Baudžiamoji atsakomybė už dezinformaciją ar valdžios kritiką?

Kovo 30 d. paskelbus 2015 m. VSD ataskaitą, VSD ir AOTD „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“, VSD direktorius D. Jauniškis tautai paskelbė apie būtinumą kovoti su valdžios kritikais ir susirūpinimą, kad saugumiečiams tam trūksta įgaliojimų.

Jau balandžio 20 d. Seimo nacionalinio saugumo komitetas, vadovaujamas pirmininko A. Paulausko, svarstė VSD parengtų įstatymų projektus. Deja, viešai jie nepaskelbti, todėl teko ateiti į šį posėdį, kad galima būtų susivokti, iki kokio lygio pažengta šiame valstybės pasiruošime valstybės išdavikais traktuoti visus, kurie kritikuoja beviltišką ir provokatorišką Lietuvos valdžią. Deja, buvome išprašyti iš viešo posėdžio – ir signataras Zigmas Vaišvila, ir Lietuvos ryto TV, ir ekspertai.eu videokameros. Pasilikti leista tik ten buvusiam LRT operatoriui su videokamera. Grįžome į posėdį, pradėjus svarstyti šį klausimą. Filmuoti vėl nebuvo leista. Taip vienasmeniškai nusprendė posėdžiui pirminkavęs A. Paulauskas.

VSD atstovai pristatė ne įstatymų projektus, bet siūlymus dėl papildomų priemonių teisėkūros iniciatyvomis tam, kad užkardinti Lietuvos valstybei nelojalius gyventojus. VSD prašo keisti Žvalgybos įstatymą, suteikiant teisę saugumiečiams oficialiai įspėti mūsų gyventojus, apriboti patekimą į teritoriją/patalpas, sulaikyti asmenį dėl administracinio pažeidimo. Kol kas Lietuvoje asmens sulaikymas dėl administracinio teisės pažeidimo yra retas įvykis. Matant kasdienę valdžios vykdomą karo kurstymo isteriją, tai greitai taptų kasdienybe. VSD nori įtikinti, kad tai būsianti tik kraštutinė priemonė. Bet matėme ir skaitėme VSD direktoriaus D. Jauniškio „tvirtą“ nuomonę – net signatarai jam jau yra „buvę“ signatarai. Toks valstybės saugumo vadovo supratimas apie teisę. Todėl nesunku įsivaizduoti, kaip uolūs tokio „vado“ pavaldiniai, tik priimti į tarnybą (kiti po VSD vadovo pakeitimo vėl tradiciškai ir uoliai iš tarnybos atleidžiami), tai įgyvendins. Teisėsaugos funkcijų vykdymo taikos metu teisė jau suteikta ir kariškiams. Tad kodėl jos nesuteikti VSD, kuri taip pat skundžiasi, kad taikos metu jiems per mažai įgaliojimų?

Įdomios ir kitos priemonės. Tai – teisė atsisakyti išduoti ir leisti įsigyti bei turėti ginklą, atsisakyti priimti į tarnybą VRM sistemoje, panaikinti paramos gavėjo statusą. Pastaroji priemonė akivaidžiai nukreipta į nepriklausomą žiniasklaidą. Sisteminę žiniasklaidą valdžia aprūpina gi valdžia – toje veikloje problemų valdžiai neatsiras.

Tačiau svarbiausios priemonės – tai Baudžiamojo kodekso papildymai sabotažo ir dezinformacijos sąvokomis. Tai pavadinta šių veikų kriminalizavimu. Anot VSD, sabotažas – tai sąmoningas valstybės objektų gadinimas ar jų informacinių sistemų funkcionavimo trikdymas, o dezinformacija – viešas melagingos informacijos skleidimas ar faktų iškraipymas apie Lietuvos vykdomą politiką, gynybinius pajėgumus, valstybės institucijas, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius objektus siekiant pakenkti Lietuvos interesams ar destabilizuoti padėtį Lietuvoje. VSD atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad visų pirma tai aktualu dėl žiniasklaidos priemonių darbo, ir pavadino tai aktyviomis gynybos priemonėmis, nepažeidžiant mūsų Konstitucijos.

Atviriausiai šių siūlomų idėjų tikslą pademonstravo neslapukaujantis TS-KDP narys A. Anušaukas, aiškinęs, kad faktų iškraipymas gali būti ir tyčinis, ir netyčinis. Gaila, kad buvęs NSK pirmininkas, dabar tik narys, nesuvokia, kad tyčia yra būtina nusikaltimo kontatavimo sąlyga. Tačiau labiausiai šiam Seimo nariui rūpėjo, kaip paaiškinti žmonėms, kad valdžios kritika yra kenkianti Lietuvos interesams. Ir VSD atstovai uoliam Seimo nariui paaiškino – deja, Konstitucijoje nėra tokios sąvokos „dezinformacija“, tačiau aiškinti tai žmonėms reikia per priešiškos valstybės interesus.

Mane labai stebina mūsų valstybės spectarnybų „profesionalumas“ - jos puikiai „žino“, kokie yra mums priešiškų valstybių interesai. Mosadui, matyt, toli iki mūsiškių lygio... Ko gero, mūsiškius instruktuoja svarbi Rusijos valstybės paslaptis – pati Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ir tik Seimo narys žurnalistas V. Matulevičius atkreipė kolegų dėmesį, kad po Rugsėjo 11-osios šią problemą sprendė ir JAV. Jis pakvietė kolegas pasvarstyti, ar visada valstybei tai naudinga, kad svarbiau yra neatimti žodžio laisvę ir nepagrįstai nevaržyti asmens laisves.

Gerai, kad VSD atstovai bent atsiminė tyčios būtinumą nusikaltimo kvalifikavimui. Tačiau VSD paaiškinimai apie tokių nusikaltimų konstatavimo kriterijus šokiruoja. Šiuos savo siūlymus VSD grindžia ne Lietuvos, bet Ukrainos patirtimi! Neteko girdėti, kad ir Lietuvos specialiosios tarnybos būtų ten veikusios Lietuvos naudai! Tikrą paslaptį išplepėjo VSD atstovas viešame posėdyje! Todėl ir šių nusikaltimų Lietuvoje požymius VSD siūlo vertintinti pagal pritarimą karui Ukrainoje! Įdomu, ar naujoji „didžiai kvalifikuota“ VSD komanda žino, kad dar tebegalioja 2008 m. Lietuvos Seimo nutarimas, konstatuojantis, kad Švedijos kapitalo valdomi bankai, žiniasklaida ir saugos įmonės Lietuvoje dėl jų didelės koncentracijos vienos užsienio valstybės rankose kelia didžiulę grėsmę Lietuvos saugumui? Ar VSD ir Lietuvos Prezidentė bent suvokia, kad be ekonominio pagrindo mūsų valstybė netruks susiniveliuoti į sparčiai išsivaikščiojantį ubagyną Еuropos „centre“?

Nustebino ir VSD atstovų atsakymai į klausimą, ar jie gali pateikti ne ukrainietišką, o vietinį, lietuvišką, grėsmių nacionaliniam saugumui pavyzdį. Ilgai mąstė, ir mano nustebimui, dviejų „buvusių“ signatarų Zigmo Vaišvilos ir Rolando Paulausko, Seimo nario Audriaus Nako ir 10 interneto svetainių jau nebeįvardino, kaip grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tačiau pasakė vieną ir labai svarbų lietuvišką pavyzdį, kurį stebi ir fiksuoja VSD: net interneto puslapiuose skelbiama nelegali 6500 EUR kainuojanti paslauga – nelegalų atgabenimas į Lietuvą! Į šią paslaugą įskaičiuotas ne tik nelegalų atgabenimas į Lietuvą ir dokumentų sutvarkymas, bet ir garsių Lietuvoje advokatų paslaugų suteikimas, ginant šiuos nelegalus mūsų valsybės institucijose ir teismuose!

VSD tyliai globoja, o Respublikos Prezidentė, ką tik pasklebusi akciją „Už Lietuvos saugumą!“, šių problemų Lietuvos saugumui nemato!? Prezidente, kas ir kodėl be Jūsų globoja ES nurodymu „legalizuotų“ nelegalų atgabenimą į Lietuvą? Kodėl „šlovingoje“ Europos Sąjungoje Lietuva ir toliau garsėja tylia bei senai vykdoma nelegalų kontrabanda su aukščiausio lygio teisinių paslaugų jiems suteikimu ir apgynimu mūsų teismuose!?

Ta proga tenka pasakyti, kad Seimo Pirmininkė ir valdančios partijos, pasirašiusios susitarimą dėl pabėgėlių, ir toliau vilkina Seimo narių A. Nako ir V. Simuliko įstatymo projekto „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ patekimą į Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę. Balandžio 21 d. šio mėnesio opozicijos klausimų darbotvarkėje šio klausimo taip pat nėra – šį klausimą sprendžiantys liberalai sako, kad Mišrios frakcijos seniūnė R. Baškienė nepateikė raštiško prašymo dėl šio klausimo įtraukimo į privalomą svarstyti opozicijos darbotvarkę, o R. Baškienė tvirtina pateikusi šį prašymą, bet liberalai nesutinka jį įtraukti į darbotvarkę. Valdančioji dauguma, vis primenanti, kad jie prieš pabėgėlius, šio įstatymo projekto, dėl kurio surinkta per 35,5 tūkst. Lietuvos piliečių parašų, į darbotvrakę taip pat netraukia. Beviltiškai silpni veidmainiai valdo mus. Jie tiksi būti išrinkti į Seimą spalyje!?

Kol didėja dirbtinai ir Graikijon, ir Italijon, ir Lietuvon organizuotai perkeliamų nelegalų chaosas, ES toliau eurozonos pagrindu sparčiai verčiama viena valstybe, kurioje mūsų Seimas, kaip šiandien jau Lietuvos bankas, beatliks tik simbolinę „nacionalinės svarbos“ funkciją. Tačiau Seimo rinkimuose patekti į šį „nacionaliniu“ tampantį parlamentą sisteminėms partijoms labai norisi. Jos ir kitos išeities neturi. Mat po rudens pasikeitimų jų laukia juodos dienos – atsiras Lietuvoje ne tik nepriklausomi prokurorai, bet ir finansų viešumas, baigsis LRT monopolis. Tai yra svarbiausi trys Birželio 3-iosios grupės neatidėliotini uždaviniai, įgyvendintini po nenumaldomai artėjančių Seimo rinkimų.

Tuo tarpu sunerimusios sisteminės partijos, visos kiekvieną savaitę prarandančios net kontroliuojamai skaičiuojamus reitingus, ir nė viena jų nebesanti Seimo rinkimų favorite, balansuoja ties išrinkimo į Seimą riba ir labai nervinasi, kasdien klysta. Nervinasi ir drauge su Prezidente siekia kuo greičiau mus teisti už „dezinformaciją“ apie šią Lietuvos valdžią.

Pagal tokį kriminalizuotą „dezinformacijos“ supratimą, jau senai reikėjo teisti buvusį Lietuvos ambasadorių JAV Ž. Pavilionį, paskelbusį, kad Rusijos kariuomenė jau už 30 km nuo Vilniaus ir tuojau bus čia, o Seimo NSK pirmininką darbietį A. Paulauską dėl jo „hipotezės“ apie Rusijos karių išsilaipinimą Juodkrantėje jau reikėjo nuteisti skubos tvarka. Ir paprasta būtų, nes jis viešai prisipažino padaręs šį nusikaltimą.

Artėja ir Prezidentės apkalta – negali ir neturi teisės Lietuvos valstybei vadovauti asmuo, iki šiol esanti Rusijos valstybės paslaptimi ir tą pačią Rusiją vadinanti teroristine valstybe, ir vis aktyviau eskaluojanti ir provokuojant galimą karinį konfliktą Lietuvoje.

Jau kitą savaitę Seimo nacionalinio saugumo komitetas, pasiraitojęs rankovęs, kibs į šį darbą. Mat plenarinių Seimo posėdžių kitą savaitę nebus. Tokį „šventą“ darbą būtina skubinti – Seimo rinkimai artėja.