Du Neringos Venckienės keliai ir šunkelis

Propagandos tradicijos Lietuvoje yra labai gerai įsisavintos nuo sovietijos laikų. Žmogų viešojoje erdvėje reikia iš pradžių apdergti, pasėti neapykantos, nepasitikėjimo sėklą kolektyvinėje visuomenės pasąmonėje ir sąmonėje, o jau tada - traiškyti, nes visi teisingiausios mūsų teisėsaugos veiksmai bus teisingi, nepriekaištingi ir neskundžiami. Ta gudri manipuliacija turi tikslą propagandą paversti Tiesa.

Lygiai tokia pati metodologija sovietų KGB buvo taikoma susidorojant su disidentais Rusijoje ir pas mus. Prisimenu kino filmuką apie monsinjorą Alfonsą Svarinską, sukurptą prasidėjus tautos krutėjimui 1987 metais, kur mūsų KGB pasiųstas žurnalistas apsimetė užsienio reporteriu ir kvotė kunigą, kuris sakė tiesą, bet sistema iš jos demonstratyviai šaipėsi. Kažkas panašaus vyksta ir dabar. Viešai skelbiamas vaizdo įrašas, kaip mūsų teisėtvarkininkas automato buože daužo gulintį žmogų per lytinius organus, o prokuratūra tuose veiksmuose nepastebi smurto. Tai toks pat demonstratyvus pasišaipymas iš tų, kurie tai mato. Didžioji žiniasklaida irgi nemato, nes gauna nurodymus ir semiasi informacijos iš kitų šaltinių. Labai atpažįstami George'o Orvelo aprašyti siužetai.

Šis kontekstas kiekvieną žmogų pastato prieš pasirinkimą: prisitaikyti, susitaikyti, priešintis ar dingti iš akiračio? Akistatoje su tokiu pasirinkimu kaip niekas kitas šiandien yra Seimo narė Neringa Venckienė, kol kas dar nesėdusi į teisiamųjų suolą, bet didžiosios žiniasklaidos apspjaudyta ir apdergta taip, kaip niekas kitas per 23 mūsų nepriklausomybės metus nebuvo apdergtas ir paniekintas. Ji yra likusi viena, kuri dar gali liudyti pedofilijos byloje, tad visiškai suprantama, kad sistema kuo greičiau ją nori patraukti nuo scenos. Kol nėra oficialiai pareikšti kaltinimai, N. Venckienė dar turi pasirinkimą. Yra dvi trajektorijos: arba Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko, arba prašytis civilizuotų valstybių teisinės apsaugos, kaip JAV pasiprašė Šarūnas Paberalius ir Gatajevai Suomijoje - valstybėse, kurios juos apgynė nuo lietuviškos teisėtvarkos susidorojimo.

Yra ir dar keli motyvai, dėl kurių Seimo deputatė turėtų emigruoti iš Lietuvos. Jei įvyktų teisinis ginčas su valstybe, kurioje ji bus, tos valstybės teisėsauga prieš ekstradiciją, be abejo, paprašytų pateikti visą bylos medžiagą, kurią tos valstybės teisininkams objektyviam sprendimui nurodytų N. Venckienė. Taigi - ne 12 sekundžių vaizdo įrašą, o visą, ne selektyviai atrinktas pedofilijos bylos citatas, o bylą visa apimtimi, taip pat ir parlamentinio tyrimo išvadą, kurioje konstatuota, kad visos teisėsaugos grandys, nuo žemiausios iki aukščiausios, tą bylą vilkino, neatliko būtiniausių veiksmų, nekontroliavo tyrimo ir nesurinko duomenų. Kitaip tariant - iš esmės sužlugdė.

Tačiau jei Seimo deputatė gautų iš teisėsaugos pažadų, kad čia, Lietuvoje, ji bus švelniai palikta ramybėje ar simboliškai nubausta dėl tylos ir susitaikymo, o ji po tokiu susitarimu pasirašytų, tai būtų pats tikriausias šunkelis.

Susiję: Šiurpu, jei pedofilija buvo. Dar šiurpiau, jei pedofilijos nebuvo

*******

P. S. Keli pažintiniai tekstai apie prokuratūros vadovybę:

Greita Generalinio prokuroro Dariaus Valio reakcija, ginant rimtus stambaus masto nusikaltėlius

Prokuratūra: už kėdę, kurios rinkos vertė 59 litai, valstybinėms įmonėms leidžiama mokėti 535 litus

Neįtikėtina: generalinis prokuroras D. Valys prašo pinigų tam, kad prokuratūros teisininkai galėtų pirkti teisininkų paslaugas