Mokslų daktarė, Laisvės kovų dalyvė, apibendrintos biografijos NKVD gaisrininko (vėliau tremtinio) duktė, kolaborantė, Lietuvos Nepriklausomybės priešininkė, komunisto Mykolo Burokevičiaus bendražygė, Rusijos Federacijos valstybės paslaptis, fotosesijų su vaikučiais ir karine technika fanė, Konstitucijos garantas, daugelio tautinių ir tremtinių renginių dalyvė bei gerųjų iniciatyvų iniciatorė LR prezidentė D. Grybauskaitė ir buvęs Aukščiausiojo Sovieto pirmininkas, Laisvės (Auštrevičiaus) prizo laimėtojas iš antro karto, konservatorius Vytautas Landsbergis. ŠIA PORĄ VIENiJA BENDROS VERTYBĖS. Nuotr. prezidentas.lt |
Valstybinė komercinė žiniasklaida sausio 6 d. valstybės šimtmečio ir Trijų Karalių proga liustravo iškiliausius Lietuvos menininkus Donatą Banionį ir Saulių Sondeckį – paviešino, kad jie buvo KGB agentai.
Skaudžiausiai į šią žinią reagavo konservatorė Rasa Juknevičienė, suvokusi, „ką bolševikai su žmonėmis darė, koks šiurpus buvo sovietmetis, laužęs žmonių stuburus“.
„Man tik labai gaila, kad jie taip ir išėjo nelaisvi...“, – nuoskauda dėl D. Banionio ir S. Sondeckio nelaisvės pasidalino buvusi komjaunuolė ir gydytoja.
Etatiniu įslaptintųjų KGB'istų atstovu spaudai tituluojamas konservatorius Arvydas Anušauskas tiesiog neteko amo dėl tokios naujienos ir pasistengė kaip įmanoma plačiau paaiškinti konservatorių bendruomenės poziciją: „Genocido ir rezistencijos tyrimo centras pagaliau baigė daugiau kaip 5 metus trukusį darbą viešinant po patikrinimo šį sąrašą su virš 1600 pavardžių. Ne visi jie agentai, bet be patikrinimo ir duomenų suradimo (jei būtų sugalvoję sąrašą skelbti iškart) galėjo atrodyti ir kitaip“.
Po tokios žinios, neslėpdamas nuostabos aktorius Regimantas Adomaitis interviu „Lietuvos ryto“ televizijai taip pat suabejojo, ar ir jis pats nėra KGB agentas…
Mąstantys žmonės supranta, kad T. B. Burauskaitė, atstovaujanti Anušausko centrui, tėra eilinis kareivėlis, kuris, kada jam liepiama, paviešina vieną ar kitą reikalingą pavardę pagal užsakymą. Juk akivaizdu, kad sąrašuose turėtų būti absoliuti dauguma ryškesnių to meto visuomenės atstovų. Nes bent kelias ataskaitas apie išvykos įspūdžius jiems teko parašyti. Tik kam prireikė dabar paviešinti būtent menininkų, o ne politikų, šalies vadovų ar partijos narių pavardes?
Šios šlykščios akcijos iniciatorių tikslas buvo labai paprastas – apdergti iškiliausius Lietuvos menininkus ir parodyti, kad jie buvo paslydę, pažeisti, nupuolę kaip kokie politikai… Žodžiu, buvo tokie pat žemės kirminai kaip ir tie, kurių pavardės iki šiol nepaviešintos. Nes kai apipili išmatom visus, tai visi ir tampa lygūs, visi vienodai prisidirbę...
Tiesa, reikia pripažinti, kad ši bolševikinė-konservatorinė metodika viešojoje erdvėje iššaukė priešingą reakciją, negu tikėjosi iniciatyvos autoriai. Visuomenė komentaruose atmetė tokias primityvias manipuliacijas ir ėmė dar labiau domėtis ne menininkų, o „teisiųjų“ biografijomis.
Didžiausią įtarumą visuomenei turėtų kelti tai, kad šiame sąraše iki šiol nėra ryškesnių, labai labai gerai žinomų valstybės atstovų.
Ar reikėtų suprasti, kad jie, turėdami įtaka gali ir turi ką slėpti ir/arba tiesiog paniškai bijodami eina va bank? Bet tuo jie dar labiau apsunkina savo padėtį.
P. S.
Jeigu tokie šviesuliai menininkai buvo KGB agentai – tai kokia prasmė buvo įslaptinti visą būrį kitų „šviesulių“? Ką, pupuliai? Tik didžiuotis galime, pupuliai, tokiais pasauliniais meno grandais „KGB'istais“.
Atkreipiu dėmesį – visuomenę domina KGB'istai ne mene, kurie amžiams įrašyti į Lietuvos istoriją auksinėmis raidėmis, o tie, šiandien aktyviai veikiantys KGB'istai, kurie yra bailiai ir save įslaptino 100-ui metų.
Tie, kurie kiekvieną dieną, dabar jau slėpdamiesi už Lietuvos didžiųjų pavardžių, vis labiau naikina valstybiningumo likučius.
Va, jei šiuos liustruotų valstybinė-komercinė žiniasklaida, tai tuomet pamatytume labai aiškų vaizdą, kodėl Lietuva atsidūrė ant išnykimo ribos.
Įdomu, ką apie tai pasakys „dėdulė“ su savo „magnolija“. Nereikia spėlioti – patylės ir „dėdulė“, ir „magnolija“.