Apklausa: didžioji dalis, net 73 procentai Lietuvos gyventojų nesutinka gynybai skirti 2,5 proc. BVP

Šių metų  rugsėjį Lietuvos politinės partijos, išskyrus opozicijoje esančius socialdemokratus, pasirašė susitarimą „Dėl Lietuvos gynybos politikos gairių“.

Susitarta nuosekliai didinti gynybos finansavimą – skirti ne mažiau kaip 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Taip pat siekiant dar labiau atgrasyti vis labiau agresyvėjančią Rusiją, susitarta laikytis krašto apsaugos asignavimų kasmetinio didinimo principo ir ne vėliau kaip 2030 m. skirti ne mažiau kaip 2,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.

Tačiau naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ rugsėjo 24  – spalio 7 dienomis atliktos apklausos duomenimis, tik 27 proc. respondentų suvokia Rusijos grėsmę ir palaiko didžiosios dalies politinių partijų pasirašytą susitarimą iki 2030 m. išlaidas krašto apsaugai padidinti iki 2,5 proc. BVP (14 proc. apklaustųjų tenkina išlaidų krašto apsaugai didinimas iki 2,5 proc. BVP iki 2030 m., o 13 proc. apklaustųjų trokšta, kad tokie pinigai būtų skiriami ne 2030 m. o dar greičiau – 2025-aisiais).

Mažiau suvokiantys Rusijos grėsmę – 36 proc. apklausos dalyvių sakė maną, kad toliau auginti išlaidų gynybai nereikia, nes pakanka įgyvendinti minimalų NATO reikalavimą, skiriant 2 proc. BVP.

Visiškai nesuvokiantys Rusijos grėsmės – net 29 proc. – teigia, kad krašto apsaugai Lietuvoje išleidžiama per daug ir šią sumą reikėtų mažinti, lėšas skiriant kitoms sritims.

8 proc. respondentų pateiktu klausimu jokios nuomonės neturėjo.

Taigi, nors Lietuvoje nuo ryto iki vakaro nepriklausomos ir valstybinės žiniasklaidos kanalais be sustojimo kalama į galvą apie būsimą Rusijos agresiją Lietuvoje, o tai reiškia – Europos Sąjungoje ir NATO, apklausos rezultatai nėra džiuginantys. Suprantančių, kad Rusija bet kurią akimirką gali pulti ES ir NATO, yra tik akivaizdi mūsų valstybės gyventojų mažuma.

Tačiau, kaip bebūtų keista, tokiais rezultatais labai džiaugiasi neišskiriama dviejų išraiškingų politinių personažų pora – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas ir jo pavaduotoja Rasa Juknevičienė.

„Tokie rezultatai pradžiugino saugumo srityje dirbančius politikus – tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas, tiek jo pavaduotoja konservatorė Rasa Juknevičienė tvirtino manantys, kad apklausa rodo augantį gyventojų sąmoningumo lygį“, - skelbiama publikacijoje optimistiniu pavadinimu „Apklausa: didžioji dalis gyventojų sutinka gynybai skirti 2 proc. BVP“.



Ekspertai.eu primena, kad Lietuva NATO narė yra nuo 2004 m. ir buvo prisižadėjusi kasmet gynybai skirti 2 proc. nuo BVP. Tačiau nors finansavimas paskutinius kelerius metus ir buvo ženkliai didinamas, savo įsipareigojimų mūsų valstybė iki šiol dar niekada neįvykdė ir neskyrė žadėtų 2 proc. gynybai nuo BVP.

Minėto optimistinio straipsnio pradžioje teigiama, kad „daugiau nei 60 proc. gyventojų sutinka krašto apsaugai skirti 2 proc. BVP“. Tačiau tenka priminti, kad dėl tų dviejų procentų nereikia jokio gyventojų sutikimo ar nesutikimo – Lietuva jau seniai privalėjo skirti tokius pinigus, kokius buvo įsipareigojusi.

Gerai tai ar blogai tokie Lietuvos įsipareigojimai yra kitas klausimas. Tačiau tai, kas jau valstybės vardu įsipareigota – privaloma vykdyti.

Kitas dalykas – ar yra kuo komjaunuoliškai džiūgauti, jei didžioji dalis Lietuvos gyventojų nesutinka gynybai skirti 2,5 proc. BVP, kai kiekvieną dieną vis labiau agresyvėja Rusija? Turbūt nelabai yra kuo džiaugtis, nes tai rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų nepakankamai arba visiškai nesuvokia Rusijos grėsmės. O tiksliau – neišgirsta per valstybinius-komercinius Lietuvos transliuotojus kiekvieną dieną skleidžiamos žinios, kad Rusija bet kada gali pulti Lietuvą.
 
P. S.

O pabaigai pažvelkime, kokioje situacijoje yra mūsų šalies švietimas ir kultūra. Supratote teisingai – tai pačios nereikalingiausios sritys. Nes tik idiotai gali įsivaizduoti, kad valstybės saugumas – tai tankų, patrankų ir šovinių pirkimas milžiniškais kiekiais. Ir tik visiški beraščiai, intelekto spragų turintys netikšos ar pigūs provokatoriai gali įrodinėti, kad šiais laikais pagrindinė valstybės gyvavimo ir pažangos prielaida – ginklų ir poligonų kiekis.

Taigi tie 73 procentai Lietuvos gyventojų, kurie nesutinka gynybai skirti politinių, o gal ir ne tik politinių idiotų trokštamų 2,5 proc. BVP ginklavimuisi, nuteikia viltingai.

P. P. S.

Genialus Danijos karikatūristas Herlufas Bidstrupas (1912-1888), savo kūryboje daug dėmesio skyrė ir militarinėm temom, čia keli jo darbai šia tema: