Dvi pilietybės – antivalstybinis referendumas

Straipsnį paskatino rašyti LR Seimo valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis plačiai spaudoje pasisakantis už dviejų pilietybių referendumą vykdytiną kelias dienas. Apie tai konrečiai 2017-11-03 straipsnis „Ramūnas Karbauskis: referendumas galėtų trukti dvi dienas“. 2017-11-03 straipsnis „R. Karbauskis: referendumas dėl pilietybės turėtų trukti dvi dienas“ ir t.t.

Po šiais straipsniais palikau tokį komentarą” “Rekomenduočiau Pasaulio lietuvių bendruomenei tvirtai ir nuosekliai laikytis savo anksčiau priimtos pozicijos PRIEŠ referendumą dėl dviejų pilietybių. Abiem atvejais, laimėjus ar pralaimėjus, bus pakenkta Lietuvos valstybei. Matomai to ir siekia R.Karbauskis. Dviejų pilietybių problema nėra pasislėpusi Konstitucijoje, o yra pasislėpusi Lietuvą valdančioje antikonstitucinėje klikoje. Skaitykite 2017-08-28 straipsnį „Dvi pilietybės – ne konstitucinė problema".

Dabar pažvelkime į tai, su kuo LR KT sieja pilietybės instituciją ir pagrindžia dviejų pilietybių draudimą, kaip jie sako, neabsoliutų.

Štai 2003-12-30 LR KT Nutarime III skyriuje sako: „Valstybė neegzistuoja be piliečių. Pilietybė yra valstybės atributas. Pilietybė nėra vien formali teisės kategorija, ji visada yra neatskiriamai susijusi su tautos ir valstybės suvereniteto, nacionalinio identiteto, asmens teisių ir laisvių klausimais. Pilietybė paprastai yra suprantama kaip asmens ir valstybės nuolatinis teisinis ryšys.“

Dviejų pilietybių klausimas taip pat siejamas su grėsmėmis Lietuvos nacionaliniam saugumui (žiūr. 2003-12-30 LR KT nutarimą, VI skyrių): „Taip pat buvo gauti Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimų grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui pirmininko A. Sakalo raštai su priedais….“

LR KT ir savo 2006-11-13 nutarime taip pasisako nacionaliniu klausimu II.6 : „Vyraujančių etninių tautų pagrindu sukurtos valstybės – nacionalinės valstybės. Būtent nacionalinė valstybė yra etninės tautos bendro gyvenimo politinė forma, užtikrinanti galimybę puoselėti atitinkamos etninės tautos tapatumą, kultūrą, mentalitetą, kalbą, tradicijas, papročius, padedanti kaupti ir būsimosioms kartoms perduoti valstybingumo patirtį ir įgyti brandą, suteikianti būtinas istorinio išlikimo garantijas. Be nacionalinės valstybės visavertis etninės tautos gyvenimas būtų ypač pasunkintas ar net neįmanomas.“

Tame pačiame 200-11-13 nutarime, II.12 teigiama: „Šiame kontekste pažymėtina, kad tarptautinėje teisėje pripažįstama, jog kiekviena valstybė pati savo teisės aktais nustato, kas yra jos piliečiai, t. y. apibrėžia pilietybės įgijimo, atkūrimo, netekimo sąlygas ir tvarką, reguliuoja kitus su pilietybe susijusius santykius. Pilietybė – kiekvienos valstybės nacionalinės teisės institutas. Antai 1930 m. Konvencijoje dėl kai kurių klausimų, susijusių su pilietybės įstatymų kolizija, įtvirtinta, kad kiekviena valstybė savo įstatymu nustato, kas yra jos piliečiai, kad šį įstatymą turi pripažinti kitos valstybės, jeigu jis atitinka tarptautines konvencijas, tarptautinį paprotį ir visuotinai pripažintus teisės principus, susijusius su pilietybe (1 straipsnis).“

Čia taip pat yra taip konstatuojama: „Konstatuotina, kad Europos Sąjungos pilietybė nekeičia nė vienos valstybės narės nacionalinio pilietybės instituto, taigi ir Lietuvos Respublikos pilietybės instituto, turinio. Lietuvos Respublikos pilietybės atžvilgiu Europos Sąjungos pilietybė yra pridėtinė, papildoma, nes Europos Sąjungos piliečiu gali būti tik asmuo, turintis Europos Sąjungos valstybės narės, šiuo atveju Lietuvos Respublikos, pilietybę. Konstitucijoje įtvirtintas dvigubos pilietybės ribojimas Europos Sąjungos, kurios valstybė narė yra Lietuvos Respublika, pilietybei netaikytinas.“

Čia taip pat 2006-11-30 nutarime, III.30 yra teigiama: „Lietuvių Tauta 1992 m. spalio 25 d. referendume priėmė Lietuvos Respublikos Konstituciją. Ji įsigaliojo 1992 m. lapkričio 2 d. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“, kurį Tauta priėmė 1992 m. spalio 25 d. referendume kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis, 1 straipsnį įsigaliojus Konstitucijai neteko galios Laikinasis Pagrindinis Įstatymas. Nuo tol Lietuvos nacionalinė teisės sistema turėjo būti kuriama ir plėtojama tik Konstitucijos pagrindu.“

Berods fundamentaliai aišku „Nuo tol Lietuvos nacionalinė teisės sistema turėjo būti kuriama ir plėtojama tik Konstitucijos pagrindu.“

Ir pagaliau susipažinkime su 2017-10-20 LR KT nutarimu (http://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta1749/content) ir kas jame kalbama apie nacionalinius dalykus, III. 27.1: „27.1. Pažymėtina, kad iš Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje ir su šia naryste susijusių tarptautinių įsipareigojimų, kartu ir Konstitucijoje įtvirtintos Lietuvos valstybės geopolitinės orientacijos nekyla Lietuvos Respublikos įsipareigojimas sudaryti prielaidas įgyti dvigubą (daugybinę) pilietybę į Europos Sąjungos arba (ir) Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybes nares išvykusiems ir jų pilietybę įgijusiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Taip pat pažymėtina, kad Europos Sąjungos teisėje nėra nustatyta valstybių narių pareiga teisiniu reguliavimu sudaryti prielaidas savo piliečiams turėti kitų valstybių narių pilietybę.

Pagal Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 2 dalį Sąjunga gerbia valstybių narių nacionalinį savitumą, neatsiejamą, be kita ko, nuo pagrindinių konstitucinių jų struktūrų. Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 67 straipsnio 1 dalį „Sąjunga sukuria laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, kurioje gerbiamos pagrindinės teisės bei skirtingos valstybių narių teisinės sistemos ir tradicijos“. Taigi Europos Sąjunga gerbia valstybių narių konstitucines ir teisines tradicijas, inter alia nacionalines konstitucines tradicijas, susijusias su dvigubos (daugybinės) pilietybės santykių reglamentavimu.”

Taigi belieka viena pagrindinė, triviali ir teisinga išvada: Lietuvos nacionalinės teisės sistema, tame tarpe ir dviejų pilietybių klausimu, turi būti kuriama ir plėtojama tik LR Konstitucijos pagrindu.

Taigi nėra jokio reikalo plačiai dairytis į šonus, reikia pirmiausiai skaityti Konstituciją, ir jokiu būdu nesiremti konstitucinėmis dvasiomis, nes apie tokius dalykus gali kalbėti tik šizofrenikai, nes konstitucinės dvasios yra viso labo tik neadekvataus Konstitucijos teksto suvokimo rezultatas. Kiekvienas suvokia skirtingai, o tekstas yra juodu ant balto parašytas ir referendumu priimtas. Taigi Konstitucijos tekstas visada turi prioritetą prieš šizofreniškas konstitucines dvasias. Apie šizofreniją Lietuvos teisėje galima pasiskaityti 2017-05-22 straipsnyje „Šizofrenija Lietuvos teisėje?“.

Tam, kad šizofrenija nesuardytų smegenų, analizuokime LR Konstitucijos 12-ą straipsnį ir nekreipkime dėmesio į šizofreniškas konstitucines dvasias. Galiu paaiškinti, kaip tos konstitucinės dvasios yra tikrai ŠIZOFRENIŠKOS.

Taigi skaitykite. Jeigu LR KT 4-ių skirtingų sudėčių 14-ą metų keturiais nutarimais studijuodami Konstituciją niekaip negalėjo išsiaiškinti lietuviško lietuviškai parašyto žodžio „atskiras“ reikšmės net naudodamiesi Lietuvių kalbos žodynais, tai kaip galima charakterizuoti LR KT? Jie žodį „atskiras“ paverčia žodžiu „retas“, „išimtinis“. Tai gal durnaropių apsiriję buvo? Tai dar ne viskas. Jeigu LR KT 4-ių skirtingų sudėčių 14-ą metų keturiais nutarimais studijuodami Konstituciją ir deklaruodami jos vientisumą niekaip negalėjo išsiaiškinti LR Konstitucijos 12-o straipsnio 1-mos dalies pirmo teiginio: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir…“, tai kokia liga turi sirgti LR KT, kad NEMATYTI ir NESUPRASTI to kas juodu ant balto parašyta?

Atrodo, kad neįmanoma tokio dalyko suvokti, kad tokias aukščiausias nesąmones gali daryti blaivūs, durnaropėmis neapsiriję, LR KT keturių skirtingų sudėčių 14-ą metų?

Suvokti visgi galima, nes aukščiau pateiktose LR KT nutarimų citatose yra pateikta kaip tampriai pilietybė yra susijusi su kitais strateginiais Valstybės klausimais: „Pilietybė nėra vien formali teisės kategorija, ji visada yra neatskiriamai susijusi su tautos ir valstybės suvereniteto, nacionalinio identiteto, asmens teisių ir laisvių klausimais.“ Ir Valstybės nacionalinio saugumo klausimais taip pat.

Visai tai buvo ir niekur NEIŠNYKO. Tos pačios aktualijos yra ir dabar. Tai jeigu iki šiol labai rūpinomės suverenitetu, nacionaliniu indentitetu, asmens teisių ir laisvių klausimais, o taip pats nacionaliniu saugumu, tai kaip dabar galime drįsti šią situaciją keisti iš esmės ir plačiai atvėrę duris dviem pilietybėm? Visas šias vertybes gina LR Konstitucija ir tikrai nėra jokio reikalo keisti LR Konstitucijos 12-o straipsnio. Visiškai jokio reikalo NĖRA. Taigi ir referendumas nereikalingas. Na nebent R.Karbauskis nori referendumą rengti dvi dienas iš savo asmeninių lėšų. Tačiau kėsintis į nacionalinį saugumą naudojant Valstybės biudžeto lėšas ko gero gali tik nusikaltėlis, gal trumparegis?

Pabandykime suprasti, kaip taip atsitinka, kad skaitai LR KT nutarimo tam tikras dalis ir matai….. KVALIFIKUOTI TEISININKAI. Paskaitai kitas dalis…. Teisininkų nebelieka, lieka šarlatanai, visatos subinės ir nieko bendro su teise neturintys asmenys?

Tam, kad geriau suprasti LR KT pozicijas įvairiais klausimais, pastudijuokite šiuos straipsnius:

2017-08-08 straipsnis „KONSTITUCINIO TEISMO ŠARLATANAI (I dalis)“,

2017-08-09 straipsnis „KONSTITUCINIO TEISMO ŠARLATANAI (II dalis)“,

2017-08-10 straipsnis „KONSTITUCINIO TEISMO ŠARLATANAI (III dalis)“.

Imkime labai jau plačiai dėl dviejų pilietybių visur pasisakantį profesorių Vytautą Sinkevičių. Tiesa sakant profesorius nesugeba ištarti “dvi pilietybės”, visą laiką kalba apie “dvigubą pilietybę”, t.y. tokią vieną pilietybę apie kurią niekas nieko nežino. Gal niekada nesimokino lietuvių kalbos gramatikos, gal tiesiog nėra lietuvis ar ne tarp lietuvių augo, o gal komunistinė karjera sumaišė protą ir nepajėgia suprasti lietuviškai? Bet apie tai galite detaliai pasiskaityti:

2017-04-15 straipsnis „Dvigubas idiotas“.

2017-04-27 straipsnis „Konstitucijos korifėjo bankrotas“.

2017-05-07 straipsnis „Konstitucijos korifėjaus bankrotas (II dalis)“.

Tai klausimas yra paprastas, ar mes Lietuvoje, kur lietuvių kalba yra valstybinė, pataikausime tiems, kurie lietuvių kalbos nesupranta, nes vieno lietuviško žodžio „atskiras“ prasmės neįsisavina 14-ą metų su keturiomis skirtingomis LR KT sudėtimis? Nu tikrai, nebūkime IDIOTAIS. Tos visatos subinės pudrina smegenis, o mes kaip bepročiai išsižioję klausomės? Ar turime savigarbos? Ar turime padorumo? Ar mandagumas niekšams, konstituciniams nusikaltėliams yra mūsų kultūros neatskiriama dalis?

Ką tas nacionalinis saugumas reiškia, kai kalbame apie dvi pilietybes? Reiškia tas pagrįstas baimes, kad Lietuvoje nedraugiškos valstybės „prigamins“ savo piliečių ir toliau atvažiuos su tankais ginti jų teisių, kai jų pavardės nebus parašomos originalo kalba. Taigi kalbėti apie dvi pilietybes visiems yra nusikaltimas nacionaliniam saugumui.

Kaip matome dvi pilietybės yra taip pat konstitucinių LR piliečių teisių klausimas. Taigi belieka teisingai, taip kaip parašyta, perskaityti Konstituciją, nes ir LR KT sako, kad nacionalinė teisė turi būti plėtojama tik Konstitucijos pagrindu. O čia ir yra viena iš pagrindinių kliūčių : NENORIMA LIETUVIŠKAI SKAITYTI KONSTITUCIJOS, tik pagal konstitucines dvasias. Tai kada šamanus, šarlatanus ir visatos subines išvaikysime iš LR KT?

Konstitucinių dvasių šizofreniškumas

Kas tos konstitucinės dvasios? Tai galimi Konstitucijos turinio įsivaizdavimai, supratimas LR KT galvose, mintyse, smegenyse įvertinant įvairias konstitucines nuostatas. Kadangi konstitucinė dvasia gali kilti vienokia vienose smegenyse, kitokia kitose smegenyse, tai kaip po tokia vienintelė konstitucinė dvasia paprasčiausiai yra negalima. Kaip jau žinome, 14-ą metų keturios skirtingos LR KT sudėtys visgi NEPASKELBĖ konstitucinės dvasios turinio, ko gero ir nesugebėto to padaryti. Tai remtis tuo ko nėra, tai tik idiotai ir tegali.

Iš kitos pusės LR KT konstitucinės dvasios iš pačios esmės negali niekaip atitikti Konstitucijos supratimo, nes jos yra „sukonstruotos“ ne visos Konstitucijos pagrindu. Visiškai akivaizdu, kad konstruodami savo konstitucines dvasias LR KT per 14 metų ir būdami keturių skirtingų sudėčių niekaip nesugebėjo pamatyti LR Konstitucijos 12-o straipsnio 1-mos dalies pirmo teiginio. Dar ne viskas. Visa šita LR KT, literatūriškai kalbant visatos subinės, niekaip negalėjo suprasti ir teisingai, naudodamiesi Lietuvių kalbos žodynais, išsiaiškinti lietuviško žodžio „atskiras“ reikšmės. Tai kai toje konstitucinėje dvasioje yra neįvertinamos konstitucinės nuostatos, neleistinai pakeičiamas Konstitucijos tekstas, tai konstitucinės dvasios niekaip negali atitikti Konstitucijos. Tai ir gauname šizofreniškas konstitucines dvasias, kurios greičiau yra panašios į durnaropių apsiėdusių postringavimus. Iš tikro, tai priešiškų Lietuvos valstybei agentų darbas.

Visas grožis tame, kad su tomis šizofeniškomis konstitucinėmis dvasiomis sėkmingai bendrauja ir 1992, 1996, 2000, 2004, 2008, 2012, 2016 skirtingos, po 141 Seimo narį turinčios, Seimo sudėtys. Sėkmingai bendrauja todėl, kad lygiai taip, kaip LR KT visatos subinės niekaip nemato, nenori matyti ir nesupranta, kad LR Konstitucijos 12-o straipsnio 1-moje dalyje įtvirtintos konstitucinės nuostatos, kad „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir ...“ Šioji nuostata, dėl to, kad yra įrašyta aukščiausiame LR įstatyme, Konstitucijoje, niekaip negali būti panaikinta jokiu žemesniu Pilietybės įstatymu ar kokio valdininko, net jeigu tai ir pats Saulius Skvernelis, sprendimu. Ši nuostata tiek Pilietybės įstatymui tiek bet kuriam valdininkui yra PRIVALOMA vykdyti, nes kitaip yra šiurkščiai pažeidžiama Konstitucija ir valdininkui turi būti įvykdyta apkalta, o sprendimas, kaip prieštaraujantis Konstitucijai, panaikintas.

Tai ir pagalvokime, kas tie tokie Seimo nariai, kurie prisiekdami Konstitucijai, 25 metus ir būdami 7 skirtingų sudėčių, ir NĖ VIENAS IŠ JŲ niekaip niekada nemato kas yra parašyta Konstitucijoje ? Čia jau visatos subinėmis apsiriboti neišeina. Nematyti konstitucinių nuostatų visus 25 metus gali tik LIETUVOS OKUPANTAS. Nematyti ir nevykdyti to, kas parašyta Konstitucijoje yra maždaug tas pats, atsakomybės nenuima.

Tai tik Lietuvos okupantas ir gali siekti antivalstybinio referendumo dėl dviejų pilietybių, kurio iš esmės nereikia, nes LR Konstitucijos 12-as straipsnis pilnai tenkina visus LR piliečių poreikius dviejų pilietybių klausimu. Kitaip tariant 12-as straipsnis yra Konstitucijos kūrėjų tobulai sukurtas ir jau priimtas. Belieka tik Konstitucija vadovautis, kaip tiesiogiai veikiančiu teisės aktu be jokių šizofreniškų konstitucinių dvasių.

Referendumininkų interesai

Referendumininkų interesai yra ant tiek aiškūs, kad aiškiau nebūna: Kad visi LR piliečiai turėtų galimybę net neišvažiavę iš Lietuvos turėti dvi ar net daugiau pilietybių. Tai jokiu būdu nėra PLB tikslas. Ko gero neatmestina, kad kai kurie jas turi būdami valdžioje ir bijosi tas pilietybes parodyti, nes gali ir valdžios netekti. Kitas tikslas ne mažiau svarbus, tai pakenkti Lietuvos valstybei. Kaip matėme aukščiau iš LR KT išaiškinimų, GRĖSMĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI dėl dviejų pilietybių niekur neišnyko, tai kaip čia taip atsitiko, kad LR KT jau dviejuose savo sprendimuose primygtinai siūlo referendumus? Taip jie užplanavo grėsmių nacionaliniam saugumui įgyvendinimą. Visai galimas atvejis, kad kai kurie valdantieji jau turėdami, tarkim Lietuvos ir Ispanijos, ar ir kitos valstybės pilietybes tiesiog nori jas atgaline data įteisinti?

Išvados: Referendumas dėl dviejų pilietybių turi dvejopus tikslus. Pralaimėjimo atveju bus įtvirtinti ANTIKONSTITUCINIAI LR KT išaiškinimų išaiškinimai. Pergalės atveju bus pakenkta nacionaliniam saugumui. Visiškai akivaizdu, kad dėl referendumo bus siekiama apkaltinti PLB, tuo būdu bus sprendžiamas ir tautos sukiršinimo uždavinys.

Galutinai galima teigti, kad referendumas dėl dviejų pilietybių yra Lietuvos okupanto užmačia siekiant sukelti problemų Lietuvos nacionaliniam saugumui ateityje. PLB privalo savo ankstesnių nutarimų pagrindu neremti antivalstybinio referendumo dėl dviejų pilietybių. Visiškai akivaizdu, kad yra konstitucinis kelias, kurio sąmoningai ir piktybiškai yra vengiama, kad išspręsti tas visas dviejų pilietybių dabar kylančias problemas. Nei LR KT, nei LR Seimas, nei Prezidentė nenori GIRDĖTI sprendimo šiuo klausimu. Ir tai parodo jų piktybiškus antivalstybinius kėslus.

O sprendimas paprastas, vienuoliktas vienas atskiras atvejis:

LR pilietis, gimęs Lietuvoje, ir gyvenantis kitoje valstybėje, gali įgyti ir kitos valstybės pilietybę.

Taip pat privalomai turi būti pašalinti Pilietybės įstatymo prieštaravimai Konstitucijai.

Tik prašau nekartokite, kad gerbiate Konstituciją, nes tai yra MELAS, ypatingo šlykštumo MELAS. Darbais, o ne plepalais įrodykite, kad gerbiate Konstituciją.

Tai galima padaryti tik laisva valia paklūstant Konstitucijai, konstitucinėms nuostatoms, kuriai prisiekėte. Tai ar dar liko šiek tiek garbės ir elementarios kultūros?