Daugeliui B3 siekių pritariančiam analitikui nereikėtų baimintis dėl galimo referendumo

Portalo alfa.lt apžvalgininkas Rimantas Varnauskas pasidalino savo įžvalgomis apie visuomeninės „Birželio 3-iosios“ (B3) grupės siekius. 

Žinia, B3 iniciatoriai įvardino, jų požiūriu, neatidėliotinus darbus, kuriuos privalu atlikti valstybėje, nes per daugelį metų to niekaip nepavyko įgyvendinti sisteminėmis (kaip jas įvardija R. Varnauskas) vadinamoms partijoms:

1. Teisę ginti viešajį interesą turi turėti kiekvienas valstybės pilietis, o prokuratūros sistemoje turi atsirasti kontrolės mechanizmas ir įsteigta Ypatingojo prokuroro institucija.

2. Valstybės finansai negali būti pusiau įslaptinti – jie turi tapti vieši ir patogiai prieinami kiekvienam Lietuvos piliečiui. Šiuo metu taip nėra.
Kai kurių valdančiųjų siūlymai padidinti neapmokestinamų pajamų dydį iki minimalios mėnesinės algos dydžio (325 eurų) tėra manipuliacija. Tyrimas rodo, jog šis neapmokestinamas pajamų minimumas Lietuvoje turi siekti 600 eurų.

3. Valstybinis, dažnai propagandinis, transliuotojas LRT privalo tapti iš tiesų visuomeniniu. Tai būtų neįtikėtinas proveržis ir priartėjimas prie Vakarų demokratijų.

4. Pagal Europos Komisijos atliktą studiją Lietuva iš visos ES turi didžiausią suminį visų alternatyvios energetikos šaltinių potencialą, todėl
būtina pradėti masinę atsinaujinančio kuro jėgainių ir katilinių statybą.

5. Referendumas dėl Lisabonos sutarties. Konstitucijos 9 straipsnis sako, kad svarbiausi valstybės klausimai sprendžiami tik referendumu. Žinia, 2008 m. Lisabonos sutarties ratifikavimas Seime be referendumo, iš dalies pakeitė 2003 m. referendume tautos patvirtintą ES sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį.

„Pirmieji keturi punktai daugmaž suprantami, dėl kai kurių gal net nelabai ginčytųsi vadinamosios sisteminės partijos“, - atskleidė apžvalgininkas.

Tačiau B3 siekis surengti referendumą dėl Lisabonos sutarties, kurią 2008 m. ne iš blogos valios, tačiau be tautos pritarimo ratifikavo Seimas, R. Varnauską suglumino.

„Paskutinis (penktas punktas – red. pastaba) iš esmės reikštų išstojimą iš ES. Jei šiam dar embrioninėje stadijoje esančiam politiniam dariniui pavyktų gauti išsvajotą parlamentinę daugumą, referendumą dėl išstojimo iš ES spėtume vykdyti kartu su britais“, - teigia R. Varnauskas. „Nors čia pavytume, o gal ir pralenktume senąją Europą“, - ironizuoja analitikas.

Tačiau vertindamas keliamą referendumo klausimą žurnalistas yra, švelniai tariant, ne visai teisus – pats referendumo organizavimas savaime visiškai nereiškia nei išstojimo, nei neišstojimo iš ES. Visiškai tikėtina, kad referendumo metu tauta triuškinama dauguma balsų išsakytų tokią pačią nuomonę, kokią 2008 m. pasakė Seimas – t. y. tauta pasisakytų už Lisabonos sutarties pasirašymą ir savo noru didžiąją dalį suvereniteto perleistų ES valdžios organams.

Taigi šiuo atveju B3 nariai mano skirtingai negu alfa.lt žurnalistas. Būtina atkreipti dėmesį, kad referendumas tam ir būtų skirtas – įvairiausių ir niekaip nesibaigančių spekuliacijų nutraukimui. Nes siūlymas surengti referendumą, tai dar nėra žinojimas, kaip šiuo atveju žino R. Varnauskas, už ką balsuos Lietuvos piliečiai.

Kokia būtų referendumo dėl Lisabonos sutarties nauda? Ji būtų labai didelė.

Jei piliečiai referendume patvirtintų Lisabonos sutartį, t. y. savo valia atsisakytų valstybės suvereniteto, daugiau niekada nebūtų keliami klausimai – ar mes privalom vykdyti visas ES sąlygas, ar neprivalom?

Tada viskas sugultų į aiškias vietas: lito panaikinimas ir euro įvedimas, neribotas pabėgėlių priėmimas, bet kokios pareikalautos sumos įnešimas į bendrą ES biudžetą, net federalizacija – viskas būtų patvirtinta tautos valia.

Nes kol tauta nežino, už ką ji balsavo, kai buvo kviečiama į ES (niekas tos sutarties akyse nebuvo matęs ir ji stojimo į ES referendumo metu net formaliai negulėjo, kur privalėjo gulėti), kol tauta nežino, kokios sąlygos numatytos Lisabonos sutartyje, tol ir keliami klausimai, vyksta susiskaldymas ir neramumai.

Niekas nepatikės, kad alfa.lt apžvalgininkas R. Varnauskas nepasitiki valstybės piliečiais ir todėl bijo, kad dauguma gyventojų gali manyti kitaip, nei teigiama oficialiojoje nepriklausomoje Lietuvos žiniasklaidoje.

Šaltinis: lrs.lt