Edwardas Snowdenas: žmogus, demaskavęs orvelišką visuotinio sekimo mechanizmą PRISM

Į pasaulio istoriją šalia Juliano Assange‘o, Danielio Ellsbergo, Bradley Manningo ir kitų valstybinių, karo nusikaltimų demaskuotojų neabejotinai įeis dar vienas žmogus – 29 metų Edwardas Snowdenas. Būtent jis papasakojo pasauliui apie JAV nacionalinės saugumo agentūros (NSA) sukurtą visuotinio sekimo mechanizmą PRISM, rašo „The Guardian“.

Orwello košmarai tapo realybe

George‘o Orwello populiariausiame kūrinyje – romane antiutopijoje „1984“, išleistoje prieš 64 metus, aprašyti košmarai, deja, jau išsipildė su kaupu. Tai, kas mus džiugina – telefono ryšys, internetas, įvairūs technologijų „stebuklai“, taip pat yra ir mūsų priešai, nes piktavaliai pasaulio valdovais save laikantys specialiųjų tarnybų vadovai sukūrė planus, kaip sekti kiekvieną iš maždaug 7 milijardų piliečių. Populiariame seriale „Person of Interest“ („Suinteresuotas asmuo“), filme „Matrica“ Mašina ir Matrica – realios. Jų vardas – PRISM.

Prieš plačiau papasakodami apie PRISM, išklausykime E. Snowdeno.

Gabus jaunuolis anksčiau dirbo techninį darbą Centrinėje žvalgybos valdyboje (CIA), pastaruosius ketverius metus – NSA. Iš viso JAV šnipų organizacijose jis dirbo apie dešimtmetį.

Po kelias dienas trukusių interviu „The Guardian“ ryžosi, suderinęs su pašnekovu, atskleisti jo tapatybę. Iki šiol daugybę visiškai slaptų dokumentų „nutekinęs“ E. Snowdenas buvo anonimas, kurį medžiojo jo buvę darbdaviai. Dabar jis slapstytis nebenori. „Neturiu jokio noro slėpti, kas esu, nes žinau, kad nepadariau nieko blogo“, - sako E. Snowdenas.

Jis lyginamas su garsiausiais pasaulio vadinamaisiais pranešėjais (angl. whistleblowers) – pavyzdžiui, su Vietnamo karo slaptųjų dokumentų, vadinamųjų Pentagono dokumentų (tiksliau – JAV valstybės gynybos departamento parengta studija „JAV ir Vietnamo santykiai 1945-1967 metais“), atskleidimu 1971 metais dienraščiui „The New York Times“ pagarsėjusiu D. Ellsbergu. Šie dokumentai parodė žmonėms, kad JAV prezidento Lyndono Baineso Johnsono (1908-1973) administracija visąlaik melavo ir žmonėms, ir Kongresui, o dėl šio melo prasidėjo vienas baisiausių amerikiečių sukeltų karų.

Istorijoje yra buvę nemažai pranešėjų, dėl kurių sąžiningumo ir pasiaukojimo visuomenė sužinojo apie karus, genocidus, kitas blogybes. Pranešėjų dėka sužinoma apie piktnaudžiavimus, keliančius grėsmę viešajam interesui, pastebėtus valstybės įstaigose.

Lietuvoje pranešėjai nesaugomi

Pranešėjus specialūs įstatymai gina JAV, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Vengrijoje, Slovėnijoje.

JAV, Vašingtone, veikia net Pranešėjų apsaugos biuras. Lietuvoje 2005 metais buvo pateiktas ir Seime svarstytas Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas, tačiau iki šiol toks įstatymas nėra priimtas. Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus iniciatyva 2009 metais buvo parengtas naujas Pranešėjų apsaugos įstatymo projektas ir teiktas derinti valstybės institucijoms. Seimo narių grupė „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos“, remdamasi minėtu projektu, įregistravo naują Pranešėjų apsaugos įstatymo projektą Seime 2010 m. rugsėjo 30 d. Tačiau kol kas jokių rezultatų nėra.

Priėmus pranešėjų apsaugos įstatymą, valstybė įsipareigotų saugoti sąžiningus pranešėjus bei jų šeimos narius nuo fizinio susidorojimo, atleidimo iš darbo ir kitų neteisėto poveikio priemonių. Įstatymas taip pat turėtų skatinti piliečius aktyviau pranešti apie pastebėtus pažeidimus.

Atsisakė „labai patogaus gyvenimo“

E. Snowdenas, pateikdamas pirmąjį slaptų dokumentų paketą, prie jo pridėjo žinutę su tekstu: „Suprantu, kad dėl savo veiksmų kentėsiu, tačiau būsiu patenkintas, jei slaptų įstatymų ir susitarimų, nepelnytų malonių bei nenugalimų vykdomųjų valdžių sąjunga, valdanti pasaulį, kurį aš myliu, bus demaskuota vieną kartą visiems laikams.“

E. Snowdenas teigė nenorintis žiniasklaidos dėmesio. „Tai nėra istorija apie mane, o apie tai, ką daro JAV vyriausybė. Ji mane, be abejo, demonizuos. Mano vienintelis motyvas – informuoti visuomenę apie tai, kas daroma jos vardu prieš ją pačią.“

E. Snowdenas pasakojo turėjęs „labai patogų gyvenimą“ – 200 000 JAV dolerių per metus atlyginimą, merginą, su kuria užgyveno namą Havajuose, stabilią karjerą ir mylinčią šeimą. „Visa tai aš paaukojau, nes negaliu jaustis sąžiningas, leisdamas JAV vyriausybei sunaikinti privatumą, interneto laisvę ir esmines viso pasaulio žmonių laisves, pasitelkus milžinišką šnipinėjimo mašiną, kurią ji slaptai kuria.“

Dokumentų iš NSA nutekinimo istorija prasidėjo prieš tris savaites Havajuose, kur gyveno ir dirbo E. Snowdenas. Ten jis nukopijavo daug NSA dokumentų, kuriuos ketino atskleisti visuomenei, tada paprašė savo viršininko dviejų savaičių atostogų, kad gydytųsi nuo epilepsijos, kuria serga.

Gegužės 20-ąją jis išskrido į Honkongą ir čia gyvena iki šiol. Šią šalį teigia pasirinkęs todėl, kad joje „gerbiama žodžio laisvė ir politinių pažiūrų įvairovė, be to, tai viena iš nedaugelio šalių pasaulyje, kuriai nebaisus JAV diktatas“.

Per visas tris savaites E. Snowdenas iš viešbučio, kuriame apsistojo, išėjo vos tris kartus. NSA medžioja E. Snowdeną ir gali pasiekti, kad jis būtų išduotas JAV oficialiai arba pagrobtas. Yra galimybė, kad Kinijos vyriausybė jo neišduos, laikydama svarbiu informacijos šaltiniu. „Tačiau CŽV visur turi savo agentų – jie gali sumokėti triadoms (kinų mafijai - M. P.), kad mane išduotų“, - sako E. Snowdenas.

„Nelaikau savęs didvyriu, - teigia E. Snowdenas. – Nenoriu gyventi pasaulyje, kuriame nėra privatumo. Atidžiai įvertinau kiekvieną dokumentą, kurį atskleidžiau, kad nepakenkčiau žmonėms. Mano tikslas – skaidrumas.“

Ateityje E. Snowdenas tikisi gauti politinį prieglobstį interneto laisve garsėjančioje Islandijoje.

Žurnalistų Honkonge paklaustas, kaip mano, kas jam nutiks, E. Snowdenas atsakė pesimistiškai: „Nieko gero.“

Pasak E. Snowdeno, NSA kompiuteriniai įsilaužėliai „įsilaužia į bet kokius kompiuterius bet kur pasaulyje. JAV mėgsta pabrėžti skirtumą tarp „mūsų“ ir „kitų“. (PRISM) galimybės – siaubingos. Mes galime įdėti „blakes“ į bet kurį kompiuterį. Vos atsidursite internete, mes jus identifikuosime. Nuo to laiko niekada nebebūsite saugūs. Daugelis žmonių 2008-aisiais balsavo už Obamą, aš – ne. Tačiau tikėjau Obamos pažadais. Kai suvokiau, kad jie nevykdomi, o tęsiama jo pirmtako (George‘o W. Busho - M. P.) politika, nusprendžiau paviešinti slaptus dokumentus.“

Pasak E. Snowdeno, autoritarinis mąstymas yra toks: geriau ką nors išmesti iš lėktuvo nei kad tas žmogus dalyvautų teismo procese.

Kas yra PRISM?

Pasak E. Snowdeno, „NSA sukūrė infrastruktūrą, kuri leidžia perimti beveik visą informaciją pasaulyje. Turint tokias galimybes didžioji dalis tarp žmonių vykstančios komunikacijos automatiškai tampa sekimo taikiniu. Su šia infrastruktūra (PRISM - M. P.) galima skaityti jūsų elektroninį paštą, įlįsti į jūsų žmonos telefoną, sužinoti visus slaptažodžius, sekti kredito korteles. Nenoriu gyventi tokiame pasaulyje, kur viskas, ką darau ir sakau, yra įrašinėjama. Pasiteisinimai, kad tai daroma tik dėl kovos su terorizmu, yra nelogiški, nes terorizmas egzistavo visada.“

PRISM. arba US-984XN, – elektroninė šnipinėjimo programa, kuri pradėjo veikti 2007 m. gruodį. Ji seka elektroninį paštą, vaizdo ir garso pokalbius, fotografijas, vaizdo įrašus, failų perdavimus, slaptažodžius, socialinius tinklus. PRISM – pagrindinis NSA analitikų ataskaitų šaltinis.

PRISM buvo kuriama nuo 8-ojo dešimtmečio su daugiau kaip 100 didelių JAV kompanijų.

Pirmąsyk visuomenė apie PRISM sužinojo E. Snowdeno dėka šių metų birželio 6-ąją, paskelbus jo nutekintus dokumentus dienraščiuose „The Guardian“ ir „The Washington Post“.