Dvigubas idiotas

Keletas priežasčių paskatino rašyti straipsnelį. Pirma ta, kad komunistinis kgbistinis gaivalas pagal antikonstitucines nuostatas pradėjo aršiai kelti galvas kovodami prieš Lietuvos piliečių konstitucinę teisę įsigyti ir kitos valstybės pilietybę gyvenant kitoje valstybėjė ir neprarandant LR pilietybės. Antra tai, kad portalas alkas.lt, kuriame yra atspausdintas 2017 m. balandžio 14 d. straipsnis „V. Daujotis. Dviguba pilietybė – tautų naikinimas“, neleidžia parašyti komentaro, kuris yra priešingas straipsnio nuomonei. Tai yra alkas.lt yra įvedęs aferistinę antikonstitucinę cenzūra ir dirba prieš lietuvių tautą, nors skelbiasi gal būt priešingai.

Straipsnyje skelbiama, kad „metų metais nerimstantys ginčai dėl dvigubos pilietybės įteisinimo pakvipo Konstitucijos paniekinimu“, dėl tos priežasties, kad Seimo nariai užsigeidė gana stipriai išplėsti žmonių ratą, kurie teisiškai turėtų teisę kitose NATO valstybėse įgydami kitos valstybės pilietybę neprarasti LR pilietybės. Su pačiu teiginiu galima iš dalies sutikti, tačiau dėl visiškai priešingų priežasčių. Ta Konstitucijos paniekinimo smarvė, kvapu čia nepavadinsi, iš tikro tęsiasi jau senai ir efektingai atlieka lietuvių tautos skaldymo darbą. Dabar turime net dešimt skirtingų atvejų.

Visiškai neteisiškai atrodo tokia citata: „Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tokius ketinimo motyvus aiškina taip: esą vienas parlamentaras atstovauja 20 tūkst. piliečių, tad balsavimas Seime gali atstoti referendumui reikalingų balsų skaičių“. Referendumas yra referendumas ir jo niekaip negali pakeisti balsavimas Seime. Kažkaip ponas Seimo pirmininkas savo nuomonę iškėlė aukščiau Konstituicijos, gal kartais jis yra Dievo vietininkas Žemėje?

Termino „dviguba pilietybė“ prasmė

Pirmiausiai išsiaiškinkime tokio labai populiaraus termino „dviguba pilietybė“ prasmę pagal tai kaip yra parašyta, o ne pagal tai, kaip kas ką nori šiam terminui mintyse priskirti kitokią reikšmę. Šitą terminą vartojo ir vartoja prezidentai, Seimo pirmininkai, Seimo nariai ir net Konstitucinis teismas gal kokį mažiausiai dešimtmetį, na ir visi kas tingi išsiaiškinti termino prasmę. Gal būt šitas terminas „dviguba pilietybė“ pradžią ima iš Sovietų laikų rusiško termino, kai buvo draudžiama „dvoinoje graždanstvo“. Gal teisinius išsilavinimus gavę teisėjai Sovietiniais laikais net nepabandė suprasti, ką jis teisiškai ir lietuviškai reiškia ir vartojo jį taip kaip kada kam į galvą šauna.

Kaip matome yra sujungti du lietuviški žodžiai. Žodis „pilietybė“ yra aiškiai panaudotas vienaskaitoje, vadinasi eina kalba tik apie vieną pilietybę, nors toji viena pilietybė ir turi labai gudrą pavadinimą „dviguba“. Jeigu eitų kalba apie dvi pilietybes, tai tikrai žodis „pilietybė“ būtu daugiskaitoje. Tiesiog taip prasmingai yra surėdyta lietuvių kalba. Jeigu vienas, tai obuolys, jeigu du, tai obuoliai, jeigu daug tai obuolių, na ir t.t. Taigi aiškiai suvokdami, kad žodis „pilietybė“ yra vienaskaitoje, tai pabandykime suprasti, ką galėtų reikšti sąvoka „dviguba pilietybė“. Kadangi pilietybė yra įtvirtinama juridiniu dokumentu, pasu, tai kai turime vieną pilietybę, tai turime vieną pasą. Lietuvos pilietybė, Vokietijos pilietybė, Anglijos pilietybė ir t.t. Tai pabandykime įsivaizduoti, kas galėtų išduoti „dvigubą pilietybę“. Piliečio pasas yra išduodamas tos valstybės, kurios piliečiu tas asmuo yra. Tai reiškia, kad „dvigubą pilietybę“ gali išduoti valstybė, kurios pavadinimas yra DVIGUBA. Tokios valstybės tikrai neteko girdėti. Gal tie kalbėtojai ir žino, kas juos žino? O visgi jeigu viena valstybė vienu dokumentu pagal kokį nors tarptautinį susitarimą, galėtų išduoti vieną dokumentą – pasą, kuris būtų toksai, kad užtikrintų asmens pilietybės turėjimą iš karto dviejose valstybėse, va tada toks asmuo turėtų vieną dokumentą, kuris įrodytų, kad tas asmuo turi dvigubą pilietybę įrodantį dokumentą. Žinome, kad tokių dalykų pasaulis dar nėra girdėjęs. Tačiau teoriškai gali ir galėtų toks dalykas būti, tačiau praktiškai tokio dalyko nėra. Taigi išvadoje terminas „dviguba pilietybė“ yra nesąmonė, tokios pilietybės nėra ir negali būti. Todėl terminas „dviguba pilietybė“ neturi jokios juridinės, kalbinės ir loginės prasmės. Juridiškai terminai yra suprantami ne taip kaip kažkas gali prisigalvoti, turėti omenyje, o tik taip kaip tiksliai parašyta.

Išvada: terminas „dviguba pilietybė“ neturi jokios juridinės, kalbinės ir loginės prasmės, yra tikra nesąmonė. Nesąmonė yra ir straipsnio pavadinime panaudotas terminas „dvigubas idiotas“. Todėl tas, kuris naudoja idiotišką terminą „dviguba pilietybė“ yra pagrįstai vadintinas dvigubu idotu. Todėl profesoriaus Vytauto Daujočio straipsnio pavadinimas, kuris privalo atitikti turinį, yra NESĄMONĖ, idiotizmas.

Konstitucija suteikia visiems piliečiams vienodas, lygias teises

Prof. V. Daujotis teigia: „Tai kažkokia košė. Aš apskritai manau, kad ta diskusija dėl dvigubos pilietybės yra tuščias reikalas. Man atrodo, jeigu Tauta apsispręstų referendume, niekas aukščiausia Tautos valia negalėtų suabejoti“. Taigi pono V. Daujočio galvelėjė yra tikra košė. Ir štai kodėl. Todėl, kad LR Konstituicjos 12 str. teigia taip: „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Kitaip logiškai tariant, atskirais atvejais LR pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis. Taip Konstitucijoje parašyta, atskirais atvejais GALI. Nepamirškime, kad visi prieš įstatymą turi būti lygūs. Tai reiškia, kad atskirais atvejais VISI GALI būti Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais. Jokio apribojimo LR Konstitucijoje nėra, yra tik reikalaujama atskirus atvejus apibrėžiančias aplinkybes nustatyti įstatymu. Jeigu kas mano kitaip, tai tada apsibrėžkime, kad Vilniuje gyvenatiems Lietuvos piliečiams NEGALIMA būti Lietuvos ir kitos šalies piliečiais, nes ten gyvena prof. Vytautas Daujotis, o va Kaune ir visuose likusiuose Lietuvos miestuose reikia vadovautis Konstitucija, pagal kurią jie turi teisę, t.y. gali atskirais atvejais turėti LR ir kitos valstybės pilietybę. Būtų labai negražu vilniečių atžvilgiu, bet jie turi V. Daujotį, to jiems tikrai pakaks, jiems konstitucinių teisių nereikia. Daugybę metų Lietuvos antikonstitucinė valdžia niekaip nesupranta, kad Lietuvos piliečiams teises suteikia ne valdžia, o LR Konstitucija. Taigi visi Lietuvos piliečiai be jokių mažiausių išimčių atskirais atvejais gali turėti Lietuvos ir kitos valstybės pilietybę. Nors nosimi žemę ark, nors durną galvą į sieną daužyk, o LR Konstitucija suteikia VISIEMS Lietuvos piliečiams vienodas, lygias teises. Visi prieš įstatymą yra lygūs.

Tai ir klausiu LR Konstitucinio Teismo, kokiomis aplinkybėmis į Jūsų galvas atėjo mintis apie visiems LR piliečiams LR Konstitucijos suteikiamas vienodas teises, kad tai „atvejai gali būti tik labai reti(atskiri)“, kad „atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai“. Sektų išvada, kad vieni LR piliečiai turi vienokias tos pačios Konstitucijos suteikiamas teises, o kiti kitokias. Čia net nekalbėsiu apie tai, LR KT labai mėgsta terminą „dviguba pilietybė“. Juridinis tekstas, kuris turi tokį terminą, kuris yra teisinė, loginė ir kalbinė nesąmonė iš viso negali būti teisiniu dokumentu, na nebent išstatytu visuomenės pajuokai. Atsakymo nesulauksiu, nes LR KT man dar neatsakė ir į 2016-06-06 jiems emailais nusiųstą straipsnį „Viešas kreipimasis į LR Konstitucino Teismo teisėjus“. Ko gero LR KT teisėjai yra išsipilietinę?

Prof. V. Daujotis sako: „Tu turi keleriopą pilietybę, vadinasi, nė vienai valstybei nesi įsipareigojęs, tampi klajojančia darbo jėga. Tai tautų naikinimas.“ Tai pono V. Daujočio „logikos“ perlai. O realus teisinis supratimas yra tas, kad jei prisiekei vienai valstybei, tai turi būti ištikimas vienai valstybei, jei prisiekei dviems valstybėms, tai turi būti ištkimas dviems valstybėms, laikytis jų įstatymų, būti padoriu. Kad neįvyktų nesusipratimų, tai gyvendamas vienoje valstybėjė vadovaujiesi jos įstatymais, o kai gyveni kitoje, tai vadovaujiesi kitos valstybės įstatymais. O pagal V. Daujoti, jei prisiekei dviem valstybėm, tai tada „nė vienai valstybei nesi įsipareigojęs“. Tai kokia gi gali būti diskusija su tokiu profesoriumi? Tai ar ir studentus taip mokinate? Dar graudžiau atrodo V. Daujočio mintis apie „tautų naikinimą“. Jeigu LR pilietis įstatymų nustatyta tvarka gauna LR pilietybę, o po to gauna dar ir kitos valstybės pilietybę, tada ATĖMUS LR pilietybę lietuvių tauta nenaikinama. Kokios komunistinės partinės „školos“ mokinu tamsta profesoriau buvote ir išmokote ten tokios logikos?

Skaitykime toliau profesoriaus išminties perlus: „Aš manau, kad Lietuvai didesnis pavojus sugriūti suteikus pilietybę.“ Lietuvos valstybė, vadovaudamasi Konstitucija suteikia LR pilietybes jos gyventojams. Pagal V. Daujotį turime, kad suteikus Lietuvos pilietybę padidėja galimybė Lietuvai sugriūti, geriausiai Lietuva be piliečių. Na gal čia prof. turi galvoje Suslovo idėjos, Lietuva be lietuvių? O kaip bus LR piliečiui įgijus ir kitos šalies pilietybę? Ar Lietuva gali sugriūti? Bet, kad Lietuva NESUTEIKINĖJA kitų valstybių pilietybių, taigi kalba eina apie Lietuvos pilietybę. Tokie profesoriški perlai – suteikus Lietuvos pilietybę, Lietuva sugrius.

Suradau ir protingą, tačiau ne originalią, profesoriaus mintį – „Konstitucija yra Pagrindinis įstatymas, kuriame sudėti kertiniai akmenys“. Taip galima pasakyti apie pagrindinį aukščiausią įstatymą. Belieka tik jo laikytis, o kai nepatinka, tai Konstitucijoje nustatyta tvarka galima pakeisti ir pačią Konstituciją.

Toliau ponas V. Daujotis energingai aiškina apie apkaltas: „Aišku, nusipelno, bet to niekas nedarys. Jie nesupranta, ir kas tai yra pilietybės institutas. Jeigu žmogus tampa kitos valstybės piliečiu, jis tarnauja kitai šaliai. Jeigu jis lojalus kitai valstybei, jis negali būti lojalus dviem šeimininkams. Ir dėl to Seimo nariai nusipelno apkaltos, nes tokio įstatymo stūmimas yra valstybės griovimas“. Jei LR pilietis tampa ir kitos valstybės piliečiu, tai kai gyvena kitoje valstybėjė, tai ten atlieka savo pareigas pagal tos valstybės įstatymus, kai atvažiuoja į Lietuvą, vykdo Lietuvos valstybės įstatymus, bet ne taip kaip sako V. Daujotis. Išvažiavo žmogus, pagyveno, uždirbo ir sugrįžo ir tada atlieka savo pareigas. Savo pareigas gali atlikti ir gyvendamas kitoje valstybėjė, būti atsakingu už paliktus tėvus ir t.t. Dėl lojalumo dviem valstybėm, tai nematau jokių teisinių problemų. Lietuvoje gyvenantis pilietis lojalus Lietuvai, kai gyvena kitoje valstybėjė privalo būti lojalus kitai valstybei. Tai jokiu būdu lojalumas vienai valstybei nepanaikina lojalumo kitai valstybei. Tam ir yra priesaikos. Valstybė yra griaunama dabar, kai atiminėjamos teisėtai įgytos LR pilietybės. Tai atiminėkite Anglijos, Vokietijos, JAV pilietybes. Kodėl atiminėjate Lietuvos pilietybes ir sakotės, kad stiprinate Lietuvos valstybę. Iš kokios peklos tokia logika?

Visgi aukščiausia profesoriška išmintimi Vytautas Daujotis sužiba įvertinęs LR Konstituicinį Teismą: „Konstitucinis Teismas kaip institucija yra visiškai susikompromitavęs, sakyčiau, absurdiškais sprendimais“. Problema su tokiu tvirtinimu atsiranda tada, kai profesorius, kaip gerai ištreniruota papūga, pritaria ir atkartoja iš esmės LR KT nuostatas dėl taip vadinamos idiotiškos „dvigubos pilietybės“ taip: „Man atrodo, jeigu Tauta apsispręstų referendume, niekas aukščiausia Tautos valia negalėtų suabejoti“. Tai taip ir sako LR Konstitucinis Teismas, keiskite Konstituciją, o jie keisti savo idiotiško, visiškai nelogiško, antijuridinio, antilietuviško išaiškinimo keisti nenori. Taip nori pridengti savo gėdų gėdą, savo veikimą prieš LR Konstituciją ir savo priesaikas.

Ir galų gale pono prof. V. Daujočio išaiškinimas apie tą gerai žinomą „Talkos …“ iniciatyvą dėl pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis kitame paso puslapyje iš viso neatlaiko jokios kritikos. Tie 50000 ar 69000 parašų niekaip negali pakeisti Konstitucinės nuostatos, kad Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių. Apie tai argumentuotai parašytas 2017 m. balandžio 7 d. straipsnis „Alko cenzūra lietuvių kalbai įsisiautėjo“. Tai alkas.lt surado vietos straipsniui sumenkinančiam lietuvių kalbos statusą ir antikonstituciniam LR Konstitucijos 12 str. išaiškinimui, tačiau niekaip nesuranda vietos net komentarui su kitokia nuomone. Iš kokios peklos atsiradote alko cenzūrastai?

Profesoriaus Vytauto Landsbergio nuomonė dėl daugybinės pilietybės

Šita nuomonė yra išsakyta 2017 m. balandžio 14 d. straipsnyje „Aistros dėl pilietybės“.

Visa profesoriaus V.Landsbergio išmintis ir lyg ir kardinaliai pasikeitusi nuomonė sutelpa į naują terminą „daugybinė pilietybė“. Jeigu taip būtų atsitikę, kad profesorius Vytautas Landsbergis būtų ėmęs ir atsivertęs LR Konstitucijos 12 str. ir perskaitęs, kad „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, tai gal būtų pastebėjęs, kad jo įvestas terminas „daugybinė pilietybė“, kad yra ne tik toks pats idiotiškas, kaip ir terminas „dviguba pilietybė“, kurios taip pat LR Konstitucijoje nėra, bet gal būtų pastebėjęs, kad LR Konstitucija naudoja jungtuką „IR“. Tas jungtukas „IR“ reiškia pagal Konstituciją, kad gali būti tik dvi pilietybės, nes atskirais atvejais LR pilietis gali būti IR kitos valstybės pilietis. O tai reiškia skaičių du, o ne tris ir dar daugiau. Prof. V.Landsbergis, galvodamas apie daug pilietybių neprieštarautų Konstitucijai, jeigu Konstitucijoje būtų parašyta ne „ir kitos valstybės pilietis“, o būtų „ir kitų valstybių pilietis“. Tai yra kitos valstybės būtų panaudotos daugiskaitoje. Deja taip nėra, todėl prof. V.Landsbergio tas kreivas idiotiškas terminas „daugybinė pilietybė“, net turint omenyje daug pilietybių, yra ANTIKONSTITUCIŠKAS. Kada profesorius išmoks skaityti ir suprasti lietuviškai? Visgi profesoriaus matymas „Judėjimas nėra vienakryptis. Kitų šalių (kol kas ES ir NATO) piliečiai gali norėti, net gausiai, Lietuvos pilietybės, ir ją gaus vos užėję į kontorą. Aš nespalvinu, bet matau. O jeigu į mūsų kontorą nusidrieks eilės jau turinčių nebe vieną pilietybę, tačiau rodančių tiktai Kipro pasus?“ nei į tvorą, nei į mietą. Jeigu tarkim anglas sugalvos atvykti į Lietuvą gyventi, tai jam neturėtų būti uždrausta. Pilietybę jis taip pat galėtų gauti išgyvenęs tarkim 5 metus ir išmokęs lietuvių kalbą. Profesoriaus matymas, kad „vos užėjęs į kontorą“ yra tiesiog sapaliojimas, kultūringiau pasakyti neįmanoma. Niekur taip nėra. Tai Jūs man čia jau atleiskite. Taigi galima atsakyti pačio V.Landsbergio žodžiais „Todėl, broliai, prieš kerpant reiktų dešimt sykių matuoti“. Tai šitokį išsireiškimą, išvadą galima įvertinti, kaip viso kas profesoriaus V. Landsbergio pasakyta priešingybę. O tai reiškia jokio kardinalaus nuomonės pokyčio NĖRA, kaip parašiau pradžioje. V. Landsbergis yra prieš LR Konstitucijos nuostatas LR ir kitos valstybės pilietybių atžvilgiu. Todėl ir turime tokį apverktiną rezultatą.

Nenoriu užgauti pagarbaus amžiaus žmogaus, tačiau yra dalykai, kuriuos reikia pasakyti ir paklausti. Klausiu prof. Vytauto Landsbergio, kada atsiimsite savo parašą po idiotišku, antiteisiniu, antidemokratiniu, antikonstituciniu 1992 m. liepos 9 d. Seimo rinkimų įstatymu? Kada atsisakysite antikontitucinės tvarkos, nelegitimios valdžios Lietuvoje. Man atrodo, per ilgai tylite, ar ne per sunki našta? O gal koks nors kgb neleidžia tą naštą nusimesti? Vis tiek reikia pateikti kokį nors paaiškinimą istorijai, dar yra laiko, labai daug žalos Lietuvai padaryta, tiesiog sugriauti Lietuvos valstybės teisiniai pagrindai. Jūsų parašas tai padarė taip pat.

Detaliai apie tai išdėstyta straipsniuose. Rekomenduoju 2016 m. rugsėjo 11 d. straipsnį „Ultimatumas Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo“ (), 2017 m. kovo 11 d. straipsnį „Okupuota nepriklausomybė“, 2016 m. lapkričio 14 d. straipsnį „Bulvarinis rinkimų balaganas“ na ir t.t.

Išvados. LR Konstitucijos 12 str. išaiškinimai yra patekę į Lietuvai, lietuvių tautai priešiškų jėgų, antikonstitucininkų pinkles. Pagrindinis jų principas yra suklaidinti, suskaldyti, atimti ir taip naikinti Lietuvą kaip kada darė stribai, istrebiteliai, visokie NKVD, KGB ir komunistų partija imtinai nuo 1918 metų.

LR Konstitucijos nuostata suteikianti galimybę LR piliečiui įgyti ir kitos valstybės pilietybę negali nei padidinti, nei sumažinti emigracijos mąstų. Tačiau teisėtai įgytos LR pilietybės bolševikiniai antikonstituciniai atiminėjimai ir Lietuvos antikonstitucinė valdžia kartu tikrai labai apsunkina kelią grįžimui namo.

Su autoriaus pasiūlytais trimis atskirais atvejais galima susipažinti 2017 m. sausio 30 d. straipsnyje „Antikonstitucinės valdžios grožybės (II d.)“.