Bankrutuojanti Graikija skolų negrąžins: negrįžtamai į prarają nukeliaus ir 327,2 mln. euro iš Lietuvos biudžeto

Prieš mėnesį Lietuvą valdantys populistai – Seimo pirmininkė L. Graužinienė, naujasis Darbo partijos vadas V. Mazuronis, lošikas ir liberalų europarlamentaras A. Guoga, konservatorių vadu padarytas G. Landsbergis – nuoširdžiai „susirūpino“, kad Lietuvos piliečiai neturėtų apmokėti Graikijos skolų. Tačiau Lietuvos vyriausybei nutarus ir finansų ministrui R. Šadžiui paskelbus, kad Graikijos „gelbėjimas“ Lietuvai papildomai nieko nekainuos, reikėtų priminti, kad Lietuvos tam reikalui į Europos Stabilumo mechanizmą sumokama 327,2 mln. euro suma nėra tokia nereikšminga. Žinant, kad prieš 2016 m. rinkimus į Lietuvos Respublikos Seimą teks net pensininkams pašalpas (atsiprašau, pensijomis jas reikia vadinti) didinti beveik 6 euro, minėti milijonai neturėtų būti smulkmena net šiems veikėjams.

Dar liepos 22 d. signatarai Egidijus Klumbys, Zigmas Vaišvila ir Seimo narys Audrius Nakas kreipėsi į susirūpinusią dėl iš Lietuvos biudžeto šiam tikslui mokamų lėšų Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę dėl neeilinės Seimo sesijos sušaukimo, net pasiūlė Seimo sesijos darbotvarkę. Praėjo „tik“ 20 dienų, kitų euro zonos valstybių parlamentai skubiai rinkosi darbuotis, o mūsų Seimo pirmininkė nei tautos atstovus sušaukė, nei atsakyti kreipimosi autoriams teikėsi. Matyt, buvusiai Darbo partijos vadovei svarbiau dar kartelį pasisvečiuoti Ukrainoje ir pakalbėti apie moterų teises.

Naujai paskirtas Darbo partijos vadas V. Mazuronis, pareiškęs, kad „Lietuva neturi strimgalviais pulti gelbėti Graikijos“, turbūt nusprendė, kad praėjusios trys savaitės nebėra „Graikijos gelbėjimas strimgalviais“. Todėl ir tyli.

Lošikas ir liberalų atstovas Europarlamente A. Guoga, vis dar „nežinantis“, „kokiu pagrindu Lietuvos žmonės turi mokėti Graikijos skolas“, ir tikriausiai nieko negirdėjęs apie ESM, reklamose užsižaidė krepšinį, kurio varžybos yra jo Tony-Bet lošimų bendrovės statymuose, kaip ir prezidentės D. Grybauskaitės rinkimai. Tad A. Guogai ši 327,2 mln. euro suma greičiausiai yra juokinga smulkmena, neverta Jo Dėmesio.
 
Iš netikėtumo, jog tapo konservatorių vaduku, nespėjęs atsitokėti G. Landsbergis, vis dar „nežinantis“, „iš kur tie pinigai bus paimti“, pradžios politinėje mokyklėlėje skaičiuoja Vilniaus mero R. Šimašiaus dovanotus milijonus G. Landsbergio žmonos darželiams…

Kad nereikėtų vargintis skaitant ESM steigimo sutartį, šiems populistams paaiškinsiu, jog euro zonos valstybių įsteigto viršvalstybinio ESM Valdytojų valdybai pareikalavus, bet kuri euro  zonos valstybė per 7 dienas privalo sumokėti pareikalautą bet kokio dydžio sumą. Visi ESM ir ten dirbančiųjų veiksmai nei teismui skundžiami, nei juos įtakoja euro zonos valstybių vyriausybių ir įstatymų leidėjų sprendimai. Galvoti populistams reikėjo, kai prezidentės teikimu 2014 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Seimas skubiai ratifikavo šią sutartį. Kaip jau Lietuvoje įprasta, dokumentų neskaitantys Seimo nariai sutarčiai pritarė beveik vienbalsiai.

Visiems, tik ne minėtiems autoritetams, aišku, jog bankrutuojanti Graikija skolų negrąžins. Negrįžtamai į šią prarają per ESM nukeliaus ir 327,2 mln. euro iš Lietuvos biudžeto. Štai jau paskelbta, kad Graikijos ekonominės politikos taryba pritarė planams parduoti 14 tarptautinių regioninių šalies oro uostų, įsikūrusių ir Kretos, Rodo, Santorinio, Koso garsiosiose turistinėse salose, ir antrajame pagal dydį Salonikų mieste už 1,234 mlrd euro. Šie oro uostai kasmet aptarnauja apie 19,1 mln. keleivių. Aišku, spaudžiant Vokietijai, parduodama Frankfurto oro uosto operatoriaus „Fraport“ ir „Slentel Ltd“ bendrai įmonei, kurios pavadinimas kažkodėl neskelbiamas.

Tad pasveikinkime Lietuvos valdžią, uoliai dirbančią Vokietijos, bet ne Lietuvos naudai.

Vasarą gražiai papoilsiaukime, o rudenį prasidės naujas politinis ir TV šou sezonas. Tada ponai populistai papostringaus mums apie pasiaukojantį jų triūsą būsimų Seimo rinkėjų naudai. O kas nutiks Lietuvai – tai jau ne jų reikalas. Gal Vokietija nuspręs?