Vasario 19 d. VU Teisės fakultete įvyko diskusija labai aktualia Lietuvai tema – bylos prieš Lietuvą.
Tiek studentai, tiek ir teisininkai buvo kviečiami į diskusiją „Bylos prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme“.
Pranešimus skaitė ir diskutavo Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėjas prof. Egidijus Kūris, advokatas prof. Vytautas Mizaras bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė EŽTT dr. Karolina Bubnytė-Širmenė.
Jūsų dėmesiui E. Kūrio ir K. Bubnytės-Širmenės pasisakymai (tik audio su nuotrauka medžiaga, nes filmuoti renginį organizatoriai neleido).
DĖMESIO, 2020 02 23 PRANEŠIMAS:
Egidijaus Kūrio 2020-02-19 pasisakymas buvo pašalintas, kadangi pasisakymo metu Egidijus Kūris paskelbė šmeižtą apie profesorių Stanislovą Tomą, teigdamas, kad „jis ne profesorius".
Le discours d'Egidijus Kūris du 19 février 2020 a été éliminé, car Egidijus Kūris a diffamé le professeur Stanislovas Tomas en affirmant qu' „Il n'est pas un professeur“.
Įdomu pastebėti, kad į diskusiją susirinkę studentai buvo mažai žingeidūs ir klausimų kalbėtojams praktiškai jokių neuždavė – iš šalies stebint, tokia studentų laikysena padarė stiprų įspūdį.
E. Kūris taip pat atsakė į nestudentų klausimą, ar Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komiteto (JTŽTK) sprendimai yra privalomi, ar juos reikia vykdyti, ar yra koks nors mechanizmas, kuris privestų valstybės tokius sprendimus vykdyti.
Teisininko nuomone, JTŽTK yra teisminė institucija, tačiau ne teismas. E. Kūris taip pat atskleidė, kad nežino mechanizmo, kuris priverstų valstybes vykdyti JTŽTK sprendimus.
Tad po E. Kūrio išaiškinimo, tapo ne visai aišku, kad iš viso reikalingas toks pakankamai kvailai atrodantis komitetas, kurio sprendimai verti nulio (šį pasisakymą kažkam iš dalyvavusių renginyje nufilmuoti pavyko telefonu).
Ekspertai.eu primena, kad dar 2018 m. balandį kreipėsi į Teisingumo ministeriją, norėdami sužinoti, kokios pasekmės gali laukti Lietuvos, už JTŽTK sprendimų nevykdymą.
Teisingumo ministerijos Atstovavimo Europos Žmogaus Teisių Teisme skyriaus vedėjas Donatas Murauskas tąkart išaiškino, kad „tarptautinė teisė yra gerbiama ir šalis turi vykdyti tokius sprendimus“.
Atsakydamas į klausimą, kaip už sprendimo nevykdymą valstybė gali būti nubausta, D. Murauskas paaiškino, kad „sankcijos galimos daugiau politinės“.
Tačiau tuo pat metu nurodė, kad tos pasekmės gali būti labai rimtos, ypač kenkiančios valstybės reputacijai ir jos ekonominei padėčiai.
„Iš esmės tai yra daugiau tarptautinės politinės sankcijos, reputacija tarptautinėje arenoje ir t. t.“, - apie JTŽTK srendimų nevykdymo minusus kalbėjo D. Murauskas.
Tarnautojas paaiškino, kad valstybės nenoras vykdyti JTŽTK sprendimų atsispindi valstybės įvairiose ataskaitose, į valstybę gali sumažėti investicijų, kai kurios šalys gali norėti mažiau bendrauti su su tokia valstybe, kuri nevykdo JTŽTK sprendimų ir t.t.
Plačiau apie tai ekspertai.eu publikacijoje „Lietuva gali sulaukti labai rimtų pasekmių nevykdydama JTŽTK sprendimo dėl R. Pakso“.
Platesnis ekspertai.eu komentaras – „EŽTT teisėjas E. Kūris prisipažino, kad yra šališkas Lietuvos piliečių bylose prieš valstybę“.