Vystydami tyrimą dėl galimo įstatymų klastojimo, ekspertai.eu vadovavosi Seimo svetainėje paskelbtu Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies projektu. Jis nurodytas kaip įstatymo projektas, kurį priėmimo metu svarstė Seimas. Deja, tai buvo tik visuomenės klaidinimas, nes, regis, esama ir kito projekto.
Dar nepateikusi tyrimo išvadų dėl Civilinio proceso kodekso 784 straipsnio 1 dalies „kanceliarinių“ metamorfozių, Seimo kanceliarija (toliau – Kanceliarija) skubiai reagavo „į viešoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl esą suklastoto Teritorijų planavimo įstatymo“, tikindama, kad toks nemalonus dalykas neįvyko.
Pranešime spaudai rašoma:
„Atkreipiame dėmesį, kad šį pasiūlymą Seimo narė Danutė Bekintienė įregistravo 2009 m. lapkričio 25 d.
Pagrindinis Aplinkos apsaugos komitetas 2009 m. gruodžio 2 d. apsvarstė šį Seimo narės D. Bekintienės pasiūlymą ir jam pritarė iš dalies, kartu pateikdamas savo pasiūlymus dėl projekto nuostatų tobulinimo (posėdžio protokolo išrašas Nr. 107-P-50-1). Komiteto išvada taip pat atsispindi suvestiniame (konsoliduotame) teisės akto projekto tekste.
2009 m. gruodžio 17 d. Seimas priėmimo metu bendru sutarimu pritarė pagrindinio komiteto nuomonei dėl Seimo narės D. Bekintienės 4 straipsnio pataisos (posėdžio protokolas Nr. SPP-162). Gruodžio 22 d. įvyko galutinis balsavimas dėl Teritorijų planavimo įstatymo pataisų (posėdžio protokolas Nr. SPP-164).
Kilus bet kokioms abejonėms dėl įstatymų leidybos procedūrų, žiniasklaidos ir visuomenės atstovus maloniai kviečiame kreiptis į Seimo kanceliariją.“
Deja, šie argumentai taip ir neišsklaidė visų abejonių, ir pirmiausia tam trukdo objektyvios kliūtys.
Pranešime minimas suvestinis (konsoliduotas) teisės akto projektas, ekspertai.eu žiniomis, nebuvo viešai skelbiamas visuomenei, todėl netenka stebėtis, kad Kanceliarijos pateikta nuoroda į jį taip pat neveikia. Gal tam yra priežasčių. Sudėtinga vertinti tokių argumentų pagrįstumą, nes neįmanoma sužinoti, kokį gi suvestinį projektą Aplinkos komitetas pateikė Seimui. Tenka sekti Kanclerio pavyzdžiu ir pasikliauti tikėjimu...
Spėliodami, kaip galėtų atrodyti šis projektas ir siekdami padėti Kanceliarijai išsklaidyti visas visuomenei kilusias abejones dėl galbūt pažeistos įstatymo priėmimo procedūros, atkreipiame dėmesį į kelias vis dar neaiškias aplinkybes.
Kanceliarija taip ir nenurodė, kada ir kokiu būdu buvo pateikta privaloma Teisės departamento išvada dėl mįslingojo suvestinio (konsoliduoto) teisės akto projekto.
Seimo statuto 155 straipsnis nustato, kad pagrindinis komitetas privalo Seimui pateikti Kanceliarijos Dokumentų skyriaus iš naujo suredaguotą įstatymo projektą, o Kanceliarijos Teisės departamentas taip pat pateikia dėl jo išvadas.
Nors visuomenei iki šiol taip ir nėra aišku, kaip atrodė suredaguotas įstatymo projektas, bet net ir preziumuojant, kad 2009 metų gruodžio 17 dieną Seimas projekto (o ne paties įstatymo) priėmimo metu bendru sutarimu pritarė pagrindinio komiteto nuomonei dėl Seimo narės D. Bekintienės pateiktos 4 straipsnio pataisos, tačiau vėliau dėl šios galutinės projekto redakcijos negavus Teisės departamento išvados (įskaitant 21 straipsnio 3 dalies pataisas), negalima teigti, kad paties įstatymo priėmimo metu gruodžio 22 dieną Seimas teisėtai balsavo už galutinę Teritorijų planavimo įstatymo pataisų redakciją.
Nors minėta išvada yra privaloma (Seimo statuto 155 straipsnio 1 dalis), tarp oficialiai skelbiamų Seimo dokumentų jos aptikti nepavyko. Kadangi Seimas skelbia visus su teisės akto priėmimo susijusius dokumentus, tikėtina, kad tokia išvada buvo nepateikta arba nepaskelbta (nors tai privaloma). Taip pat nepavyko rasti, jog dėl svarbių aplinkybių Kancleris būtų kreipęsis į Seniūnų sueigą, kad leistų nesilaikyti 155 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl išvados pateikimo (155 straipsnio 2 dalis).
Todėl manytina, kad šiuo atveju buvo padarytas toks pažeidimas, kuris užkirto kelią taikyti vieną iš Seimo vidinių prevencinių teisinių priemonių, leidžiančių siekti, kad jo priimami įstatymai, kiti teisės aktai neprieštarautų Konstitucijai ir kitiems teisės aktams bei sudarė sąlygas Prezidentui pasirašyti ir paskelbti įstatymo redakciją, dėl kurios nebuvo pateikta privaloma Teisės departamento išvada. Taigi Seimo statuto 155 straipsnio 1 dalies pažeidimas vertintinas kaip esminis įstatymų leidybos procedūros pažeidimas.
Pagal Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalį įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros, o pagal Konstitucijos 76 straipsnį Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas, kuris turi įstatymo galią. Konstitucinio Teismo 2005 metų sausio 19 dienos nutarime konstatuota, kad pagal Konstituciją įstatymų priėmimo tvarka gali būti reguliuojama Seimo statutu, taip pat kitais įstatymais ir kad Seimo pareiga laikytis Seimo statute apibrėžtų įstatymų priėmimo taisyklių turi būti vertinama kaip konstitucinė pareiga. Seimą, kai jis leidžia įstatymus ir kitus teisės aktus, saisto ne tik tiesiogiai Konstitucija, bet ir Seimo statutas.
Todėl negavus šiuo atveju privalomos Teisės departamento išvados dėl šio projekto (įskaitant 21 straipsnio 3 dalies pataisas), negalima teigti, kad Seimas teisėtai gruodžio 22 dieną balsavo už galutinę 21 straipsnio 3 dalies redakciją. Konstitucinis teismas analogiškomis aplinkybėmis nurodė, kad toks pažeidimas vertintinas kaip esminis įstatymų leidybos procedūros pažeidimas, nes šiame įstatymų leidybos proceso etape buvo pažeista ir Konstitucijos 69 straipsnio 1 dalies nuostata, jog įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros (Konstitucinio Teismo 2005 metų sausio 19 dienos nutarimas).
Todėl tikimės, kad Seimo Kanceliarija artimiausiu metu paskelbs trūkstamą Teisės departamento išvadą. Geriau vėliau, nei niekada. Juk baisu pagalvoti, kas būtų, jei paaiškėtų, kad įstatymai Seime priimami neteisėtai...
„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško asociacijos „Global Gaze Network“ sutikimo, kurį galima gauti adresu [email protected]