Dvigubi idiotai siekia triumfo (II dalis)

Dvejojau ar verta tęsti prof. V.Sinkevičiaus 2017-07-08 straipsnio „Dviguba pilietybė, arba Mūšis dėl Konstitucijos viršenybės“ kritiką, kurią publikavau 2017-07-08 straipsnyje „Dvigubi idiotai siekia triumfo“.

Cenzūros tikslai

Po paminėtu prof. V.Sinkevičiaus straipsniu palikau komentarą, kad straipsnio autorius ir komentatoriai galėtų susipažinti ir su kitokia nuomone, nei ją turi prof. V.Sinkevičius. Tas komentaras atrodo taip:


Alkas.lt, kurio vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas, atliko antikonstitucinę cenzūrą, nepatvirtino komentaro, neleido nei autoriui, nei komentatoriams susipažinti su kitokia nuomone. O tai reiškia siekia triumfo, antikonstitucinio Konstitucijos išaiškinimo triumfo, kaip ir pats straipsnio autorius prof. V.Sinkevičius.

Galima žemiau susipažinti ir su dr. Jono Vaiškūno nuomone nagrinėjamu klausimu:

Jonas Vaiškūnas sako: „Piliečiu negimstama“. Ką gi, atsiverčiame LR Konstitucijos 12 str. 1 dalį: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.“. Tai ir pagalvokime, ar yra teisus dr.Jonas Vaiškūnas teigdamas antikonstitucinę nuomonę? Man atrodo, kad LR piliečiai turi paklusti Konstitucijai, aukščiausiam įstatymui, tą, kurį priėmėme visuotiniame referendume. Tačiau save išprususiu įvardinantis dr.Jonas Vaiškūnas savo nuomonę pastato aukščiau Konstitucijos. Taigi turime tokio antikonstitucinio sukirpimo inteligentą dr. Joną Vaiškūną, kurio portalą remia Spaudos, Radio ir Televizijos rėmimo fondas. Ar tikrai šio fondo paskirtis skatinti antikonstitucinę veiklą?

Perskaitau aukščiau pateiktame paveiksle padorią komentatoriaus „Diedas“ nuomonę ir matau, kad jam už „skvernų“ griebia dr. Jonas Vaiškūnas taip: „Kiek galima plakti nesuplakamas tautybę ir pilietybę?“. Dar kartą atidžiai perskaitau komentatoriaus „Diedas“ komentarą. Joko plakimo, suplakimo ar nesuplakimo tame komentare visiškai nėra. Komentatorius aiškiai išdėstė nuomonę, kad „kiekvienas tautietis privalo turėti Lietuvos pilietybę“. Matomai tokia komentatoriaus nuomonė ir įsiutina dr. Joną Vaiškūną, nes griebia už „skvernų“ ginčytis kažkokiu idiotišku pagrindu, kad kažkas kažkur plaką nesuplakamas tautybę ir pilietybę.

Po to matau kitą komentatoriaus „Diedas“ komentarą, kuris jis išdėsto savo poziciją „Visi lietuviai (išskyrus Tėvynės išdavikus ir kitus kriminalinius žulikus) kur jie begyventų, kokio amžiaus bebūtų, kuo beužsiimtų, biedni ar bagoti, drūti ar ligoti, privalo turėti lietuvišką pasą ir žinoti, kad Lietuvoje yra laukiami.”. Nedelsiant, po 23 sekundžių, pasirodo jau parašytas ir atspausdintas dr. Jono Vaiškūno komentaras, kuriame teigiama: „Tautybės niekas negali atimti“. Ko gero ponas J.Vaiškūnas nežino Rytų Lietuvos okupacijos istorijos, kai už maišą grūdų, kad išgyventum, lietuviai turėjo užsirašyti lenkais. Todėl dr. Jono Vaiškūno teiginys atrodo, kaip neišmanėlio teiginys.

Ir toliau tame pačiame komentare dr. Jonas Vaiškūnas taip įsismarkuoja: „O pilietybė suteikiama prisiimant pareigas Tėvynei. Piliečiu negimstama – piliečiu tampama. Kaip negalima turėti dvigubos žmonos, dvigubos Tėvynės – taip ir dvigubos pilietybės.

Kuo kaltas diedas susiradęs naują bobą ir atsisakęs senos? Kodėl iš jo ATIMAMA sena boba? Štai taip Diedai skamba Tamstos vaikiški išvedžiojimai.”

Pagal tokį dr. Jono Vaiškūno pasisakymą galima spręsti, kad jo boba yra tolygi jo pilietybei. Tai kam tam dr. Jonui Vaiškūnui reikia jo bobos, jeigu turi Lietuvos pilietybę? Išprususiu save įsivardinęs dr. Jonas Vaiškūnas teigia: „Kaip negalima turėti dvigubos žmonos, dvigubos Tėvynės – taip ir dvigubos pilietybės.“ Ponas J.Vaiškūnas nuo bobos perėjęs prie žmonos, sulygina žmoną su Tėvyne ir daro išvadą apie „dvigubą pilietybę“. Va čia ir pereikime prie, už cenzūravimą atsakingo dr. J. Vaiškūno, sugebėjimo suvokti tai, ką jis pats rašo. Rašo ir naudoja terminą „dviguba pilietybė“. Kadangi pagal lietuvių kalbos gramatiką, jei žodis pilietybė yra vienaskaitoje, tai turime reikalą su viena pilietybe ir kodėl ponas J.Vaiškūnas tą vieną pilietybę įvardina „dviguba pilietybe“? Jeigu kalba eina apie dvi pilietybes, tai taip ir turi būti parašoma „dvi pilietybės“, o ne „dviguba pilietybė“. Tokiu būdu matome, kad „išprusęs“ dr. Jonas Vaiškūnas nesugeba lietuvių kalboje atskirti vienaskaitos nuo daugiskaitos. Taip pat kaip ir jo cenzūra ginamasis prof. Vytautas Sinkevičius. Tuo būdu dr. Jonas Vaiškūnas tampa dvigubu idiotu pagal dvigubo idioto apibrėžimą. Apie tai skaitykite 2017-06-28 straipsnį „Dvigubas idiotas“, kuriame yra padaryta išvada: „tas, kuris naudoja idiotišką terminą „dviguba pilietybė“ yra pagrįstai vadintinas dvigubu idiotu.“ Gal čia koks nors netyčinis nesusipratimas su tuo cenzūravimu? Nieko panašaus. Apie alko cenzūravimą liudija 2017-04-07 straipsnis „Alko cenzūra lietuvių kalbai įsisiautėjo“ ir 2017-06-09 straipsnis „Aferistai siautėja“.

Taigi akivaizdžiai matome alko ir jo vyr. redaktoriaus dr. Jono Vaiškūno antikonstitucinę veiklą ne vien dviejų pilietybių klausimu, tačiau ir gimtosios lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, klausimu.

Man atrodo, kad dr. Jonas Vaiškūnas savo komentare šokinėdamas tarp „dvigubos žmonos“, „dvigubos Tėvynės“, „dvigubos pilietybės“, naujos ir senos bobos ir kaltindamas kitus „vaikiškais išvedžiojimais“ gal geriau susipažintų su LR Konstitucinio Teismo, kurio sudėtyje yra ir kritikuojamasis prof. Vytautas Sinkevičius, 2003-12-30 Nutarimo (Byla nr. 40/03) konstatuojamąja dalimi (III skyrius 1-4 dalys) apie pilietybės instituto turinį ir reikšmę:

„1. Valstybė neegzistuoja be piliečių. Pilietybė yra valstybės atributas. Pilietybė nėra vien formali teisės kategorija, ji visada yra neatskiriamai susijusi su tautos ir valstybės suvereniteto, nacionalinio identiteto, asmens teisių ir laisvių klausimais. Pilietybė paprastai yra suprantama kaip asmens ir valstybės nuolatinis teisinis ryšys.

Konstitucinis Teismas 1994 m. balandžio 13 d. nutarime pilietybę apibūdino taip: pilietybė yra nuolatinis asmens politinis, teisinis ryšys su konkrečia valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iš jų išplaukiančiu savitarpio pasitikėjimu, ištikimybe bei gynyba.

Pažymėtina, kad pilietybės, kaip asmens ir valstybės teisinio ryšio, samprata yra įtvirtinta ir 1997 m. Europos konvencijoje dėl pilietybės (2 straipsnis).

2. Pilietybė yra nuolatinis, nepertraukiamas asmens ir valstybės teisinis ryšys. Pilietybė atsiranda tada, kai asmuo tampa piliečiu, ir tęsiasi tol, kol asmuo miršta ar netenka pilietybės. Piliečio teisinis ryšys su valstybe išlieka, kad ir kur pilietis būtų: ar valstybėje, kurios pilietis jis yra, ar už jos ribų, t. y. kurioje nors kitoje valstybėje, – piliečiui išvykus į kitą valstybę, jo teisinis ryšys su valstybe, kurios pilietis jis yra, nenutrūksta.

Būtent tai, kad piliečio ir valstybės teisinis ryšys yra nuolatinis (nepertraukiamas), leidžia atskirti šį ypatingą teisinį ryšį nuo teisinio ryšio, susidarančio tarp valstybės ir joje nuolat ar laikinai gyvenančio užsieniečio ar asmens be pilietybės: kai užsienietis ar asmuo be pilietybės išvyksta iš valstybės, jo teisinis ryšys su valstybe nutrūksta. Kai į kitą valstybę išvyksta pilietis, jo teisinis ryšys su valstybe, kurios pilietis jis yra, išlieka.

Pilietybė išreiškia asmens teisinę narystę valstybėje, atspindi asmens teisinę priklausomybę tautai, kaip į valstybę organizuotai bendruomenei (valstybinei bendruomenei).

3. Kiekviena valstybė formaliai apibrėžia, kurie asmenys yra jos piliečiai. Piliečių ir valstybės ryšys yra abipusis. Valstybės valdžia gali funkcionuoti tik tada, kai yra jos nuolatinė jurisdikcija šios valstybės gyventojams, kurių absoliuti dauguma paprastai yra tos valstybės piliečiai. Piliečiams teisinis ryšys su valstybe reikalingas tam, kad būtų garantuotos visos teisės ir laisvės, kurias turi tik piliečiai, kad asmuo turėtų valstybės globą tiek savo šalyje, tiek užsienyje.

Pažymėtina, kad pilietybei neturi įtakos, ar pilietis realiai naudojasi piliečio teisėmis ir pareigomis, ar jomis nesinaudoja, ar jis vykdo piliečio pareigas, ar jų nevykdo. Asmuo yra pilietis ir tada, kai atsisako naudotis piliečio teisėmis ar vykdyti piliečio pareigas. Pilietybės atžvilgiu toks atsisakymas yra niekinis.

4. Pilietybė yra ne bet koks asmens ir valstybės nuolatinis ryšys, o būtent teisinis. Pilietybės santykiai visada yra teisiniai, jų buvimas visada konstatuojamas teisine forma. Pilietybės klausimus gali spręsti tik valstybės institucijos, tai darydamos jos gali atlikti tik tokius veiksmus, kuriuos numato Konstitucija, įstatymai ir kiti teisės aktai. Pilietybės būsena gali būti pakeista tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams ir tik šalims – piliečiui ir valstybei – atlikus tam tikrus teisinius veiksmus ir valstybės institucijai priėmus atitinkamą teisinį sprendimą. Pilietybės klausimais jokie asmenų ar asmens ir valstybės institucijos (jos pareigūno) susitarimai negalimi, o jeigu tokie susitarimai ir būtų sudaryti, pilietybės santykių jie negalėtų sukurti; jeigu tokie susitarimai būtų sudaryti, visada kiltų tokiomis aplinkybėmis išleisto teisės akto, kuriuo suteikiama pilietybė, konstitucingumo klausimas.“

Kažin ar nepraeis noras dr. Jonui Vaiškūnui ir toliau lyginti pilietybės institutą su žmonomis, bobomis? Tai čia pateikiau charakteristiką tų, kurie nenuilstamai užsiiminėja antikonstitucinių pliurpalų platinimu ir cenzūruoja pagrįstas konstitucines nuostatas. Tokie matomi yra alko cenzūros tikslai. Dvigubi idiotai iš alko, taip pat siekia antikonstitucinio triumfo.

Straipsnio „Dviguba pilietybė, arba Mūšis dėl Konstitucijos viršenybės“ kritikos tęsinys

Prof. V.Sinkevičius teigia: „Jeigu siūlomos Pilietybės įstatymo pataisos, labai išplečiančios galimybes turėti dvigubą pilietybę, būtų priimtos, Konstitucijai ir Konstituciniam Teismui iškiltų egzistencinė grėsmė, nes būtų suformuotas precedentas, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galima nepaisyti.“

Kartą klausiausi interviu su dabartiniu LR KT pirmininku Dainiumi Žalimu, ir tame intervių buvo pasakyta, kad tuo laiku jau buvo 17 neįvykdytų LR KT nutarimų. Gal būt? Bet yra puikiai jau žinoma, kad yra neįvykdytas pats svarbiausias, nustatantis teisinės ir demokratinės valstybės pagrindus, LR KT išaiškinimas, kad Seimo rinkimuose pagal LR Konstituciją, pagal LR KT išaiškinimą, Europos teisę ir sveiką protą turi būti „vienas rinkėjas – vienas balsas“. Apie tai detaliai galite pasiskaityti 2016-9-11 straipsnyje „Ultimatumas Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo“.

Taigi Seimui neįvykdžius pačio esmingiausio LR KT išaiškinimo, jokia egzistencinė grėsmė LR Konstituciniam Teismui neiškilo. O tai reiškia, kad prof. V.Sinkevičius yra neatsakingas už tai ką kalba. Ponas prof. V.Sinkevičius vėjus kalba. Jau gal prieš metus, kai buvo grobiama pačia grubiausia jėga Klonio mergaitė, tai jau tada buvo kalbama apie 17000 neįvykdytų teismo sprendimų, tačiau dėl to visiškai neiškilo jokia egzistencinė grėsmė Lietuvos teismams. Klausimas ar iš viso galima pasitikėti prof. V.Sinkevičiaus teiginiais, jo kalbėjimu? Berods ponui prof. Sinkevičiui yra svarbiau tikslas, o su priemonėmis nesiskaitoma. Kaip sakoma „tikslas pateisina priemones“, ar ne tokia stalinistinės teisės mokykla?

Straipsnyje prof. V.Sinkevičius taip rašo „Šiuos argumentus aptarsime vėliau, o dabar prisiminkime, kokios aplinkybės lėmė, kad Konstitucijos 12 straipsnyje yra įtvirtintas dvigubos pilietybės ribojimas.“

Pačios aplinkybės, kurių rezultate LR Konstitucijoje turime tokį 12 straipsnį, koks jis yra dabar juodu ant balto užrašytas, neturi jokios reikšmės aiškinant tą juodu ant balto užrašyta teisinį tekstą, nes jis yra toks, koks yra ir ne kitoks. Todėl aiškinant aplinkybes dėl ko LR Konstitucijos straipsnis toks ar kitoks, gal būti labai įdomu konstitucinės teisės specialistams, tačiau visiškai nereikalinga aiškinant Konstitucijos teksto turinį. Tas aktualu tik tiems, kurie nori pravesti savo propagandą, kad patikėtume, kad Konstitucijos teisinio sakinio turinys yra tolygus to sakinio atsiradimo istorijai. Tokia mano išvadą patvirtina prof. V.Sinkevičiaus straipsnio teiginys: „Iš dvigubos pilietybės teisinio reguliavimo 1919–1939 m. matyti, kad Lietuvos valstybė nuosekliai laikėsi nuostatos, jog dviguba pilietybė turi būti ribojama, kad ji negali būti plačiai paplitęs reiškinys. Konstitucijoje numatytos išimtys, kai Lietuvos pilietis kartu galėjo būti ir kitos valstybės pilietis, tik patvirtina bendrą dvigubos pilietybės draudimo taisyklę. Nurodyto laikotarpio dvigubos pilietybės draudimą galima vadinti konstitucine tradicija.“

Taigi aiškiai matyti, kad prof.V.Sinkevičius siekia dabartinės 1992-10-25 konstitucijos 12-to straipsnio turinį pagrįsti ne tuo, kas juodu ant balto parašyta, o „konstitucine tradicija“. Taip gal ir buvo taip anksčiau, bet tai nereiškia, kad taip yra dabar ar taip turi būti dabar. Matosi aiškiai, tas propagandinis dirbtinumas pagrįsti antikonstitucines savo skleidžiamos propagandos nuostatas. Nes jeigu būtų kitaip, tai tos „konstitucinės tradicijos“ nė nereikėtų prisiminti. O dabar ja reikia prisiminti, naudoti, nes LR Konstitucijos 12-to straipsnio turinys yra netoks, kokį bandoma įpiršti apgaule.

Pasiklausykime toliau ką rašo prof. V.Sinkevičius „Rengiant 1992 m. Konstituciją taip pat buvo vadovaujamasi nuostata, kad Konstitucijoje būtina įtvirtinti viengubos pilietybės principą, o dviguba pilietybė bus galima tik atskirais retais įstatyme numatytais atvejais. Tai atsispindi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. lapkričio 7 d. nutarimu sudarytos darbo grupės parengtuose Konstitucijos koncepcijos metmenyse [9], kuriuose buvo numatyta, kad rengiant Konstitucijos projektą bus vadovaujamasi nuostata, jog „tik išimtiniais atvejais, nustatytais Konstitucijoje, Lietuvos Respublika pripažįsta dvigubą pilietybę“, kad „Lietuvos Respublikos pilietis gali netekti Lietuvos pilietybės /…/ įgijęs svetimos valstybės pilietybę“.

Čia tai bent, čia tai bent. Negaliu atsistebėti. Pasirodo, pagal prof. V.Sinkevičių visai negalioja priimta LR Konstitucija, o galioja visai kiti dokumentai, kurių Lietuvos piliečiai nepriėmė. Stebėkite „o dviguba pilietybė bus galima tik atskirais retais įstatyme numatytais atvejais“. Visiškai aišku turėtų būti net bet kokiam teisės analfabetui, kad LR Konstitucijos 12-am straipsnyje NĖRA to žodelio „retais“. Nėra to žodelio, nors ragais žemę draskyk, nėra ir viskas. O žodelio buvimas ir nebuvimas keičia Konstitucijos turinį. Todėl Konstitucijos kūrėjai tą žodelį „retais“ praleido, neįvedė, atmetė ir tuo pasakė priešingą savo nuostatą, kad apie jokį retumą negali būti ir kalbos. Jos negali būti todėl, kad to nėra LR Konstitucijoje. Gi profesoriui V.Sinkevičiui ne Konstitucija yra aukščiausias įstatymas, o „Lietuvos Respublikos Konstitucijos koncepcijos metmenys // Lietuvos aidas, 1991 m. gegužės 10 d.“. O metmenys yra metmenimis, o Konstitucija yra mūsų aukščiausias įstatymas. Taigi ne metmenys „ kuriuose buvo numatyta, kad rengiant Konstitucijos projektą bus vadovaujamasi nuostata, jog „tik išimtiniais atvejais, nustatytais Konstitucijoje, Lietuvos Respublika pripažįsta dvigubą pilietybę“, kad „Lietuvos Respublikos pilietis gali netekti Lietuvos pilietybės /…/ įgijęs svetimos valstybės pilietybę“, kaip teigia V.Sinkevičius, yra mūsų Konstitucija. Ne Konstitucijos metmenys yra mūsų Konstitucija, o pati Konstitucija yra mūsų Konstitucija. Ir Konstitucija turi būti aiškinama per pačia Konstituciją, o ne pagal Konstitucijos kūrėjų atmestas Konstitucijos metmenų nuostatas.

Ir čia visiškai aiškiai galima matyti, kad Konstitucijos kūrėjai sąmoningai iš tų matmenų į Konstitucijos tekstą neįtraukė tokių teisės sakinių „tik išimtiniais atvejais, nustatytais Konstitucijoje, Lietuvos Respublika pripažįsta dvigubą pilietybę“ ir „Lietuvos Respublikos pilietis gali netekti Lietuvos pilietybės /…/ įgijęs svetimos valstybės pilietybę“.

Taigi šių sakinių nėra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, o tai reiškia, kad jų iš viso nėra ir jų būtent atsisakė Konstitucijos kūrėjai. Konstitucija yra tokia, kokia yra dabar. Kelias į Konstitucijos tekstą nėra ir negali būti pačia Konstitucija. O prof. V.Sinkevičius vis negali nurimti, ima tezes iš matmenų ir sako, kad taip Konstitucija turi būti suprasta. Didesnės gėdos konstitucinės teisės profesoriui net sunku įsivaizduoti. Todėl Konstitucijos aiškinimai pagal niekur referendumu nepriimtų metmenų tekstą yra antikonstituciniai, visiškai teisinė, protinė, loginė nesąmonė. Ar tai taip ruošiate teisės specialistus MRU universitete? Metmenys buvo prieš Konstituciją, po Konstitucijos priėmimo metmenų neliko. Tik teisės istorikai gali apie tai kalbėti, tačiau priimtos Konstitucijos tais metmenimis aiškinti negalima, nes jie buvo atmesti, neįtraukti į Konstituciją.

Matome, kad Lietuvos valdžia, priėmė tokius įstatymus, kad atiminėja Lietuvos pilietybę, kai tuo tarpu Konstitucijos kūrėjai to atiminėjimo atsisakė, kaip atsisakė ir visų tų retų ir išimtinių atvejų. To nėra LR Konstitucijoje. Gėda dėl tokio Lietuvos teisės mokslų profesorių, LR KT teisėjų bankroto. Atrodo, kaip teisės beraščiai, o mandrumo... tai jau per akis. LR pilietybės įstatymas remiasi ne Konstitucija, o niekur nepatvirtintais referendumu Konstitucijos metmenų tekstais, kurie nėra jokia Konstitucija. Ar ne laikas baigti tyčiotis iš LR Konstitucijos?

Skaitome toliau prof. V.Sinkevičiaus tekstą „Beje, Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimuose ir 2013 m. kovo 13 d. sprendime dvigubos pilietybės konstitucinį reguliavimą yra išaiškinęs būtent taip, kaip jį aiškina E. Šileikis. Apie tai, kad Konstitucija draudžia dvigubą pilietybę, rašo ir doc. dr. Augustinas Normantas 2001 metais išleistame vadovėlyje „Lietuvos konstitucinė teisė“, kuris skirtas aukštosioms mokykloms. Vadovėlyje teigiama, kad „remiantis prieškario Lietuvos pilietybės santykių reguliavimo tradicija, dvigubos pilietybės nepripažinimo principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ir Pilietybės įstatyme“ [14].“

Atleiskite prašau, ar visi teisės specialistai yra idiotai? Pacituotame tekste teigiama „Konstitucija draudžia dvigubą pilietybę“. Tai gal tie teisės idiotai galėtų surasti tokį tekstą Konstitucijoje?, tada sakyčiau labai atsiprašau. Tačiau Konstitucija aiškiai sako, kad „atskirais atvejais LR pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu“. Taip ir yra, jau turime Pilietybės įstatyme 10 atskirų atveju. Tai jeigu Konstitucija draudžia dvi pilietybes, tai visi tie 10 atskirų atvejų yra antikonstituciniai. Tai kur žiūri tada LR KT? Tai tas pats apie tą vadovėlio autorių A.Normantą, kuris Konstituciją aiškina „remiantis prieškario Lietuvos pilietybės santykių reguliavimo tradicija,….“. Ar visai išprotėjote? Jau paaiškinau, kad dabartinis LR Konstitucijos tekstas atskirais atvejais leidžia LR piliečiui turėti ir kitos valstybės pilietybę ir tai yra konstitucinė vertybė, dabar Konstitucijoje esanti konstitucinė vertybė. Savo „prieškario Lietuvos pilietybės santykių reguliavimo tradicija“ pasilikite savo “moksliniams” darbams. Reikia vadovautis tai Konstitucija, kuri yra priimta visuotiniu balsavimu 1992-10-25. TAŠKAS.

Skaitome toliau: „Prof. dr. Dainius Žalimas rašo, kad Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatoje „įtvirtintas bendras draudimas turėti ir Lietuvos Respublikos, ir kitos valstybės pilietybę“, kad pagal Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį „galima tik daugybinės pilietybės draudimo išimtis, o ne teisinis reguliavimas, sudarantis prielaidas daugybinei pilietybei paplisti, t. y. leidžiami tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, kurie savo pobūdžiu nepaneigtų daugybinės pilietybės draudimo“ [15]. Paminėtina ir tai, kad Seimo 1996 m. gruodžio 19 d. priimtame Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme[16], kuriame buvo nurodyti Lietuvai gresiantys rizikos veiksniai ir pavojai, vienu iš tokiu veiksnių ir pavojų buvo laikomos „kitų valstybių pastangos primesti Lietuvai dvigubos pilietybės principus“ (II dalis, 9 skyrius, 1 skirsnis). Įstatyme ši nuostata buvo įtvirtinta iki pat 2004 metų, taigi ji galiojo tuo metu, kai Konstitucinis Teismas 2003 m. gruodžio 30 d. priėmė nutarimą, kuriame konstatavo, jog pagal Konstitucijos 12 straipsnį dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys.“

Nėra LR Konstitucijoje bendro draudimo turėti LR ir kitos valstybės pilietybę, nes pati Konstitucija leidžia atskirais atvejais turėti LR ir kitos valstybės pilietybę. Labai prastai ponas LR KT dabartinis pirmininkas D.Žalimas supranta Konstituciją. Ponui prof. dr. Dainiui Žalimui paaiškinu, LR Konstitucijoje nėra jokios daugybinės pilietybes, nes LR Konstitucija kalba tik apie dvi pilietybes, LR ir kitos valstybės pilietybės. Jungtukas „IR“ taip parodo, kad LR ir kitos valstybės pilietybę. Daugiau nei dvi pilietybes LR pilietis pagal Konstitucija negali turėti. Apie tai galite pasiskaityti ir 2017-04-15 straipsnyje „Dvigubas idiotas“.

Dar „gražiau“ matome, kai Konstitucija yra aiškinama pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, pagal kurį „buvo nurodyti Lietuvai gresiantys rizikos veiksniai ir pavojai, vienu iš tokiu veiksnių ir pavojų buvo laikomos „kitų valstybių pastangos primesti Lietuvai dvigubos pilietybės principus“.

Atsakymas yra paprastas, reikėjo vadovautis Konstitucija, o ne metmenimis. O Konstitucijoje yra taip užkoduota, kad LR pilietis tik išvykęs kitur gyventi, tai yra atskirai, nuo Lietuvos gyvenantis, gali turėti ir kitos valstybės pilietybę ir jokie čia Nacionalinio Saugumo pagrindų įstatymai čia nepadės. Dar labiau, LR pilietis išvykęs kuriam laikui gyventi svetur, privalėtų priimti ir kitos šalies pilietybę, nes kitu atveju, jis negalės pilnai paklusti tos valstybės įstatymams pilnumoje. O gal Lietuvos valstybė skatina LR piliečius kitoje valstybėje būti vergais, nepilnateisiais?

Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Formuojasi nuomonė, kad Lietuvos teisės sistema yra patekusi į teisės aferistų pinkles.

Dar vienas prof. V.Sinkeičiaus sakinys: „Taigi Pilietybės įstatyme buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kai, viena vertus, buvo visiškai nepaisoma konstitucinės nuostatos, kad dviguba pilietybės galima tik atskirais retais atvejais, kad dviguba pilietybė negali būti plačiai paplitęs reiškinys.“ Pabrėžtas sakinys parodo, kad prof. V.Sinkevičius niekaip negali atsipurtyti propagandinės, ne konstitucinės nuostatos, nes jau kaip aukščiau paaiškinau, kontitucijos kūrėjai atsisakė tokių metmenų nuostatų apie retus atvejus, apie paplitusius reiškinius ir niekur nepanaudojo idiotiško termino „dviguba pilietybė“. Žmogus neturi nei gėdos, nei sąžinės skleisti antikonstitucinei propagandai.

Kitas sakinys: „Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 13 d. sprendime dar kartą konstatavo, jog Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos, kurias prašo išaiškinti Respublikos Prezidentė, „reiškia, kad, nepadarius Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisų jos nustatyta tvarka, įstatymu negalima nustatyti, jog Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai“. Nurodytame Konstitucinio Teismo sprendime dar kartą pabrėžta ir tai, kad pagal Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį dvigubos pilietybės atvejai gali būti tik labai reti, kad dviguba pilietybė negali būti plačiai paplitęs reiškinys.“

Toks sakinys parodo, kad LR KT Konstituciją priimtą 1992-10-25 taiko atbuline data. Tai teisinio absurdo pavyzdys. Tai Konstitucijos metmenų, kurie buvo atmesti, neįtraukti į Konstituciją tiesioginis taikymas: „Lietuvos Respublikos pilietis gali netekti Lietuvos pilietybės /…/ įgijęs svetimos valstybės pilietybę“. Tai vėl pavyzdys, kai negaliojantys metmenys, nes jie negali niekaip pakeisti aukščiausio įstatymo, pritaikomi aiškinant Konstituciją. Konstitucija turi būti aiškinama tokia, kokia ji parašyta ir priimta. Berods elementariau nė neįmanoma. Ar tai reiškia, kad LR KT yra penktoji kgbistų, komunistų kolona?

Visiškai netelpa į jokius logikos, teisės, padorumo rėmus toks sakinys „Po to, kai Konstitucinis Teismas savo nutarimuose kelis kartus konstatavo, kad norint įstatymais nustatyti, jog dviguba pilietybė būtų ne atskiri (reti) atvejai, o paplitęs reiškinys, būtina pakeisti Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalį, beprasmiška ginčytis, ar tai galima padaryti nekeičiant Konstitucijos.“

Esmė tame, kad visi tie išaiškinimai nepaprastai grubiai sulaužo LR Konstituciją ir tik brutalūs teisės nusikaltėliai, tiesiogiai Lietuvos valstybės priešai, gali tokius teiginius daugybę kartų vis kartoti ir kartoti. Konstitucijoje ne tik nėra tokio idiotizmo „dviguba pilietybė“, nėra Konstitucijoje ir jokiu retų atveju, o žodį „atskiri“ paversti žodžiu „reti“ gali tik asmenys, kurie tyčiniai tyčiojasi iš Konstitucijos, tyčiojasi iš Lietuvos, tyčiojasi iš teisės ir yra nebaudžiami. Atskiri atvejai yra atskiri atvejai, o ne reti. Absurdas tame, kad praktiškai pagal Pasaulio lietuvių dabartinius pageidavimus užtenka vieno, vienintelio atvejo..... LR pilietis, atskirai, kitoje valstybėje gyvenantis, gali turėti ir kitos valstybės pilietybę. Be abejo gali būti ir keli kiti atvejai. Konstitucija taip parašyta, kad įstatymo leidėjas gali lanksčiai spręsti dviejų pilietybių problemas. Tiesiog Konstitucija yra parašyta labai puikiai. Tiesiog Konstitucija Lietuvoje kol kas yra viena, o jos vykdymas yra visai kas kita.

Teisės aferistai save apsidraudžia tokiu teiginiu: „Konstitucinio Teismo nutarimai yra galutiniai ir neskundžiami, pateikta Konstitucijos nuostatų samprata suvaržo Seimą tuo požiūriu, kad leisdamas įstatymus, taigi ir Pilietybės įstatymą, Seimas negali Konstitucijos nuostatų aiškinti kitaip, negu jas išaiškino Konstitucinis Teismas.“

Bendru atveju gal ir taip. Tačiau esant akivaizdžiam antikonstituciniam Konstitucijos išaiškinimui, o taip ir yra dviejų pilietybių klausimu, minimalias teisės žinias turėdami LR KT teisėjai, minimalų padorumą turėdami LR KT teisėjai, minimalią sąžinę turėdami LR KT teisėjai PRIVALO nedelsiant pakeisti idiotiškus, antikonstitucinius savo išaiškinimus, nes kitaip jie save įsirašo į Lietuvos istoriją, kaip komunistinės teisės šakalai, teisės ir teisingumo priešai, Lietuvos teisinės sistemos griovėjai ir pagaliau penktoji kolona ryjanti Lietuvos biudžeto pinigus Lietuvos teisinės sistemos naikinimui. Tai kaip vėžys kūne.

Visgi galima sutikti su tokiu 2017-07-08 straipsnio sakiniu: „Seimo narių grupė 2013 m. balandžio 11 d. pateikė pasiūlymą surengti referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies pataisos, pagal kurią visi Lietuvos piliečiai, nesvarbu kur jie nuolat gyvena, – Lietuvoje ar kitoje valstybėje, – gali turėti ir kitos valstybės pilietybę. Šis pasiūlymas nesulaukė palaikymo, nes tokia Konstitucijos 12 straipsnio pataisa, jeigu ji būtų padaryta, keltų akivaizdų pavojų Lietuvos nacionaliniam saugumui, Lietuvos nepriklausomybei.”. Taip, toks pasiūlymas yra bandymas padaryti eilinę diversiją prieš Lietuvos valstybę. Konstitucijos keisti nereikia ir negalima šiuo klausimu.

Konstitucija yra tobulai ir lanksčiai parašyta.

Diversija būtų ir tuo atveju, jei LR Konstitucijos pakeitimas būtų toks: LR pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu.

LR piliečiai, tik atskirai, kitoje valstybėje gyvendami, gali įgyti ir kitos valstybės pilietybę. Toks turi būti vienas iš atskirų atvejų. Žodis „atskirai“ yra skirtas tiems, kurie atskirai, kitoje valstybėje, gyvena. Tai atitinka LR Konstituciją.

Teisės požiūriu, laikau įdomiu tokį prof. V.Sinkevičiaus straipsnio sakinį: „Dvigubos pilietybės klausimus visos valstybės sprendžia atsižvelgdamos į tautos, visuomenės ir valstybės interesus, į realybės diktuojamus naujus poreikius“. Labai gerai, kai dviejų pilietybių klausimus “visos valstybės sprendžia atsižvelgdamos į tautos, visuomenės ir valstybės interesus, į realybės diktuojamus naujus poreikius“. Tačiau šalyse, tokiose kaip Lietuva, kurioje dviejų pilietybių klausimas yra apibrėžiamas Konstitucijoje, tas dviejų pilietybių klausimas turi būti išspręstas labai tiksliai taip, kaip to reikalauja Konstitucija, nes kitaip yra neteisėta ir neteisinga. Nereikia blaškytis.

Jeigu reikia spręsti kitus su dviem pilietybėm susijusius klausimus, tai juos ir reikia spręsti eilės tvarka. Čia neliesiu tų klausimų, gal teks dar papildomai tuo klausimų rašyti? Visiškai akivaizdu, kad dviejų pilietybių klausimo išsprendimas konstituciškai, dar nereiškia, kad bus išspręstos visos kitos su tuo susijusios Lietuvos problemos.

Išvados: Prof. V.Sinkevičiaus 2017-07-08 straipsnio „Dviguba pilietybė, arba Mūšis dėl Konstitucijos viršenybės“ išaiškinimuose, pagrindimuose, propagandoje yra naudojami įvairiausi aferistiniai metodai pagrįsti antikonstitucinius dviejų pilietybių draudimus.

Tie aferistiniai metodai yra tokie:

1. Panaudojama idiotiška „dvigubos pilietybės“ sąvoka, o turėtų būti „dvi pilietybės“. Tai trumpiau, aiškiau ir lietuviškai.

2. Pakeičiamos lietuviškų žodžių reikšmės į velniai žino ką, ko negalima surasti nei Lietuvių kalbos žodynuose nei kitur. Kaip pavyzdys, žodis „atskiri“ pakeičiamas žodžiu „retai“ ir t.t. O iš tikro, atskiras yra toks, kuris nėra esantis kartu. Atskirai gyvenantis. Atskirai gyvenantis yra aplinkybė. O teisėje įvairias situacijas ir apibrėžia aplinkybės.

3. LR Konstitucijos aiškinimas pritaikomas atgalios, t.y. aiškinama, kad 1992-10-25 Konstitucija yra taikoma nustatyti LR piliečius skiriamąją, dalinamąją ribą 1990-03-11 datą, kad Lietuvos piliečiai suprastų, kad dėl viso ko kalta yra nepriklausomybė.

4. Konstitucijos aiškinimui naudoja įstatymus, kurie buvo priimti vėliau nei Konstitucija, kaip antai Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas.

5. Konstitucijos aiškinimui panaudoja negaliojančias buvusių Konstitucijos metmenų nuostatas, kurios Konstitucijos kūrėjų buvo atmestos ir neįtrauktos į Konstituciją. Kaip antai „„Lietuvos Respublikos pilietis gali netekti Lietuvos pilietybės /…/ įgijęs svetimos valstybės pilietybę“ ir „Konstitucijos koncepcijos metmenyse [9], kuriuose buvo numatyta, kad rengiant Konstitucijos projektą bus vadovaujamasi nuostata, jog „tik išimtiniais atvejais, nustatytais Konstitucijoje, Lietuvos Respublika pripažįsta dvigubą pilietybę“. Šios metmenų nuostatos buvo neįtrauktos į Konstituciją, vadinasi atmestos, niekas jų jau ir negali įtraukti į Konstituciją ar jos aiškinimus, nes Konstitucija jau priimta. Konstitucijos keisti kiekvienas kas tik užsigeidžia, tame tarpe ir LR KT negali. O Konstitucijos išaiškinimai neturi prieštarauti pačiai Konstitucijai. Konstitucija gali būti aiškinama per pačią Konstituciją.