D. Grybauskaitė: „Politinį dialogą su Baltarusija stabdo žmogaus teisių pažeidimai“

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį priėmė naujojo Baltarusijos ambasadoriaus Aleksandro Koroliaus skiriamuosius raštus.

Anot D. Grybauskaitės, nors Lietuvos ir Baltarusijos ekonominis bendradarbiavimas aktyvus, politinį dialogą esą stabdo šiurkštūs žmogaus teisių ir spaudos laisvės pažeidimai, politinių oponentų persekiojimas Baltarusijoje. Esą siekdama atnaujinti politinius ryšius su Lietuva ir visa Europos Sąjunga, Baltarusija „turi išleisti į laisvę bei reabilituoti politinius kalinius“.

Prezidentė pažymėjo, kad vyksta konstruktyvus dvišalis ekonominis bendradarbiavimas, ypač transporto ir prekybos srityse. Per praėjusius metus išaugo prekybos apyvarta ir siekė beveik 5 milijardus litų, 23 procentais padidėjo Lietuvos eksportas į Baltarusiją.

Susitikime taip pat kalbėta apie 2010 metais pasirašytą Lietuvos ir Baltarusijos susitarimą dėl palengvinto sienos kirtimo abiejų šalių pasienio gyventojams. Tam, kad šis susitarimas įsigaliotų ir pasienio gyventojai galėtų lengviau kirsti sieną, laukiama oficialaus patvirtinimo apie Baltarusijos pasirengimą pradėti taikyti šią tvarką. Lietuva, savo ruožtu, jau yra atlikus visus būtinus žingsnius.

Susitikime kalbėta ir apie Lietuvos pasienyje statomą Astravo atominę elektrinę. Prezidentė pabrėžė, kad atominių elektrinių saugumas yra bendra visų šalių ir tarptautinės bendruomenės atsakomybė. Pagal Espoo konvenciją, prie kurios yra prisijungusi ir Baltarusija, visi branduolinės energetikos projektai privalo būti vykdomi tik užtikrinus griežčiausius tarptautinius saugumo reikalavimus ir atlikus išsamų poveikio aplinkai vertinimą.

Espoo Konvencijos įgyvendinimo komitetas yra pripažinęs, kad Astravo AE projektas neatitinka konvencijos reikalavimų. Lietuvai nebuvo pateikti atsakymai dėl šios atominės elektrinės poveikio aplinkai, saugumo ir statybos.

„lrp.lt“, „ekspertai.eu“ inf.



Lietuvos politinis elitas turi politinės šizofrenijos požymių. Šis keistas sindromas pasireiškia mokant posovietines šalis demokratijos, nes įsivaizduojama, kad Lietuva yra demokratijos citadelė.

Štai prezidentas Valdas Adamkus savo laiku mėgdavo skraidyti į Gruziją ir mokyti tenykščius demokratijos. Dabar mūsų politikai lenktyniauja vieni su kitais vykdami į Ukrainą ir bando išmokyti ukrainiečius demokratijos subtilybių.

Prieš beveik dešimtmetį odiozinis buvęs Užsienio reikalų ministerijos sekretorius Albinas Januška mėgino Baltarusijoje pogrindiniu būdu įgyvendinti demokratijos revoliuciją ir sulaukė net šios šalies teisėsaugos pareigūnų dėmesio.

Dabar Baltarusiją auklėja Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau ji pamiršta, kad 2011 metų pabaigoje Baltarusijos žmogaus teisių aktyvistas Alesis Beliackis šioje valstybėje buvo pripažintas kaltu dėl pajamų slėpimo itin dideliu mastu ir nuteistas 4,5 metų kalėti sugriežtintojo režimo kolonijoje, o pagrindą A.Beliackio baudžiamajam persekiojimui davė informacija apie jo sąskaitas užsienio bankuose, kurią Minskui pagal dvišales teisinės pagalbos sutartis suteikė ir Lietuvos valdininkai.

Tad kiek iš tikrųjų rūpi Lietuvos politikams žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje? Kiek jie turi moralinės teisės pamokslauti kitoms valsybėms apie demokratijos vertybes, jei neretai net ir čia jų nepaisoma.