Aukščiausio lygio prostitucija ar išdavystė?

Nuotr. prezidentas.lt

Seimas priėmė rezoliuciją dėl baudžiamosios atsakomybės už naudojimąsi prostitucija. Rezoliucija – gerai, o kaip vyksta mūsų vardu priimamų įstatymų leidimas? Teroristinių valstybių įvykių sūkuryje pamiršome, kad turime Seimą, dar vadinamą Tautos atstovybe. Šis gi automatiškai „štampuoja“ beveik viską, ką teikia terorizmu ir karu susirūpinusi mūsų Prezidentė, nepamirštant ir valstybės pardavimo „Briuseliui“ (kalbant ne apie Belgijos sostinę, o apie Europos Sąjungos biurokratų buveinę, siūlau šį žodį rašyti kabutėse – turime gi atskirti šias dvi sąvokas, kol kalbininkai nepasiūlė, kaip tai daryti) įstatymų, ir pasiruošimo karui įstatymų, kurių, panašu, labiau reikia vidaus poreikiams prieš pačią Tautą ir turinčius savo nuomonę.

Prieš dvi savaites išsiskyrė mudviejų su Algirdu Patacku nuomonės dėl Prezidentės – Bravo ar ne bravo už jos (ar ne jos pačios?) bravūrą ar provokaciją Rusijos atžvilgiu? Tačiau tikiuosi, kad mudviejų nuomonės sutaps dėl prostitucijos vertinimo. Gruodžio 10 d. paskelbta Seimo nario A. Patacko nuomonė apie prostituciją.

Kolega signataras pasakė svarbias tiesas – nuo prostitucijos labiausiai kenčia žmogaus siela. Mat prostitutė ir jos „klientas“ prostitucijos aktu žemina patys save ir tuo pačiu vienas kitą. Algirdas priminė ir tai, kad žodis kilęs iš lotynų kalbos prostituere – begėdiškas išsiviešinimas. A. Patackas klausia, kas įvyksta su valstybe, kai ji legalizuoja ydų industriją ir iš jos pelnosi, ir pastebi, kad juodžiausias vaidmuo, tenkantis valstybei, legalizavusiai prostituciją, yra valstybės tapimas suteneriu su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Kolega signataras atkreipė mūsų dėmesį, kad prostitucija yra ne tik fizinė, o ir valstybės vaidmuo prostitucijos sąvokos atveju išskirtinai svarbus. Todėl norėčiau praplėsti PROSTITUCIJOS sąvoką. Iš esmės, tai yra savęs pardavimas už pinigus ar prievarta. Tad pakalbėkime apie aukščiausio lygio prostituciją – valstybės pardavimą.

Signataras Virginijus Pikturna 1994 m. išvyko iš Lietuvos ir liko gyventi JAV. Prieš ketvertą metų tapo JAV piliečiu ir automatiškai neteko mūsų pilietybės. Turėjo teisę – pasirinko. Tačiau nebeturi teisės mus moralizuoti, kad Lietuva jam nedaro išimties ir nepalieka ar dar kartą nesuteikia Lietuvos pilietybės.

Artėjant valstybės atkūrimо 25-čiui, manau, visi supratome, kad šio atkūrimo simboliu skelbęsis ir labai garbintas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis yra vadintinas ir bene didžiausiu jos išdaviku – po kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių kvietęs Tautą į 1991 m. vasario 9 d. plebiscitą dėl Lietuvos Nepriklausomybės ir 2012 – 2014 metais tą pačią mūsų Tautą dėl nuomonės pareiškimo ir šios teisės gynimo iškoneveikęs ne tik neeiliniais ir net primirštais ne pačiais pagarbiausiais lietuvių kalbos žodžiais, bet ir apšaukęs be jokių įrodymų Kremliaus agentais. Ar šiuo atveju taikytinas politinės prostitucijos terminas – nežinau? Tačiau V. Landsbergio tyla dėl išplėstos Sausio 13-osios bylos nutraukimo net devyniose jos dalyse, Generalinei prokuratūrai nutarus, kad mūsų pareigūnų ir žmonių žalojimas, kurį beveik dvejus metus vykdė TSRS agresoriai, kai kuriais mėnesiais ar epizodais nėra nusikaltimai žmoniškumui, yra daug ką pasakanti. Mūsų tautosaka sako, kad tyla reiškia sutikimą, p. Pirmininke. Ar tai ne Sausio 13-osios idėjos ir gyvybes bei savo kūnus ir sielą aukojusiųjų mūsų tautiečių pardavimas? Tai jau ir politinė prostitucija.

Simptomatiškas V. Landsbergio vadovautos 1993 m. gegužės 1 d. įkurtos konservatorių partijos spaudimas senajai nomenklatūrai, po 1992 m. spalio 25 d. rinkimų vėl užvaldžiusiai mūsų parlamentą, priimti įstatymą dėl Lietuvos strateginių neprivatizuotinų įmonių ir šio įstatymo pakeitimas konservatorių ir krikdemų balsais parlamente po 1996 m. Seimo rinkimų. Tada ir įvyko pirmas esminis mūsų valstybės pardavimas, jos stuburo sulaužymas. Pakeitus šį įstatymą ir „Mažeikių naftą“ sujungus su „Biržų naftotiekiu“ ir „Būtingės terminalu“ (dėl visuomenėje kylančio nepasitenkinimo, bijant, kad „projektas“ žlugs, nebespėta prie šio paketo prijungti „Klaipėdos naftą“.) Tuomet V. Landsbergio, apkaltinusio net JAV ambasadorių Lietuvoje, kad šis labiau gina Lietuvos, o ne JAV interesus, paskubom Lietuva padovanojo praplėstą „Mažeikių naftos“ kompleksą 10 tūkst. litų įstatinio kapitalo net Lietuvoje, o ne off-shore zonoje registruotai įmonėlei „Williams“. Kadangi jau suėjo senatys dėl baudžiamosios atsakomybės, tai mūsų „simbolis“ galėtų paskelbti ir šio pardavimo visuomenei nematomą kainą. Istorijai bus pamoka. Nes tikriausiai ir paties anūkai jos nežino. O Rolandas Paksas tikrai būtų parodęs stuburą, jei nebūtų atsistatydinęs iš Ministro Pirmininko pareigų ir būtų kreipęsis į Tautą ir būtų jai atskleidęs aferos esmę. Tokiu atveju tai būtų buvusi tikra kova prieš valstybės pardavimą. Kažkas pasirodė didvyriu, bet valstybė buvo parduota. Kova prieš aferą apsiribojo simboliniu Arvydo Juozaičio plytos parodymu mitinge prie M. Mažvydo bibliotekos. Prostitucija? Jei konservatoriams patiems būtų tekę atstatydinti R. Paksą, ne tik daug kas būtų išplaukę į paviršių, bet ir būtų laimėtas laikas šiam valstybės parsidavimui sustabdyti.

Pakalbėkime apie šios dienos aktualijas – Snoro ir Ūkio bankų „užlenkimo“ teisinį mechanizmą. Jis labai panašus į 2003 m. bandymą „užlenkti“ mano vadovautą UAB „Parex Lizingas“, kai vienaip ar kitaip vietoje įmonės vadovo paskiriamas laikinas administratorius, kuris pagal iš anksto paruoštą scenarijų įmonės vardu sutinka su bankrotu. Mūsų atveju pavyko teismo nutartį dėl UAB „Parex Lizingas“ bankroto bylos iškėlimo apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris, paskyręs ekspertizę, nustatė, kad jokio įmonės nemokumo nėra. Jau tada bent man paaiškėjo mūsų įstatymų absurdas (ar specialiai sukurta teisės norma?), neleidžiantis įmonės (ir net banko) akcininkams skųsti teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo jų įmonei bankui). Todėl bankrotas Lietuvoje yra ir teismų praktikoje tiesiog išpuoselėtas mechanizmas per „savą“ administratorių ir nulemti bankrotą, ir pusvelčiui išparduoti turtą, ir prikurti „administravimo“ išlaidų, ir kaltais dėl bankroto „padaryti“ buvusius įmonės (banko) vadovus.

Beje, UAB „Parex Lizingas“ atveju įmonės užvaldymo (labiau tiktų užgrobimo terminas) scenarijaus atveju užsakovo latviško AS „Parekss banka“ atstovais buvo ir advokato Irmanto Norkaus kontora, kuri dar 2003 m. pradėjo „praktikuotis“, kuriant ir įgyvendinant šį „know-how“. Nenustebau išvydęs šio advokato pavardę ir Ūkio banko istorijoje. Tik nežinojau, kad I. Norkus ir V. Vasiliauskas buvo teisės studijų bendrabučio kambariokai. Net įsiveržimas jėga ir įsiveržus, visų pirma, pulti naikinti dokumentus ir išvežti juos nežinia kur – tai taip pat UAB „Parex Lizingas‘ atveju „atidirbtas“ variantas, patobulintas Snoro ir Ūkio bankų atvejais. Tik mus pavyko – dėl šių nusikalstamų veikų ir galimai nusikalstamo bandymo nulemti UAB „Parex Lizingas“ bankrotą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra buvo iškėlusi baudžiamąją bylą, kas labai atšaldė karštas galvas. O pradžia buvo įspūdinga – pranešus policijai, kad išlaužtas įmonės seifas, tik po trečio pranešimo policijai, jos pareigūnai atvyko į bendrovę. Gražu buvo žiūrėti, kaip policijos pareigūnai beveik valandą koridoriuje diskutavo su UAB „Parex Lizingas“ darbuotojais, ar jiems, pareigūnams, eiti ar neiti į vidų, t.y. nusikaltimo įvykdymo vietą. Visa tai mūsų darbuotojai nufilmavo.

Per tiek metų užteko laiko scenarijų patobulinti, sukurti jo variantus net bankams, kuriuose įmonių ir žmonių pinigai, įsidrąsinti aferoms ženkliai didesniais masteliais. Vien ko vertas Ūkio banko apie 2,5 mlrd. Lt „grantas“ Šiaulių bankui, valdomam Europos rekonstrukcijos ir valdymo banko. Snoro ir Ūkio bankų užvaldymo ir „nusiuntimo“ į bankroto bylas apskundimai buvo amortizuoti. Pvz. Snoro banko kreditorių asociaciją sukūrę kreditoriai greitai aprimo, nes pradėjo nebelaimėti jokių valstybės ir savivaldybių skelbiamų konkursų. Todėl ir neatsirado kreditoriaus, kuris būtų apskundęs Lietuvos apeliaciniam teismui teismo nutartis dėl bankroto bylų šiems bankams iškėlimo. Mat šiais atvejais scenarijai buvo paruošti ir įgyvendinti valstybės vardu. Tikriausiai šie du atvejai vadintini priverstine prostitucija? Ar tiesiog išprievartavimu valstybės vardu? Ar sutinkate, kolega Algirdai ir ponia Prezidente, su šia terminologija?

A. Patacko nuomonės apie prostituciją paskelbimas neįtikėtinai sutapo su JAV Senato ataskaitos apie CŽV kalėjimų veiklą paskelbimu. Kalbant apie valstybinio masto prostituciją, JAV susidūrė su vieša ir milžiniška dilema – valstybės vardu skelbdamasi išskirtinės demokratijos šalimi, kuri išsijuosusi eksportuoja šią demokratiją į kairę ir į dešinę, šiandien JAV tenka apsispręsti, ar slėpti tokio eksporto priemones, kurias paskelbė jų Tautos atstovybė? JAV Senatas apsisprendė. O Prezidentės „pakabintas“ Lietuvos Seimas ar apsispręs pasakyti NE Prezidentės kurstomai ir jos klapčiukų pučiamai karo isterijai?

Turiu omenyje ne tik tai, ar buvo ČŽV kalėjimai Lietuvoje? Jei jie buvo, tai, visų pirma, JAV, o tik po to – Lietuvos problema. Tikiu, kad gali egzistuoti ČŽV ir mūsų VSD bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią tam tikras paslaugas teko teikti šiems svečiams. Kad ir Antavilių pastate. Bet užtenka sveiko proto žmogui pažiūrėti į šį pastatą, kad suprasti, jog tai ne kalėjimas. Šis pastatas, pavyzdžiui labai gerai galėjo tikti pinigų tranzitui į Baltarusijos opozicijos pusę. Už tai, 2006 m. rugpjūčio 23 d. tikriausiai savo kainą ir sumokėjo a.a. Vytautas Pociūnas. Neužmirštu po jo mirties savaitei praėjus Minske įvykusios Baltarusijos Generalinės prokuratūros spaudos konferencijos dėl Lietuvoje kilusios antibaltarusiškos isterijos verdikto – jei bandysite politizuoti šį klausimą, paskelbsime, kaip iš tikrųjų buvo! Priminsiu, kad veiksmas vyko “Inturist” viešbutyje, kuriuose nuo senų tarybinių laikų viskas KGB dokumentuojama visuose kambariuose. Ir ne tik. Beje, taip ir nežinome iki šiol su V. Pociūnu tą vakarą vakarojusių kitų dvejų asmenų pavardžių. Tik kaip blaiviai mąstantis suprantu, kad Baltarusija įgijo rimtą įrankį valdyti Lietuvos valstybei. Prezidentas A. Lukašenka ranka pamoja ir mūsų Prezidentė D. Grybauskaitė skubą į Minską Baltarusijos Prezidento rinkimų išvakarėse šiam kandidatui į Prezidentus piarą pasidaryti.

Norėčiau šiek tiek paaiškinti naivioms ir karštoms, ypač jaunoms galvoms keletą paprastų tiesų, kodėl JAV karinėms ir saugumo struktūroms reikalingos tokios vietos. Tokio ypatingo pobūdžio tardymo veiksmams reikia vietos, kurioje negalioja jokie įstatymai. Priešingu atveju, joks JAV teismas nepalaimins tokių kalinių nuteisimo, nes tokiais tardymo būdais išgauti parodymai tikriausiai pagal bet kurios valstybės įstatymus nebus pripažinti teisme. Paprasčiausias būdas išvengti įstatymų „priežiūros“ – ilgas skrydis lėktuvu neutraliose oro erdvėse. Suprantama, kad po tokių „apklausų“, lėktuvui nusileidus, reikia laiko ir poilsiui, ir tardymo protokolų tvarkingam surašymui. Todėl tikrai galėjo būti, kad po tokių tardymų lėktuve Antaviliuose trumpai pailsėdavo. Sunku patikėti, kad Antaviliuose, prie pat judraus Nemenčinės plento ir aibės kolektyvinių sodų vyko ilgalaikiai įkalinimai ir tokie tardymai, kurių niekas nematė ir negirdėjo.

Tiems, kurie naiviai ir supaprastintai viską vertina vien pagal duomenis apie lėktuvų skrydžius, konkrečiu pavydžiu paaiškinsiu, ką reiškia profesionalų darbas. Visi žino, kad TSRS bombardavo Afganistaną. Tačiau vargu ar rasite tokius skrydžius fiksuojančius dokumentus. Didelė dalis tokių skrydžių prasidėdavo tuščių bombonešių pakilimu iš Kaliningrado srities. Bombonešiai nusileisdavo mažame nuošaliame kariniame aerouoste Ukrainoje, į juos pakraudavo tai, ko reikia Afganistanui. Ir išsiųsdavo, pavyzdžiui į Uzbekiją ar Kirgiziją. Antrosios skrydžio dalies metu lėktuvai šiek tiek nukrypdavo nuo kurso į pietus, ten palengvindavo savo naštą ir tušti nusileisdavo paskirties aerouoste. Ir jokių įrodymų apie bombardavimus jokiuose skrydžių dokumentuose nerasite.

Pasisėmę šiek tiek praktinės patirties, aptarkime aukščiausio lygio politinę prostituciją per 25-erius mūsų atkurtos valstybės metus – valstybės pardavime net ne Europos Sąjungai (į šį gardą mes einame klusniai, kaip karo metais konclageriuose žmonės į dujų kameras ėjo nesipriešindami, tikėdamiesi nežinia ko). Pakalbėkime apie šiandien aktualiausią politinę prostituciją, kurią suteneriai vykdo su mūsų valstybe. Simptomatiškiausias – ministro Lino Linkevičiaus pareiškimas, kad JAV Senato komisijos ataskaitos paviešinimas „gali paskatinti teroristų suaktyvėjimą“. Tai reiškia, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras ir visi kiti – nuo ambasadoriaus Žygimanto Pavilionio iki Prezidentės Dalios Grybauskaitės atsidūrė visiško kvailio vietoje. Tiek to, jei tai būtų tik jų asmeninės karjeros problema. Bet jie nesupranta esminio dalyko – jie veikia ir viešai kalba mūsų valstybės vardu. Todėl karo rizikos smaigalyje kasdien vis sparčiau atsidurianti Lietuva, jei ji dar mąsto, po pastarųjų savaičių Prezidentiško „BRAVO“ akcijos ir JAV, sprendžiančios savo problemas, Senato komisijos išvadų paskelbimo atsidūrė ne tik visiško kvailio vietoje, bet turėjo pasijusti (jei dar sugebame tai padaryti) paskutine politine prostitute. Be jokios savigarbos. Pasinaudota ir jau pametama. Negi to nematote? Vien Linavos įmonių į mūsų biudžetą mokamų mokesčių per mėnesį šios politinės Lietuvos valstybės prostitucijos galime netekti iki milijardo litų. Nuo gruodžio 3 d. už neveikiantį skystų dujų terminalą (pagal susitarimus su suteneriais iš off-shore įmonės) jau pradėjome kasdien mokėti po 523 tūkstančius litų. Džiaugiamės krentančiu rubliu, bet užmirštame, kad auga JAV doleris. O įsipareigojimai už šį kasdienį dujinį politinį sanguliavimą fiksuoti JAV doleriais.

L. Linkevičius LRT laidai „Laba diena, Lietuva“ pasiguodė: „Apskritai visas šis įvykis, be abejo, vėl sukels aistras, be jokios abejonės, padidins įtampą, teisi yra Jungtinių Valstijų administracija, kad atkreipė dėmesį į savo įstaigų ir ambasadų saugumą užsienyje. Be abejo, tai bus dar vienas pretekstas suaktyvėti ir tiems patiems teroristams“. O kas, pone Linai ir ponia Lietuvos Dalia, jūsų prašė valstybės vardu ar įgaliojo eiti į atvirą karą? Ministro paguodos, kad Lietuvos piliečiams papildomos grėsmės nekyla, užteks? Informuosite savo tinklalapyje apie grėsmes ir tuo baigiasi jūsų darbas mūsų valstybės labui?

Pritariu ekspertai.eu pasiūlytam lietuvių kalbos naujadarui – politiniai kankiniai. Tie, kurie uoliai tarnavo vienai totalitarinei sistemai, jiems likimas ir lėmė neišpasakytai uoliai dėlioti parašus, parduodant Lietuvą kitai sąjungai. Ši sąjunga vienašališkai paskelbė, kad iki 2022 m. joje valstybių ir tautų turi nelikti. Kremlius, įrėmęs Lietuvai šautuvą, nors formalumus priversdavo sutvarkyti iš vieno rinkiminio sąrašo suformuotam Liaudies Seimui. Vadovaujant Lietuvos Daliai, mūsų valstybė nebesivargina šio proceso nei formalizuoti, nei Tautai apie tai aiškinti. Svarbiausia, kad prekybininkai teisingai kainas eurais suskaičiuotų.

Kaip pavadinti šį Lietuvos valstybės pardavimą? Ar tam pakanka politinės prostitucijos termino, Seimo nary Algirdai Patackai ir visi kiti likę Seimo nariai, sudarantys Tautos atstovybę ir prisiekę Lietuvos Respublikos Konstitucijai?

Manau, kad politinės prostitucijos termino jau nepakanka. Kai pradedama prekiauti Tauta ir valstybe dėl karo, tai vadintina jau ne tik prostitucija. Tai vadintina valstybės išdavimu. Lygiuojantis į miljardierių valdžią Ukrainoje, siūlau ir Lietuvoje ženkliai sumažinti alkoholio kainas. Mat karo metu teks ženkliai kelti kainas viskam. Tegeria neatsibusdama Tauta. Šveiko nuomonę apie vyriausybę, karo sąlygomis didinančia akcizą alui, tikiuosi, prisimename. Gaila, kad J. Hašekas nepabaigė romano apie šį šaunųjį kareivį.

Tačiau baisiausia, ką supratau šią politinės prostitucijos atsiskleidimo ir išsiaiškinimo dieną, yra tai, kad, mano nuomone, Lietuvos Dalia pati nesupranta, kodėl ji vykdo šią beatodairišką karo eskalaciją ir propagandą. Todėl tenka vėl grįžti prie mūsų Prezidentės priklausomybių – blaškymosi nuo meilės Baltarusijai ir Rusijai bei atviro JAV ir mūsų pervežėjų bei gamintojų niekinimo iki atvirkščio požiūrio paskutiniuoju metu, pradėjus visą Rusiją vadinti teroristine valstybe.

Po JAV Senato komisijos ataskaitos, Prezidente, vėl pradedate ČŽV kalėjimų paiešką. JAV Tautos atstovybė ir Prezidentas B. Obama pradėjo aiškintis savo supratimą apie demokratiją viešai. Kviečiu tai pradėti skubiai daryti ir Lietuvos Seimą. Nekreipiant dėmesio į nebeprognozuojamos mūsų Prezidentės elgesį. Jūs, Seimo nariai, atskaitingi Jus rinkusiai Tautai ir mūsų Konstitucijai, kuriai prisiekėte.

Prezidente Dalia Grybauskaite, paskubomis ir beatodairiškai vedanti mūsų Tautą į karo kelią, kas Jūs? Kieno valią vykdote, tai darydama?