E. Vareikis ir atominė laisvė

Viename portale, kuriame Lietuvos televizijos naujienų tarnybos vadovas Audrius Matonis aktualiame priešrinkiminiame interviu politologui Vladimirui Laučiui išaiškino, kad ant žiniasklaidos “nėra ko pykti”, konservatorius Egidijus Vareikis vis dėlto pyksta. Ir ant radijo žurnalistų, ir ant opozicijos, ir ant “politikos marginalų”, kurie bando susižerti taškus iš referendumo dėl atominės elektrinės.

Mat pagrindinė, anot E. Vareikio, jos produkcija – laisvė, o “kol tokio laisvės gamybos įrenginio neturime, visi laidai ir vamzdžiai, kaip bevingiuotume, nuveda į Rusiją.” 

Todėl skleisti dėl šio švento reikalo visokias erezijas gali nebent koks nors “draugystės su Putinu himnus giedantis chorelis” arba neatsakingi asmenys, neįžvelgiantys gauruotos Rusijos meškos letenos:

“Rusijai būtent to ir reikia. Juk ji tebėra savo senosios politikos įkaitė, politikos, kuri tebėra kontinentinė teritorijos užvaldymo politika. Neseniai žurnalas TIME, skirtas olimpiados tematikai, išspausdino nuotrauką iš Rusijos olimpiečių ruošimo salės. Sportas yra sportas, tačiau ant sienos plakatas „Bolšaja Rossija“ – Didžioji Rusija, su šalies kontūrais. Spėkit, kas ta Didžioji Rusija? Atspėjote – tai SSSR ir mes esame ne jos kaimynai, o valdiniai (plakatą turiu su savimi, visada parodysiu). Jei norite, kad elektros kainos būtų „kaip saviem“, tai iš pradžių reikia tapti Didžiąja Rusija. Astravo ar Mažosios Lietuvos elektrinės gamina elektrą kaip saviem..., mūsiškė gamins kur kas daugiau...”

Jei jau Rusijos sportininkai pasikabino tokį plakatą, tai padorus Lietuvos pilietis turbūt turėtų suprasti, kad puoselėti kokias nors abejones dėl atominės yra tiesiog šventvagiška.

Vis dėlto rizikuodami užgauti šventus jausmus ekspertai.eu dar kartą primena vieną keistumą. 2008-2012 metų rinkimų programoje konservatoriai brėžė visai kitą laisvės vektorių: tai, ką E. Vareikis šiandien vadina išsilaisvinimu, tada vertino kaip valstybės interesų išdavystę. Ir žadėjo rinkėjams “tvirtai ir be išlygų” reikalauti, kad būtų statomi ne galingesni nei 800 MW blokai, nes didesnio galingumo blokas pririštų Lietuvą prie Rusijos energetikos sistemos ir keltų grėsmę nacionaliniam saugumui. Dabar ketinama statyti 1350 MW galingumo reaktorių.

Bandydami išsiaiškinti, kodėl tai, kas buvo Lietuvos išdavystė, staiga tapo šventu reikalu, liepos 25 dieną ekspertai.eu nusiuntė klausimus visiems Seimo nariams, balsavusiems už atominės elektrinės statybą. Tarp jų ir E. Vareikiui. (Klausimai ir pilnas adresatų sąrašas ČIA). 

Nors praėjo jau beveik trys savaitės, parlamentarai su olimpine ramybe tyli.

Turbūt ta laisvė, kurią gamins būsimoji atominė, nėra niekaip susijusi nei su piliečių teise žinoti, nei su Seimo narių pareiga atsakyti žiniasklaidai ir rinkėjams į klausimus. O juk tai padaryti neturėtų būti sunku, nes “konservatoriai su krikdemais ir sveikos sielos liberalais”, anot E. Vareikio, taip perprato atominę energetiką, kad “net vidurnaktį prikelti nesupainios megavatų su gigabaitais.” Taigi, konservatoriai gal ir žino, kodėl balsavo už tokio galingumo bloką, kurį savo programoje vadino nacionalinių interesų išdavyste, bet to kažkodėl nesako.

Įdomu ir tai, kad atominės energetikos pavojai E. Vareikiui asocijuojasi tik su pasenusiais RBMK tipo reaktoriais ir cunamiais:

“Melas, apie galimą branduolinę katastrofą paremtas Černobylio ir Japonijos patirtimi, turi išties trumpas kojas, kadangi Černobylio tipo elektrinę ne statome, o uždarėme (įdomu, kad anoji tiems patiems argumentuotojams atrodė saugi), o į cunamio pavojaus galimybę atsižvelgta, nors jo tikimybė yra toki pati, kaip tikimybė tapti invalidu užkritus ant kojos nesudegusiam meteoritui.”

Žodžiu, jei neims lyti ugnimi ir Lietuvos neištiks nematyti kataklizmai, galime jaustis saugūs. Bet juk būtent tokį požiūrį net kelios ekspertų komisijos, tyrusios katastrofą Fukušimoje, nurodė kaip pagrindinę jos priežastį. Katastrofą – konstatavo ekspertai – nulėmė žmogiškasis faktorius ir jos buvo galima išvengti.

Liepos 23 dieną paskelbtose Japonijos vyriausybės sudaryto komiteto išvadose pabrėžiama, kad tiek Fukušimos reaktorių operatorę kompaniją TEPCO („Tokyo Electric Power“), tiek institucijas, atsakingas už atominės energetikos priežiūrą, buvo fatališkai užliūliavęs visiškas pasitenkinimas. Kompanija "nesugebėjo tinkamai reaguoti į krizę, o branduolinės saugos tarnybos neparengė adekvačių priemonių sušvelninti katastrofos padariniams, nes buvo 'pernelyg įsitikinę' branduolinės energijos saugumu". Be to, ekspertai nustatė, kad saugumo priemonės, kurios – tikėtina - būtų leidusios išvengti katastrofos Fukušimoje, net nebuvo įdiegtos, nes TEPCO ir valstybės institucijos nemanė, kad ji gali įvykti.

Tokios pat negailestingos ir kiek anksčiau liepą paskelbtos Japonijos parlamento sudarytos komisijos išvados. Ji apkaltinto "TEPCO, silpnas vyriausybines priežiūros institucijas, ir japonų kultūrai būdingą nuolankumą valdžiai" dėl katastrofos, kurią "iš esmės nulėmė žmonių veiksmai" ir kurią "buvo įmanoma ir privalu numatyti bei užkirsti jai kelią".

Panašias išvadas dar vasario mėnesį paskelbė ir pasaulinė aplinkosaugos organizacija Greenpeace. Nepriklausomų ekspertų parengtas tyrimas "dokumentiškai parodo, kaip vyriausybė, reguliuotojai ir branduolinė pramonė sudarė sąlygas katastrofai Fukušimos Daiichi jėgainėje, o vėliau neįstengė apsaugoti žmones nuo jos pasekmių". 

Bet konservatoriai, išmokę megavatus atskirti nuo gigabaitų ir užsiėmę sporto salėse kabančių plakatų studijomis, tų išvadų turbūt nebeskaito. Tai ir yra žmogiškasis faktorius, baisesnis už bet kokį meteoritą.

Turėdami kantrybės, ekspertai.eu klausimus Seimo nariams siunčia dar kartą.