Dvigubi seimūnai – grėsmė demokratijai

Dvigubi seimūnai tai tokie, kurie tų pačių rinkimų į tą patį Seimą metu yra išrenkami du kartus. Ar kur nors pasaulyje girdėjote tokį stebuklą? Lietuva yra tokia šalis su tokiais stebuklais jau 24 metus. Lietuvoje rinkėjai skuba į antrą rinkimų turą dar kartą išrinkti jau išrinktą daugiamandatėjė apygardoje Seimo narį tam, kad neišrinktas daugiamandatėje kandidatas į Seimą patektų į Seimą. Kaip toks cirkas patinka? Lietuvoje Seimo nariu gali būti išrinktas asmuo daugiamandatėjė apygardoje, vienmandatėje apygardoje, abiejose apygardose iš karto arba daugiamandatėjė apygardoje iš karto, ir dar vienmandatėjė apygardoje antrame rinkimų ture. Tačiau labai dažnai atsitinka ir taip, kad daugiamandatėjė apygardoje neišrinti kandidatai į Seimą visgi patenka į Seimą todėl, kad kažkur kažkas iš jo partijos narių išrenkami vienmandatėjė apygardoje antrame rinkimų ture. Tai yra kažką kažkur išrinko ir kažkam kitam suteikiama teisė būti Seimo nariu. Tokia didžiulė patekimo į Seimą įvairovė. Visos tokios įvairovės nė su žiburiu nesurasi LR Konstitucijoje ir gal būt net visame pasaulyje. Taigi tai yra ir antidemokratiška ir antikonstituciška. Tai okupantų valdžioje išlikimo būdas. Okupantai tai tie, kurie neteisėtai užgrobia valdžią. O jeigu taip be išankstinio nusistatymo, tai kai rusų armija išėjo, tai visos kitos okupanto valdančios jėgos pasiliko. Tai yra okupantas išeidamas pasiliko. Nebuvo atlikta nei desovietizacija nei dekagėbėzacija. Dabar kgbistai patys sau prisipažinę, kad viens kitą žinotų ir organizuotai veiktų, užsislaptino dar 75 metams, o komunistai išsibarstė po įvairias partijas, todėl visos partijos panašios kaip du vandens lašai, kai reikia laužyti LR Konstituciją, savo priesaikas dėl antikonstitucinio rinkimų įstatymo. Neteisėtas patekimas į valdžią yra garantas to, kad bus valdomi. O ar ne iš burokevičinės Lietuvos priešų komunistinės partinės mokyklos raudonoji Dalia aukščiausiame poste? Tai pabandykite kas nors motyvuotai paneigti tai, kad turime ne okupacinį režimą, kuris savo buvimą užsitikrina per iš esmės 24 metus nepakitusį antikonstitucinį Seimo rinkimų įstatymą.

Tikrai čia nieko naujo, nes dvigubi seimūnai antikonstituciškai tačiau pagal Seimo rinkimų įstatymo 42 str. 2 dalį yra įtvirtinti jau nuo 1992.07.09 Seimo rinkimų įstatyme: „42 straipsnis. Draudimai vienam asmeniui būti kandidatu keliose rinkimų apygardose arba keliuose kandidatų sąrašuose. 2. Asmuo, įrašytas į kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, turi teisę tuo pat metu būti iškeltas kandidatu į Seimo narius ir vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje.“

Tokia Seimo rinkimų nuostata pagrindinių partijų viršūnėlėms per rinkimus padvigubina galimybes patekti į Seimą. O partijų viršūnėlės, turėdamos tokias privilegijas, būtent viską ir lemia. Nepaklusi partijų viršūnėlei, nepateksi į sąrašą. Kas tuo nepatenkintas yra išmetamas iš partijos. Seimą sudaro ne pusė sąrašinių ir pusė vienamandatininkų, o Seimą sudaro dauguma sąrašinių. Taip yra todėl, kad į vienmandatininkus daugumoje einama iš sąrašų.

LR Konstitucinis Teismas 2015 m. spalio 20 d. Nr. KT27-N16/2015 nutarime yra taip išaiškinęs LR Konstitucijos 55 str. 1 dalies apie lygios rinkimų teisės turinį: „6.1. Taigi pagal Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalį Seimo nariai renkami remiantis inter alia lygia rinkimų teise. Aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą Konstitucinis Teismas yra atskleidęs lygios rinkimų teisės turinį: aiškinant lygios rinkimų teisės principą visuotinai pripažįstama, jog jis inter alia reiškia, kad organizuojant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai turi būti traktuojami vienodai, kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis bet kurio kito rinkėjo balsui ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus (2008 m. spalio 1 d. nutarimas). Pažymėtina, kad lygios rinkimų teisės principas yra vienas iš Konstitucijoje įtvirtintų visuotinai pripažintų demokratinių rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principų (2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada, 2014 m. spalio 13 d. nutarimas).“ Matome, kad Konstitucinis Teismas tą pačią nuostatą įvairiu laiku Seimui jau pakartojęs 4 kartus.

Tame pačiame nutarime LR Konstitucinis Teismas yra dar taip pasisakęs apie lygios rinkimų teisės turinį: „Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad nė viena rinkimų sistema neužtikrina, kad nustatyti rinkimų rezultatai atspindės kiekvieno rinkimuose dalyvavusio rinkėjo balsą ir kad kiekvienas kandidatas, už kurį balsavo bent kiek rinkėjų, dalyvaus skirstant mandatus, bet svarbu, kad ji nebūtų palanki tik kai kuriems pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems subjektams ir kad nebūtų sudaroma prielaidų neatspindėti daugumos rinkėjų valios (2011 m. gegužės 11 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai).“ Šią nuostatą Konstitucinis teismas Seimui pakartojo 3 kartus.

Kaip akivaizdžiai matome tie kandidatai į Seimą, kurie turi galimybę kandidatuoti dviem būdais į tą patį Seimą yra gerokai palankesnėse aplinkybėse palyginus su save išsikėlusiais kandidatais į Seimo narius. Todėl toks dvigubų seimūnų egzistavimas yra grėsmė demokratijai ir yra iš esmės demokratijos sunaikinimas. O toksai LR Seimo rinkimų įstatymas yra antikonstitucinis.

Ir vėl gi tame pačiame LR Konstitucinio Teismo nutarime yra toks labai konkretus LR Konstitucijos 55 str. lygios rinkimų teisės turinio atskleidimas: „2.3. Taigi pagal Venecijos komisijos patvirtintą gerąją rinkimų praktiką lygios rinkimų teisės principas, kuris yra vienas iš Europos rinkimų teisės paveldą sudarančių principų, reiškia, kad kiekvienas rinkėjas turi vieną balsą, visi rinkėjų balsai turi vienodą galią, sudarant rinkimų apygardas leistinas rinkėjų ar gyventojų skaičiaus nuokrypis nuo pasirinktos normos neturi būti didesnis kaip 10 proc. ir bet kuriuo atveju – 15 proc., nebent yra ypatingų aplinkybių.“

Apatinė šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo sakinio dalis yra įgyvendinta per mėnesį ir iš esmės praktiškai realizuota šiuose rinkimuose. Tą parodo ir VRK duomenys dėl 71 rinkimų apygardų dydžio pagal rinkėjų skaičių. Esant bendram rinkėjų skaičiui 2514657, apygardos dydis pagal rinkėjų skaičių minimalus 31876, vidurkis 35418 ir maksimalus 38960. Tik 65-oje Raudondvario apygarda turi daugiau 39038 rinkėjus. Dėl balsuotojų diplomatinėse atstovybėse labai skiriasi balsuotojų skaičius 1-oje Naujamiesčio apygardoje 41696. Duomenys vis koreguojami.

Kaip žinome, pagal antikonstitucinį Seimo rinkimų įstatymą rinkėjas balsuojantis už partijas ir jų iškeltus kandidatus turi 7 balsus, o kai balsuoja už save išsikėlusius kandidatus į Seimą – tik vieną balsą. Balsuojant už partijas rinkėjas vieną savo balsą turi teisę atiduoti vienmandatėje apygardoje, vieną balsą daugiamandatėje apygardoje balsuodamas už partinį sąrašą ir penkis partinio sąrašo reitingavimo balsus. Visi šie balsai yra reikšmingi nustatant Seimo sudėtį. Todėl kaip nors įžvelgti, kad čia turime lygia rinkimų teisę, kai „vienas rinkėjas – vienas balsas“ yra visiškai neįmanoma ir tai akivaizdžiausiai įrodo, kad LR Seimo rinkimų įstatymas prieštarauja LR Konstitucijai ypatingai esmingai.

Niekur LR Konstitucijoje nenumatytas Seimo rinkimas balsuojant už partinius sąrašus (juridinius asmenis), nėra numatyta skirtingo balsų skaičiaus suteikimo galimybės rinkėjams, nėra numatytas NELYGYBĖS principas prieš įstatymą. Todėl Seimo rinkimų įstatymas yra akivaizdžiausiai antikonstitucinis ir pagal jį išrinkta Seimo sudėtis yra NETEISĖTA ir visi jo sprendimai bus neteisėti, nes iš neteisės teisė neatsiranda.

Konkrečiai į Seimą pagal partinius sąrašus jau išrinkta 70 Seimo narių. Gal niekas nesiginčys, kad tai partijų viršūnėlės? Dalis jų dalyvaus antrame vienmandatininkų turę ir jame laimėję pasidarys dvigubai išrinktais seimūnais. Kur ir kokiame pasaulio krašte gali būti taip, kad kandidatas į tą patį parlamentą kandidatuotų dviem skirtingais būdais iš karto? O pagal LR Seimo rinkimų įstatymą kandidatuoti yra sudarytos tokios nelygios galimybės. Vieni save išsikėlę gali kandidatuoti į Seimą ir gauti tik vieną rinkėjo balsą. Partinis gali būti tik partiniame sąraše, gali būti tik vienmandatininku ir gali būti ir ten ir ten. Taigi turime tris skirtingus kandidatavimo į tą patį Seimą būdus ir tris skirtingas NELYGIAS galimybes tapti Seimo nariu. Čia net „nekvepia“ lygia rinkimų teise numatyta pagal LR Konstitucijos 55 str. Todėl toks Seimo rinkimų įstatymas yra antikonstitucinis. Kaip žinia už tokį antikonstitucinį Seimo rinkimų įstatymą aršiai kovėsi Lietuvos liaudies partijos lyderis signataras Rolandas Paulauskas („Signataro R. Paulausko nuomonė apie LR Seimo rinkimų įstatymą“) ir trumpai prikalbėjo įvairiausių 10 blūdų („Politikos liūto blūdai“). Gal todėl gavo viso 3,84 procentų balsų nuo galiojančių biuletenių ir gali sau toliau skleisti savo blūdus. Kitas LR Konstitucijos aiškintojas prof. Ryšardas Burda („Profesoriaus išminties perlai“) taip aiškino LR Konstituciją, kad uždirbo 2,67 procento nuo galiojančių biuletenių. O tie kurie tylėjo, tie laimėjo, bet nuo to jų antikonstitucinė patekimo į Seimą esmė nepasikeitė. Vis tiek jie sekdami paulauskiniais ir burdiškais aiškinimais yra neteisėtai išrinkti pagal antikonstitucinį LR Seimo rinkimų įstatymą. Būtų labai neteisinga apkaltinti tik Rolandą Paulauską ir prof. Ryšardą Burdą tokios antikonstitucinės tvarkos palaikymu, kai šitą situaciją turime jau 24 metus. Šie asmenys paminėti todėl, kad jie būtent pastaruoju metu aktyviai kovėsi už antikonstitucinį Seimo rinkimų įstatymą. Todėl atsakomybė už šitokia teisinę betvarkę, kurioje yra sugriauti Lietuvos valstybės teisiniai pagrindai, Lietuvos valdžia niekada nebuvo išrinkta teisėtai, yra atsakingi visi be išimties Seimai ir AT-Atkuriamasis Seimas taip pat „Šnipšto demokratija – neteisėtai išrinktas 1992.10.25 Seimas“.

Galima tik pradėti stebėtis, kaip taip gali būti, kad labai daug kartų paraginti Seimo nariai paklusti LR Konstitucijai, kuriai jie prisiekė, visus 24 metus yra renkami pagal antikonstitucinį Seimo rinkimų įstatymą. Stebėjimasis pradeda keistis, kai ištiri, kad ne vien Seimo nariai taip užsispyrusiai niekina LR Konstituciją, kurią jie prisiekė vykdyti, tačiau prie Lietuvos valstybės teisinių pagrindų griovimo labai drausmingai prisijungia LR Vyriausybė ir JE LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tuomet nusistebėjimas pradeda nykti, nes atsiranda supratimas, kad Lietuvą valdo okupantas. Okupantas tai tas, kas neteisėtai užgrobia valdžią. Tai būtent okupanto ir yra tikslas neteisėtai valdyti visa tai įvyniojant į „teisėtumo“ propagandinį miražą. Tam, kas linkęs detaliau susipažinti su įrodymu, kad LR Seimo rinkimų įstatymas yra antikonstitucinis, tai gali pastudijuoti dokumentą „ULTIMATUMAS Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo“.

Šiame internetiniame puslapyje galima atsiversti gilyn visus kitus dokumentus ir su jais susipažinti, jeigu kiltų abejonių dėl aukščiau konstatuotų teiginių.

Išvados: 2016 m. spalio 9 dieną renkamo LR Seimo sudėtis yra neteisėta, nes Seimas yra renkamas pagal antikonstitucinį LR Seimo rinkimų įstatymą, kuriame yra labai grubiai pažeista LR Konstitucijos 55 sr. 1 d. lygios rinkimų teisės nuostata, kurios turinį atskleidė LR Konstitucinis Teismas išaiškindamas: „vienas rinkėjas – vienas balsas“ ir apytikriai lygios su 10 procentų nuokrypiu nuo rinkėjų vidurkio vienmandatės rinkimų apygardos.

LR Seimas, Vyriausybė ir Prezidentė vieningai, atkakliai ir ilgalaikiai niekina LR Konstituciją, laužo savo priesaikas ir nesiima deramų priemonių Lietuvos teisinių pamatų atkūrimui išrenkant Seimą griežtai prisilaikant LR Konstitucijos 55 str. 1 d. įtvirtintos privalomos lygios rinkimų teisės nuostatos. Tokia šių valdžios institucijų kieta nesvyruojanti pozicija suponuoja mintį, kad Lietuvą valdo okupantas. Tai yra okupantas, išvedęs savo kariuomenę, pasiliko visus kitus instrumentus valdžios išlaikymui, tame tarpe ir antikonstitucinį Seimo rinkimų įstatymą.