardėmis.

Jei jau, kaip skelbiate, jūsų vadovaujamas centras atliko išsamų archyvinių ir kitokių duomenų ištyrimą bei pateikė išvadą, kad nėra jokių įrodymų, kad A. Kraujelis yra žudęs taikius gyventojus, tai tikrai atlikote tyrimą ir turite visą informaciją, kiek šiam partizanui su bendražygiais pavyko išžudyti okupantų ir kolaborantų, kiek pavyko sunaikinti tarybinio turto ir įvykdyti kitokių teisingumo aktų“, - buvo rašoma ekspertai.eu rašte Genocido centro vadovei.

Atsakymo nesulaukus, liepos 3 d. ekspertai.eu papildomai paklausė, kaip sekasi su informacijos pateikimu.

Netrukus Genocido centras atsiuntė atsakymą, kuris, kaip matosi, buvo pasirašytas dar birželio 26 d., tačiau kažkodėl be papildomo ekspertai.eu raginimo neišsiųstas.

Atsakymas apie tautos didvyrio darbus, atvirai tariant, padarė įspūdį, net visko regėjusiems ekspertai.eu.

„Atsakydami į Jūsų kreipimąsi informuojame, kad atsakyti į Jūsų klausimą, kiek konkrečiai Antanui Kraujeliui-Siaubūnui „pavyko nužudyti tarybinių okupantų ir kolaborantų, kiek pavyko surengti diversijų ir sunaikinti tarybinio turto ar įvykdyti kitokių pasipriešinimo aktų“ Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras negali dėl istorinių šaltinių trūkumo, kurį lėmė šios priežastys:

- ilgą laiką (11 metų) savo pasipriešinimo kovą A. Kraujelis-Siaubūnas vykdė vienas, todėl nėra išlikusių ilgo jo pasipriešinimo laikotarpio liudininkų;

- sovietinėms represinėms struktūroms nepavyko A. Kraujelio-Siaubūno suimti gyvo, todėl jis nebuvo tardomas ir nėra jokių išgautų jo parodymų;

- partizanai pagal galimybes stengėsi dokumentuoti savo vykdomus pasipriešinimo veiksmus, tačiau tokio pobūdžio partizanų sudarytų dokumentų (pavyzdžiui, laisvės kovotojo partizano Tėvynei pareigų ėjimo lapo ar pan.), susijusių su A. Kraujelio veikla, surasti nepavyko; taip pat nėra rasta jo išsamesnių užrašų ar dienoraščių. Centro nuomone, šie dokumentai nerasti arba neišliko dėl A. Kraujelio-Siaubūno ypatingo atsargumo“, - rašoma Genocido centro generalinės direktorės Teresės Birutės Burauskaitės pasirašytame rašte.



T. B. Burauskaitė taip pat informavo, kad Genocido centras „gali pateikti tik tuos duomenis, kurie žinomi tik iš dalies istorinių šaltinių“.

Ekspertai.eu atkreipia dėmesį, kad tie generalinės direktorės minimi duomenys nelabai domino, kadangi jie jau ne kartą buvo skelbti nepriklausomoje Lietuvos žiniasklaidoje.

T. B. Burauskaitė nurodė, kad „iki įsijungimo į ginkluoto pasipriešinimo sovietų okupacijai struktūrą, A. Kraujelis-Siaubūnas 4 metus ėjo partizanų ryšininko pareigas: pranešdavo partizanams apie priešo veiksmus, įspėdavo apie galimus šnipus, padėdavo slapstytis, tiekdavo maistą, pergabendavo ginklus ir šaudmenis“, o „1948 m. A. Kraujelis su bendraminčiu pavogė viešai išniekintus partizanų palaikus ir juos palaidojo“.

T. B. Burauskaitė taip pat priminė, kad:

- „nuo 1950 m. rudens A. Kraujelis-Siaubūnas buvo Žėručio partizanų rajono štabo nariu, vėliau – žvalgybos skyriaus viršininku ir tęsė savo žvalgo misiją, o „saugumiečiai gaudavo A. Kraujelio-Siaubūno pasirašytus raštelius: „kategoriškai nepripažįstu Lietuvos savanoriško įstojimo į Sovietų sąjungą“.

- „saugumiečiai taip pat gaudavo „įspėjimus neskriausti žmonių ideologiniais motyvais, kolūkių pirmininkai gaudavo raštiškus įspėjimus, kad teisingai užrašytų darbadienius“.

- „1949–1950 m. A. Kraujelis-Siaubūnas kaip Rytų Aukštaitijos atstovas buvo nuvykęs į Dzūkijos partizanų pasitarimą Merkinės apylinkėse“, o „1952 m. gruodžio 22 d. A. Kraujelį-Siaubūną bandė nužudyti KGB agentas, tačiau sužeistam A. Kraujeliui-Siaubūnui automato šūviais pavyko priešą likviduoti“.

- „1965 m. kovo 17 d. Utenos rajone sovietų karinės operacijos metu A. Kraujelis-Siaubūnas buvo apsuptas, atsišaudant sužeistas ir, nenorėdamas patekti į nelaisvę, priverstas nusišauti“.

Taip pat T. B. Burauskaitė pridėjo ir plačiai nepriklausomoje žiniaskladoje ne kartą skelbtą septyniolikos puslapių 2014 m. Genocido centro atliktą tyrimą „Dėl Lietuvos SSR KGB inkriminuotų veikų Lietuvos partizanui Antanui Kraujeliui“.

P. S.

TSRS KGB A. Kraujeliui 1964 m. užvestoje byloje buvo kaltinimai dėl plėšimų ir 11 asmenų nužudymo arba dalyvavimo juos nužudant. Kai kurių iš šių nužudymų faktiškumas yra neabejotinas, pvz., 1949 m. lapkričio 5 d. Molėtų rajone Papiškių kaime A. Kraujelis-Siaubūnas ir M. Urbonas, įtarus, kad partizanų rėmėjai Pranas ir Leokadija Gečiai išdavė MGB darbuotojams partizanų slėptuvę, nušovė Gečius jų nepilnamečių vaikų akivaizdoje.

Šie ir kiti kaltinimai A. Kraujeliui-Siaubūnui buvo plačiai išviešinti Lietuvos žiniasklaidoje Vandos Zaborskaitės, Aloyzo Sakalo, Jurgio Jurgelio straipsniuose po to, kai Panevėžio apygardos teismui 2009 m. pabaigoje buvo perduota byla dėl A. Kraujelio-Siaubūno nužudymo, kurioje kaltinimai genocidu keliami keturiems A. Kraujelio-Siaubūno suėmimo operacijoje dalyvavusiems buvusiems LTSR milicijos ir KGB pareigūnams, tarp jų ir Marijonui Misiukoniui (jis nuo 1990 m. kovo 17 d. iki 1991 m. sausio 13 d. buvo ir pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidaus reikalų ministras).

Skelbiama, kad „kontroversijas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino Genocido centras, kuris atliko išsamų archyvinių ir kitokių duomenų ištyrimą bei pateikė išvadą, kad nėra jokių įrodymų, kad A. Kraujelis-Siaubūnas yra žudęs taikius gyventojus“.

PAPILDYTA, 2019 07 04



Liepos 3 d. ekspertai.eu sulaukė prašomos informacijos, skelbiamos aukščiau, kurį atsiuntė Genocido centras. Elektroninio laiško pavadinimas buvo toks – „Atsakymas ekspertai.eu dėl Kraujelio“.

Liepos 4 d. Genocido centras kažkodėl dar kartą atsiuntė tą pačią informaciją. Tik elektroninio laiško pavadinimas jau skamba kitaip – „Atsakymas del kaltininmų A. Kraujeliui-Siaubūnui (pakartotinai)“.

Čia reikalinga ekspertai.eu pastaba.

Ekspertai.eu neklausė ir visiškai nesidomėjo, ar A. Kraujelis-Siaubūnas buvo kuo nors kaltinamas, ar jis žudė civilius gyventojus, kaip žudė ar už ką žudė. Apie kaltinimus A. Kraujeliui-Siaubūnui, ar jis be žudymų vykdė ir kriminalinius nusikaltimus, ekspertai.eu iš viso neklausė.

Atvirkščiai, ekspertai.eu prašė pateikti informaciją, kiek šiam partizanui su bendražygiais pavyko išžudyti okupantų ir kolaborantų, kiek pavyko sunaikinti tarybinio turto ir įvykdyti kitokių teisingumo aktų​ kovojant už Lietuvos laisvę.

Susiję:

Būtina žinoti, kiek Lietuvos didvyriui A. Kraujeliui-Siaubūnui pavyko nužudyti tarybinių okupantų ir kolaborantų