Azijos Palestinoje - Mjanmare - vykdomas genocidas vakarų nedomina

Per pastaruosius kelis mėnesius Mjanmare (buv. Birmoje) vykdomo genocido metu žuvo bent 650 žmonių, dešimtys tūkstančių pabėgėlių nuo teroro gyvena gretimame Bangladeše. Vadinamąjį etninį valymą (genocidą) vykdo Mjanmarą valdanti karinė chunta, prisidengdama tuo, kad naikinama rohingjų tauta – „nelegalai“, „ne budistai“ (jie – indoeuropiečiai, musulmonai). Baisiausia tai, kad šio genocido scenarijus kaip aidas kartoja žudynių Ruandoje ir Srebrenicoje istorijas – JAV ir kitos vakarų valstybės apsimeta, kad Mjanmare nieko nevyksta. Šie šiurpūs įvykiai rūpi tik broliams musulmonams Irane bei Arabijos pusiasalio šalyse.

Aštuonios „didžiosios nacionalinės etninės rasės“ ir daugiau kaip 120 tautų – už borto

Mjanmaras anksčiau vadintas Birma, nes iš daugiau nei 60 milijonų jo gyventojų daugiau nei du trečdalius (68 procentus) sudaro birmiečiai (bamarai), dar šalyje gyvena šanai (9 procentai), kajinai arba karenai (7 procentai), rakhinai (4 procentai), kinai (3 procentai), indai (2 procentai), monai (2 procentai) ir kitos tautos (5 procentai). Iš viso Mjanmare – 135 tautos, kurios vyriausybės pripažintos oficialiai ir sugrupuotos į aštuonias „didžiąsias nacionalines etnines rases“. Šios „rasės“ (kačinai, kajahai, kajinai, činai, monai, bamarai, rakhinai ir šanai) suskirstytos ne moksliniu, o fašistiniu pagrindu, pvz., šanų „didžioji nacionalinė etninė rasė“ – tai 33 etninės grupės, kalbančios kalbomis iš keturių skirtingų kalbų šeimų.

Tokiu būdu Mjanmare gyvena daug nepripažintų etninių grupių (kitaip tariant – tautų), pvz., kinai birmiečiai, pantajai, birmiečiai indai (kartu šios trys tautos sudaro 5 procentus šalies gyventojų), birmiečiai anglai (52 tūkstančiai), gurkhai (500 tūkstančių). Dar 5 procentai nepripažintųjų tautų (o tai sudaro tris milijonus) – tai wa, naga, lahu, lisu, palaungai, anu, anunai, ašo, aci, beikai, bre, dai, dalaungai, danavai, dimai, dulengai, enai, gananai, guariai, hponai, kadu, kameinai, kaungso, kebarai, kokangai, kvi, lai, magunai, malinai, mganai, oo-pu, pa-o, zizanai, zo, zo-pe etc. 135 tautos Mjanmare kalba maždaug šimtu kalbų: birmiečių (65 procentai), šanų (3,2 milijono), karenų (2,6 milijono), kačinų (0,9 milijono), činų (0,8 milijono), monų (0,8 milijono), rakhinų (tai birmiečių kalbos dialektas; 0,7 milijono). Antroji kalba, kurios mokoma mokyklose po birmiečių (mjanma bhasa), yra anglų.

Mažumų kalbas naudoti viešai draudžiama, jomis žmonės kalbasi tik privačioje aplinkoje.

Birmizacija ir genocidas

Anglų kalba buvo pagrindinė Birmoje XIX amžiuje, o 1964 metais generolas Ne Win pradėjo „birmizaciją“, t. y. kalbinį tautų genocidą, vėliau virtusį kruvinu. Ne Win (tikr. Šu Maung, 1911-2002) šalį valdė 30 metų nuo 1958-ųjų (kaip premjeras, prezidentas, socialistų partijos įkūrėjas). Pagal tautybę jis buvo birmietis kinas. Po dviejų metų nesėkmingų biologijos studijų Rangūno universitete Ne Win iš jo buvo išmestas ir pradėjo aktyvią politinę veiklą. Vienas jo kolegų pagal įsitikinimus, taip pat priklausęs nacionalistinei organizacijai „Mes, birmiečiai“ („Dobama Asiayone“) arba tiesiog thakinams, buvo Birmos komunistų partijos ir armijos (Tatmadaw) įkūrėjas, generolas Aung San (1915-1947), laikomas šiuolaikinės Birmos tėvu. Vos 32 metus gyvenęs Aung Sanas – Nobelio taikos premijos laureatės (1991) Aung San Suu Kyi (g. 1945) tėvas. Vakarų pasaulis ją tiesiog garbina (namų arešte ši politikė prasėdėjo 15 metų nuo 1989 iki 2010-ųjų), tačiau iš tiesų, kaip mums pasakojo Mjanmaro gyventojai, žiniasklaidos atstovai, ji tėra vakarų pakalikė, kuriai nerūpi šalyje vykdomas genocidas.

1962-iais Ne Win Birmoje įvykdė valdžios perversmą, kurį pasaulio žiniasklaida pavadino „bekrauju“, nors tai buvo akivaizdus melas. 1962-1964 metais Ne Win buvo pabėgęs iš šalies „dėl medicininių priežasčių“, gyveno Austrijoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje. Tuo metu daugiau nei dvejus metus (iki 1964-ųjų rugsėjo) buvo uždaryti visi šalies universitetai (studentai buvo pagrindiniai protestuotojai prieš karinę chuntą).

1962-1988 metais Birma pasuko socializmo keliu, į kurį vedė Ne Win, pabandęs suderinti ekstremalų nacionalizmą, marksizmą ir budizmą. Religija jis nelabai domėjosi, todėl savo „mokymą“ pavadino „birmietišku socializmu“. Tai buvo oficiali ideologija 26 metus, kurios esmė: šalį valdė kariškiai, vyravo ksenofobija, vienos partijos (Birmos socialistinės programos partijos) sistema. Viena turtingiausių ištekliais Azijos šalių iš klestinčios valstybės virto uždara, beveik niekam neprieinama teritorija. Ne Win izoliavo Birmą nuo pasaulio, todėl suklestėjo juodoji rinka, kontrabanda, o vyriausybė klimpo į bankrotą.

Ne Win užsiiminėjo senoviniais birmiečių magijos ritualais (jadaja) – astrologijos ir numerologijos mišiniu. Šiuos ritualus VII amžiuje sukūrė budistinė ari sekta. Manoma, kad jie kaip tantrinio budizmo ir nagų (gyvačių) garbinimo praktikos atkeliavo iš Indijos arba Tibeto.

Atgimimas ir dar vienas karinės chuntos suklestėjimas

Ne viskas buvo blogai „birmietiško socializmo“ metais. Mokslas, medicinos paslaugos buvo nemokami, pastatyta net 60 tūkstančių pagodų (budistų šventyklų), pereita prie judėjimo dešiniąja kelio puse. Vis dėlto 1987-aisiais Jungtinės Tautos paskelbė Birmą „mažiausiai išsivysčiusia šalimi“.

Ne Win atsistatydino 1988-aisiais, kai prasidėjo pusę metų trukę masiniai vadinamieji „8888 protestai“. Toks pavadinimas kilo nuo pagrindinio protesto datos – 1988 metų rugpjūčio 8 dienos. Į gatves išėjo daugiau kaip milijonas žmonių, per 10 tūkstančių jų buvo išžudyti, dešimtys tūkstančių pabėgo į Tailandą. Protestų metu kaip nacionalinė herojė iškilo Aun San Suu Kyi, kurios „Nacionalinė demokratijos lyga“ 1990 metų rinkimuose laimėjo 88 procentus vietų vyriausybėje. Karinė chunta areštavo Aun San Suu Kyi. Holivudas apie ją sukūrė filmą „The Lady“ (2011, rež. Luc Besson).

Nuslopinus protestus, pilkuoju kardinolu tapęs Ne Win surengė dar vieną perversmą, kuris šalį nugramzdino į tolesnę stagnaciją.

Rohingjų genocidas

Rohingjų genocido priežastys – nacionalistinės ir religinės. Iš 135 tautų tik rohingjai (800 tūkstančių) ir bišnuprijai (115 tūkstančių) – indoeuropiečiai. Islamas – mažumos religija Mjanmare, jį praktikuoja 4 procentai gyventojų. Vis dėlto šiais oficialiais duomenimis nepasitikima, manoma, kad šalyje musulmonų yra apie 10 procentų. Sunitų atšakos islamą Mjanmare išpažįsta rohingjai, indai, birmiečiai indai, persai, arabai, pantajai, kinų hujų tauta. Pirmieji musulmonai į dabartinio Mjanmaro teritoriją atvyko VIII-IX amžiuje, apie tai kalba arabų, persų, kinų ir europiečių šaltiniai. Birmos musulmonai kartais vadinti pathi – manoma, kad šis pavadinimas kilo nuo persų tautos savivardžio.

Todėl kalbant apie dabartinę Mjanmaro situaciją mus labiausiai domina musulmonų rohingjų tauta, kurios atstovų Mjanmare (vis dar) yra 800 tūkstančių, pasaulyje – apie 1,5 milijono (300 tūkstančių Bangladeše, 200 tūkstančių Pakistane, 100 tūkstančių Tailande, 24 tūkstančiai Malaizijoje).

Daugelis rohingjų dabar gyvena getuose ir pabėgėlių stovykluose (tie, kurie negalėjo pabėgti iš Mjanmaro) prie Bangladešo ir Tailando sienų.

Oficialiai Mjanmare nuo 2011 metų karinės chuntos nebėra. Oficialiai šalyje nėra ir valstybinės religijos, tačiau vyriausybė palaiko 89 procentus gyventojų, išpažįstančių teravados krypties budizmą.

Rohingjų tautos savivardis greičiausiai kilo iš arabiško žodžio „rahma“, reiškiančio gailestingumą. Šios tautos genocidas prasidėjo šiemet, kai kilo konfliktai tarp rohingjų ir rakhinų tautų (tai labai primena Ruandos atvejį, nes tiksli konfliktų priežastis taip ir nėra aiški). Pradžia galėjo būti dešimties rohingjų nužudymas, įplieskęs genocidą. Pasak Birmos rohingjų organizacijos (BROUK) prezidento Tun Khin, šiuo metu yra žuvę ne mažiau kaip 650 tautiečių, dar 1200 dingę be žinios, o daugiau kaip 80 tūkstančių neteko namų ir tapo pabėgėliais. Mjanmaro valdžia žuvusiųjų skaičių sumažina iki 78.

Birželio 10-ąją Rakhinės regione, kur vykdomas genocidas, pasirodė armijos padaliniai, kurie prisidėjo prie genocido vykdymo. Liepos mėnesį Mjanmaro valdžia pareiškė, kad rohingjai – tik nelegalai iš Bangladešo, gyvenantys Mjanmare nuo 1982 metų ir neturintys šalies pilietybės. Tiesa, tada jos šalies valdžia nesuteikė pati. Be to, uždraudė rohingjams turėti daugiau nei du vaikus. Jie negali susituokti be specialaus valdžios leidimo.

Rohingjai – sunitai, sufijai. Po tokių valdžios pareiškimų iki šios dienos viena po kitos pleška jų mečetės, religinės mokyklos, ištisi kaimai. „Amnesty International“ duomenimis, rohingjų genocidas Mjanmare vykdomas nuo 1978 metų, kai armija surengė operaciją „Drakonas karalius“ („Nagamin“), kurios tikslas buvo, kaip sako rusų specnazas, „začistka“, arba etninis valymas.

Birmos-Mjanmaro politiką palaiko JAV ir Europos Sąjunga. Dar daugiau – kaip teigia Mjanmaro laikraštis „Irrawaddy“, JAV „neigia etninį valymą Birmoje“ (2012 08 09). Rugpjūčio 8-ąją JAV Valstybės departmento atstovas Patrickas Ventrellas pareiškė, kad Arakano įvykiai nėra etninis valymas. Jungtinės Tautos į genocido vietą nusiuntė derybininką Tomasą Ojea Quintaną. Tuo tarpu Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC), kuriai priklauso 57 šalys, generalinis sekretorius Ekmeleddinas İhsanoğlu išreiškė nusivylimą tarptautine bendruomene, nenorinčia padėti sustabdyti „žudynių, pažeidimų, neteisėtų veiksmų ir etninio valymo“, kuriuos prieš musulmonus rohingjus atlieka Mjanmaro vyriausybė.

Mjanmare toliau nevaržomai vykdomas genocidas, tačiau tarptautinei bendruomenei tai nerūpi. Azijos Palestina vadinamas Mjanmaras – gilioje neviltyje.

[gallery order="DESC" columns="2" orderby="post_date"]