Bulvarinis rinkimų balaganas

Nedažnai tenka išgirsti ar perskaityti žymių žmonių nuomones apie rinkimus Lietuvoje. Todėl atidžiai į tai kreipiu dėmesį, nes rinkimai yra tai, kas demokratinėse valstybėse formuoja valdžią.

Reikia laikyti laimingu atsitiktinumu, kad „youtube“ pavyko aptikti žinomos Lietuvos ryto žurnalistės Daivos Žeimytės paruoštomis temomis pokalbį su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi: „V. Adamkaus jubiliejaus proga pokalbis su prezidentu laidoje Vasara tiesiogiai“.

Tas pokalbis vyko laisvai bevaikštant Valdo Adamkaus bulvaru, Turniškėse, Vilniuje. Čia žemiau patalpinu dalies pokalbio išklotinę nurodydamas laiką, kada tas tekstas prasideda. Kartu reikia pastebėti, kad video montaže ne viskas buvo nuosekliai sudėliota, todėl mintis teko sujungti iš dviejų vietų:

Daiva Žeimyte (pradžia 9:40): Aš, Prezidente, iš to ką Jūs pasakojate suprantu, kad Jūs raginate balsuoti už asmenybes šiuose rinkimuose.

Prezidentas Valdas Adamkus (pradžia 9:46): Labai teisingai. Reiškia, to ko aš galvoju, aš pats įsitikinęs ir to ką kiti, reiškia, tie kuriems, kaip sakant, rūpi Lietuva turi eit, balsuoti ir išrinkti tuos, kurie turi tą lūžį Lietuvos politikoje. Ypatingai vidaus gyvenimo santvarkoje turi padaryti.

Daiva Žeimyte (pradžia 10:08): Bet tada ta partinė sistema praranda prasmę. Politinės partijos praranda prasmę. Gal iš tiesų turėtų žmonės kaip per tiesioginius mero rinkimus, taip ir Seimo rinkimuose vienmadatėse varžytis asmenybės ir visi žinotų, ką jie renka.

Prezidentas Valdas Adamkus (pradžia 10:20): Nu čia yra atskiras klausimas. Man, daleiskim, Lietuvos rinkiminis, kaip sakant, sąrašinis, kuri partija laimi ir automatiškai tenai procentualiai net nepažįsti tų žmonių nežinai nei ką jie darė nė kur jie buvo, reiškia, staiga jie tampa Seimo nariais, man nepriimtina. Aš tokios sistemos nesuprantu ir galvoju, kad Lietuva, jeigu norės sparčiau pajudėti, reiktų rimtai pagalvoti apie mūsų rinkiminę sistemą. Tam, kada mes turime, atsiprašau, nežinau, kiek mes ten turime 24 ar 30 partijų, kas nori tas eina, tai už tai ir turime savotišką balaganą. …(pradžia vėl 12:50): Įvairiose partijose yra įvairių gerų žmonių, reiškia, bet reikia tuos individualiai reiškia. Dabar partijos aišku turi atsakymą, kad galima reitinguoti, bet atvirai pasakius, tą reitingavimą pasinaudos mažas procentas žmonių, nes žmogus atėjęs balsuoti, reiškia, bijos sugadinti biuletenį, šventai jis paliks tą biuletenį ramybėjė, uždės (kryžiuką) už partiją ir ten 5 ar 10, reiškia, nežinomų žmonių, reiškia, vėl pateks į ką jie ten darys, nes atvirai pasakius, aš galbūt sau, kaip sakant, sau persipjaunu gerklę su tuo pasakymu. Mūsų Seime reiškia mano supratimu, kuris seka politiką, yra, reiškia, tur būt ko gero 40 - 50 žmonių, kurie nežino, ko jie ten sėdi ir ką jie ten daro. Jie atsisuka į savo partijos vadą, pažiūri ką jis parodo, ar taip ar į viršų balsuoti ir paspaudžia mygtuką. Tokio Seimo, tokios vadovybės Lietuvai nereikia. Ir jeigu mes norime eiti, būti demokratiška, teisinga, dora valstybe, mes turime rimtai pagalvoti ir galų gale padaryti tą ryžtingą žingsnį.

Pokalbio komentaras. Mano supratimu, Lietuvos ryto žurnalistė Daiva Žeimytė, kaip iš anksto pasiruošusi pokalbiui tam tikromis temomis, matomai iš anksto norėjo pokalbį nukreipti ne vien politinės korupcijos, bet ir rinkimų tema. Ir tai suprantama, nes iš tikro artėjo rinkimai ir buvo labai įdomu išgristi ne tik prezidento Valdo Adamkaus nuomonę rinkimų tema, bet gal dar svarbiau ištransliuoti į viešumą “Lietuvos ryto” nuomonę vienmandačių rinkimų atžvilgiu. Ką Lietuvos ryto žurnalistė ir atliko.

Iš pokalbio matome, kad prezidentas Valdas Adamkus iš karto energingai sutinka su tuo teiginiu dėl balsavimo už asmenybes, t.y. iš esmės už vienmandačius rinkimus. Berods tuo požiūriu, prezidento Valdo Adamkaus nuomonė sutampa su buvusia Lietuvos Sąjūdžio nuostata. Kaip žinome, toji Sąjūdžio nuostata dabartiniame LR Seimo rinkimų įstatyme yra iš esmės iškreipta ir padaryta antikonstitucine (žiūr. „ULTIMATUMAS Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo“). Taigi prezidento Valdo Adamkaus nuomonė yra ir demokratiška, konstituciška ir sąjūdiška.

Kartu tenka pastebėti, kad prezidentui Valdui Adamkui nepatinka ta pusiau sąrašinė rinkimų sistema ir jis savaip paaiškina jos trūkumus, kartu pabrėždamas, kad „Aš tokios sistemos nesuprantu ir galvoju, kad Lietuva, jeigu norės sparčiau pajudėti, reiktų rimtai pagalvoti apie mūsų rinkiminę sistemą.“

Matydamas tokią demokratinę prezidento Valdo Adamkaus poziciją, nuomonę, tenka pastebėti, kad tai ne šiaip eilinio žmogaus, o beveik dvi kadencijas prezidento pareigose išbuvusio asmens nuomonė. Turėdamas tokį savo neigiamą nusistatymą esamos rinkimų sistemos atžvilgiu prezidentas Valdas Adamkus nepadarė nieko, neatliko savo konstitucinės pareigos pagal LR Konstitucijos 106 str. ir nepaprašė Konstitucinio Teismo išvados apie LR Seimo rinkimų įstatymo konstituciškumą, partinių sąrašų konstituciškumą ir įstatymo atitikimo LR Konstitucijos 55 str. nustatytos lygios rinkimų teisės nuostatos atžvilgiu. Visą prezidento Valdo Adamkaus prezidentavimo laiką Seimo sudėtis buvo neteisėta, nelegitimi ir tai yra ir prezidento Valdo Adamkaus konstitucinės atsakomybės klausimas, nes prezidentas, kaip prisiekęs Konstitucijai, kaip ir visi Seimo nariai, yra Konstitucijos garantas. Konstitucijos garantai be garantijos. Bulvarišką, populiarią ir dar kokią norime nuomonę apie rinkimus į Seimą galime turėti kiekvienas. Valstybėje Seimo rinkimų klausimas yra ypatingos svarbos, nes tik LR Konstitucijai neprieštaraujantys rinkimai ir tiktai tokie įgalina suformuoti, išrinkti teisėtą Seimo sudėtį. Deja, tenka konstatuoti, kad per 7 Seimo rinkimus nė karto nebuvo suformuota teisėta Seimo sudėtis ir čia kaltė krenta ne vien Seimui, tačiau ir visiems prezidentams be išimties, nes Konstitucijos 106 str. jiems tokią pareigą suteikia. Pareigos pagal Konstituciją neįvykdymas reiškia Konstitucijos sulaužymą, priesaikos sulaužymą ir konstitucijos laužytojai pagal LR Konstitucijos 74 str. apkaltos proceso tvarka turi būti šalinami iš pareigų. Tačiau to neįvyko ir tai parodo, kad Lietuvos valstybė dar nėra teisinė ir demokratinė. Pareigūnas privalo vadovautis ne savo nuomone, o įstatymu ir pirmiausia LR Konstitucija.

„Lietuvos ryto“ nuostata, kurią ištransliavo žurnalistė Daiva Žeimytė, yra tokia: „Bet tada ta partinė sistema praranda prasmę. Politinės partijos praranda prasmę….“. O šitoji nuomonė yra labai esmingai klaidinga. Vienmandatė rinkimų sistema, arba kitaip balsavimas už asmenybes, niekaip ir jokiu pavidalu nepanaikina partinės sistemos, partijos niekaip nepraranda savo prasmės, nes partijos gali kelti savo asmenybes ir siekti būti išrintos į Seimą, kaip ir dabar tas yra daroma vienmandačiuose rinkimuose 71–oje apygardoje. Vienmandatė rinkimų sistema nesuteikia tiek daug privilegijų partiniams. Privilegijų iš viso neturėtų būti, nes visi prieš įstatymą, Konstituciją turi būti lygūs. Tai didžiulis „Lietuvos ryto“ pozicijos nekorektiškumas rinkimų į Seimą atžvilgiu, kuris savo esme pabrėžia sąrašinių antikonstitucinių rinkimų būtinumą, kuris galų gale suponuoja neteisėtą Seimo sudėtį. O tai yra labai blogai Valstybei be teisėtos valdžios ir pačiam demokratiniam procesui.

Pokalbyje buvo paliestas ir politinės korupcijos klausimas neminint pavardžių, nors ir taip buvo aišku, kad kalbama apie „skaidriausią“ liberalų kandidatą į premjerus. Neminint pavardžių ir labai taktiškai Lietuvos ryto žurnalistė prelegentui neuždavė su politine korupcija susijusių klausimų apie tai, kas apmokėjo prezidento milijonines rinkimų skolas. Neklausinėjo ir apie kokią nors politinę atsakomybę už parašą po atominės elektrinės statybos – nestatybos įstatymais, kurie galų gale vien tik vienu ypu atnešė 685 milijonų litų žalą valstybei. O juk Lietuvos žmonės prie prezidentūros energingai protestavo, kad tie valstybės apvogimo įstatymai nebūtų pasirašyti. Jubiliejaus proga tokie klausimai gal ir per aštrūs?

Prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija LR Seimo rinkimų atžvilgiu.

JE prezidentę Dalią Grybauskaitę buvo stengiamasi informuoti apie Seimo rinkimų antikonstituciškumą prieš jos 2016-06-09 metinį pranešimą. Į tai buvo nesureaguota ir problema ignoruota. Apie tai aprašyta 2016-06-14 straipsnyje „JE metinis pranešimas yra NUSIKALTIMAS PRIEŠ VALSTYBĘ“. Po to, 2016-08-10 Prezidento kaceliarijai daviau viešą atsakymą „Viešas atsakymas LR Prezidento kanceliarijai dėl antikonstitucinių Seimo rinkimų“. Vėl pilnas problemos ignoravimas. Kai perskaičiau advokato Jono Ivoškos straipsnį „Lietuvos žiniose“ apie tą pačią problemą Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl „Dėl 2016 metų LR Seimo rinkimų neatitikties LR Konstitucijos nuostatoms“, tai buvau paakintas dar kartą 2016-10-20 atkreipti dėmesį į prezidentūros elgesį „LR Prezidentūros raudonieji „futbolistai“. Jokios reakcijos, ar ten visi išmirę ar tik biudžeto pinigus įsisavina? Ir štai skaitau 2016-10-24 ekspertai.eu straipsnį, kaip advokatas Jonas Ivoška bando teisminiu keliu informuoti JE Prezidentę apie nepaprastos svarbos Lietuvos valstybei klausimą, antikonstitucinius ateinančius Seimo rinkimus „Teismui apskųsta LR Prezidento kanceliarija, kuri slepia nuo prezidentės informaciją“. Netenka girdėti jokios reakcijos. Panieka Lietuvos valstybei sklinda iš prezidentūros, kaip ir iš Seimo, visu pajėgumu. Tai tokia ir yra JE LR prezidentės Dalios Grybauskaitės pozicija. Kitokios neteko nei girdėti, nei skaityti.

Prof. Vytauto Landsbergio indėlis. LR Seimo rinkimų įstatymas ir jame įvestos privilegijos partiniams, partiniams sąrašams nekito nuo pat šio įstatymo priėmimo ir įstatymas buvo pasirašytas AT –Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio ir įsigaliojo 1992-07-09. Iš karto šis Seimo rinkimų įstatymas tapo prieštaraujančiu ir tuo metu galiojusiam Laikinąjam Pagrindiniam įstatymui. Apie tai detaliau galima pasiskaityti 2016-08-22 straipsnyje „Šnipšto demokratija - neteisėtai išrinktas 1992.10.25 Seimas“. O kokia gi prof. Vytauto Landsbergio nuomonė jo pasirašyto antikonstitucinio Seimo rinkimų įstatymo atžvilgiu? Ar dar ne laikas pasisakyti? Ar negalėtų TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis paprašyti TS-LKD garbės pirmininko Vytauto Landsbergio nuomonės šiuo klausimu? Tikrai labai būtų vertinga žinoti.

Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės pozicija. Bebaigianti savo karjera Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė išsakė tokią apgailestaujančią poziciją LR Konstitucijos 55 str. atžvilgiu: „Ko padaryti nepavyko? Nepavyko pakeisti Konstitucijos 55 straipsnio, kad būtų sumažintas Seimo narių skaičius. Pagal Konstitucijos pataisų svarstymo ir priėmimo Seime procedūras šios kadencijos Seimas jau neturėjo galimybės pakeisti Konstitucijos. Sprendimą dėl Seimo narių skaičiaus turės priimti naujasis Seimas“, – ketvirtadienį per paskutinį XI Seimo posėdį sakė L.Graužinienė“. Čia pat taip pat buvo susumuoti Seimo ketverių metų darbo rezultatai: „Per ketverius metus XI parlamentas surengė 391 plenarinį posėdį, priėmė daugiau kaip 2800 teisės aktų.“

Komentaras. Neteisėto Seimo bet kokie sprendimai yra neteisėti, o taip pat LR Konstitucijos keitimai būtų neteisėti kaip ypač. Tai kaip čia taip atsitiko tame Seime, vadovaujamame Loretos Graužinienės, kad tarp 2800 teisės aktų neatsirado vietos LR Seimo rinkimų įstatymo pakeitimams taip, kad neprieštarautų LR Konstitucijos 55 str. lygios rinkimų teisės nuostatai? Ne, tai ne visai tikslu. Atsirado vietos tik pusei lygios rinkimų teisės turinio korekcijai, bet ne visai taip kaip buvo išaiškinta LR Konstitucinio Teismo 2015 m. spalio 20 d. Nr. KT27-N16/2015 NUTARIME: „2.3. Taigi pagal Venecijos komisijos patvirtintą gerąją rinkimų praktiką lygios rinkimų teisės principas, kuris yra vienas iš Europos rinkimų teisės paveldą sudarančių principų, reiškia, kad kiekvienas rinkėjas turi vieną balsą, visi rinkėjų balsai turi vienodą galią, sudarant rinkimų apygardas leistinas rinkėjų ar gyventojų skaičiaus nuokrypis nuo pasirinktos normos neturi būti didesnis kaip 10 proc. ir bet kuriuo atveju – 15 proc., nebent yra ypatingų aplinkybių.

Pažymėtina, kad Europos Tarybos Ministrų Komitetas 2004 m. gegužės 13 d. priimtoje deklaracijoje minėtą Venecijos komisijos patvirtintą Gerosios rinkimų praktikos kodeksą pripažino pamatiniu rinkimų dokumentu, taip pat paragino valstybių narių vyriausybes, parlamentus ir kitas atitinkamas valdžios institucijas atsižvelgti į šį kodeksą ir, laikantis nacionalinių demokratinių tradicijų, juo remtis rengiant ir taikant rinkimų įstatymus.“

Tai kaip čia taip atsitiko, tame bulvariniame balagane – Seime sugebama realizuoti tik vieną pusę lygios rinkimų teisės turinio, kuri yra atskleista apatinėje sakinio dalyje apie lygias-apylyges rinkimų apygardas. O ką viršutinės sakinio dalies apie lygios rinkimų teisės turinį, kad „vienas rinkėjas - vienas balsas“ niekaip nebuvo galima suprasti? Kas per sąmoningas tyčinis išsityčiojimas iš LR Konstitucijos turinio? Iki kokio moralinio, dvasinio, protinio, teisinio, sąžiningumo skurdo reikia nusiristi, kad šitaip tyčiotis iš Valstybės ir tuom užtikrinti, kad naujasis Seimas taip pat būtų neteisėtas, nelegitimus? Tai vienas iš pačių didžiausių buvusio Seimo nusikaltimų prieš Valstybę atsikuriančios Lietuvos istorijoje, kai Seimas tyčiniu būdu užprogramavo, kad ateinantis Seimas būtų neteisėtas, nelegitimus. Esant tokiam Seimui darosi suprantama, kodėl toksai Seimas, ir kita valdžia kartu, neišgirdo per informacijos kanalus sklindačio, kiekvieno padoraus piliečio širdį perveriančio iškrypėlių nuskriaustos Klonio mergaitės pagalbos šauksmo Lietuvai, prieš kurią tokia valdžia panaudojo ne tik teismo neleistiną, uždraustą jėgą, tačiau ir cheminę ataką. Ant kiek esate nužmogėję?

Per kiek laiko Seimas įgyvendino KT nutarimą dėl apygardų rinkėjų skaičiaus suvienodinimo? Kaip matome KT nutarimas yra paskelbtas 2015 m. spalio 20 dieną, o Seimas Rinkimų įstatymo pakeitimus 9 straipsnyje atliko 2015 m. lapkričio 19 d. Nr. XII-2052, t.y. per nepilną mėnesį, kai jokios skubos tikrai nebuvo, nes rinkimai buvo toli, toli. Reiškia tai kas yra ne taip svarbu, tai nėra jokių problemų įgyvendinimui, o tam kas svarbu yra dedamos pastangos visiškai neįgyvendinti. Akivaizdžiausia Seimo antivalstybinė veikla.

Besiverženčiųjų į Seimą pozicijos. Besiveržiantieji į Seimą taip pat demonstravo savo „išmintį“, kad tik kaip nors į tą naująjį Seimą pateikti neteisėtai, su partinėmis privilegijomis. Visu grožiu pasižymėjo visažinis signataras LLP pirmininkas Rolandas Paulauskas, kurio pasisakymas „Rolandas Paulauskas apie rinkimų įstatymą. 2016 09 17“ publikuotas „youtube“. Rolando Paulausko išmintys yra įvertinta 2016-09-19 straipsnyje „Politikos liūto blūdai“ su komentarais, kur trumpame R.Paulausko pasisakyme yra atskleista net 11 blūdų. „Išmintis“ nepadėjo, į Seimą nepateko.

Atskirai reikėtų paminėti Seimo nario Audriaus Nako pastangas atkreipti Seimo dėmesį į antikonstitucinių rinkimų problemą surengiant 2019-09-16 spaudos konferenciją Seime „Seimo rinkimai kazino principu – visų Lietuvą persekiojančių nelaimių priežastis“. Profesoriaus dr. Ryšardo Burdos pasisakymas toje konferencijoje yra įvertintas 2016-09-17 d. straipsnyje „Profesoriaus išminties perlai“. Seimas ir į šitą spaudos konferenciją neatkreipė jokio dėmesio. O privalėjo veikti operatyviai.

Portalas ekspertai.eu atliko nedidelę apklausą: „Ar antikonstituciniai Seimo rinkimai turi įtakos tam, kad Lietuva yra viena labiausiai atsilikusių Europos šalių?“. Per mėnesį nuo spalio 3 d iki lapkričio 3 d. prabalsavo 1622 respondentai, iš kurių 1466 balsai (90%) atsakė: taip, tai tiesiogiai susiję, 96 balsai (6%) atsakė: ne, tai neturi jokios įtakos, 60 balsų (4%) atsakė: nežinau, man tai nerūpi. Prie kurių reiktų priskirti Seimo narius, prezidentus, vyriausybes? Pagal Seimo, Prezidentės ir Vyriausybės nereagavimą į problemą valdžia turėtų būti priskirta prie tų, kurie nežino ir jiems tai nerūpi.


Bulvarinio balagano triukai. Ko gero tik bulvariniame balagane gali būti taip, kad vienas kandidatas į Seimą turi teisę būti renkamas tik vieną kartą, o kitas kandidatas turi teisę būti renkamas į tą patį Seimą du kartus tuo pačiu metu. Ko gero tik bulvariniame balagane yra galimi tokie dalykai, kai jau išrintas Seimo narys daugiamandatėjė apygardoje siekia būti antrą kartą išrintas dar ir vienmandatėje apygardoje antrame ture tam, kad neišrinktas į Seimą narys taptų Seimo nariu. O gal kas nors žinote tokią dar vieną pasaulio demokratinę teisinę valstybę, kur toksai balaganas ketvirtį amžiaus triumfuotų? Visa tai parodo, kad neturime ne tik demokratinės, tačiau neturime ir teisinės valstybės. Valžia yra užgrobiama jau ketvirtį amžiaus. Valdžios užgrobimas yra neteisėtas aktas, kitaip tai galima įvardinti kaip okupaciją. Okupantas išeidamas pasiliko. Save sau prisipažinę įsislaptino dar 75 metams, t.y. amžiams. Didesnės gėdos ir nusikaltimo prieš Valstybę yra sunku ir įsivaizduoti.

Išvados. Daugumoje, net ir tarp žinomų Lietuvos politikos vyrų ir moterų, vyrauja bulvarinis supratimas apie Seimo rinkimus. Todėl, kaip ir pasakė Prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvoje turime balaganą, o ne teisinę valstybę ar demokratiją.

Sveikinu naujajį antikonstitucinį, neteisėtos sudėties Seimą susirinkus į savo pirmąjį posėdį 2016 m. lapkričio 14 d. Tikėkimės, kad naujasis Seimas pirmučiausiai išspręs Seimo sudėties antikonstituciškumo problemą, priims neprieštaraujantį LR Konstitucijai naują Seimo rinkimų įstatymą (du Seimo rinkimų įstatymo projektai yra mano nusiųsti Seimui gerokai anksčiau, žiūr. 2016-07-15 „Besiblaškančiam Seimui – teisėtą rinkimų sistemą“) ir nedelsdamas praves pirmalaikius Seimo rinkimus.

Tokių pirmalaikių Seimo rinkimų tikslai būtų tokie:

pirma, išrinkti teisėtą, legitimią Seimo sudėtį ir pasukti Valstybę teisinės demokratinės valstybės linkme nuo pat pagrindų ir

antra, išgramdyti iš Seimo tuos likusius buvusio Seimo narius, Valstybės nusikaltėlius, kurie piktybiškai Valstybę įstūmė į šitą antikonstitucinį bulvarinį balaganą.