Teroristinės Rusijos prezidento Vladimiro Putino veikimo būdas užtikrina svaiginantį jo režimo ir jo paties populiarumą. Nuotr. cnn.com |
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas pranešė, kad dalyvauja Taline vykstančiame Baltijos Asamblėjos Teisės ir saugumo reikalų komiteto posėdyje.
„Dalyvauju Taline vykstančiame Baltijos Asamblėjos Teisės ir saugumo reikalų komiteto posėdyje. Trijų sesijų formatu aptarinėjame Baltijos šalių bendradarbiavimą gynybos srityje, galimus bendrus viešuosius pirkimus, koordinuotą sienų valdymą. Kartu su Andriumi Kubiliumi ir kitais delegacijos nariais kalbame, jog gynybos ir saugumo klausimais privalome būti itin vieningi. Posėdžio pradžioje sakiau kalbą. Kam įdomu, siūlau pasiskaityti“, - pakvietė V. Bakas.
Seimo NSGK pirmininko V. Bako kalba Taline vykstančiame Baltijos Asamblėjos komiteto posėdyje
V. Bakas. Nuotr. facebook.com |
„Gyvename labai svarbiu istoriniu laikotarpiu. Mes su Jumis geriausiai jaučiame agresyvias nuotaikas iš Rytų, jaučiame agresyvų Rusijos politinio elito toną, kuris yra neadekvatus.
Mūsų šalims tenka atsakomybė saugoti išorės Europos sąjungos ir NATO sienas. Matome, kaip už šių sienų vyksta beprecedentės karinės pratybos, telkiama galinga ginkluotė, modeliuojami išveržimo į mūsų šalių teritorijas scenarijai.
Lietuva, patvirtinusi naują Nacionalinio saugumo strategiją, įvardijo Rusijos veiksmus kaip pagrindinę grėsmę regiono saugumui.
Šiandien jau niekam nekyla abejonių, kad Rusijos politinio režimo tikslas yra susilpninti ir diskredituoti NATO, susilpninti Europą, supriešinti JAV ir Europos valstybes. Europa yra tapusi Rusijos prezidento Vladimiro Putino vykdomo hibridinio karo poligonu.
Rusijos politinis režimas siekia užsitikrinti įtaką priimant politinius sprendimus net ir gilias demokratijos tradicijas turinčiose šalyse. Meistriškai manipuliuoja interesais, vykdo informacines, kibernetines atakas arba tiesiog naudojasi atskirtimi. Šalyse, kuriose Rusijos įtaka politiniams ir visuomeniniams procesams didesnė, naudojama tiesioginė karinė agresija. Įdomiausia tai, kad būtent toks veikimo būdas užtikrina svaiginantį Putino ir jo režimo populiarumą. Ši situacija reiškia, kad artimiausus 10–15 metų turime būti pasiruošę šią agresiją atremti ir saugoti ne tik fizines, bet ir vertybines NATO ir Europos Sąjungos sienas.
Narystė NATO mums garantuoja kad sulauksime pagalbos tiesioginės karinės agresijos atveju, tačiau ką mes galime kartu padaryti, kad NATO ir Europa dar labiau stiprėtų? Koks mūsų bendras planas regione 10 metų į priekį, koks galėtų būti mūsų indėlis? Turime apie tai kalbėti ir pasiūlyti darbotvarkes mūsų šalių visuomenėms, mūsų Vyriausybėms.
Mums neblogai sekėsi bendradarbiauti vyriausybių, kariuomenių lygiu. Mums pavyko pasiekti, kad mūsų šalyse sprendimai, susiję su šalies gynyba, saugumu, būtų priimami bendru sutarimu. Turime unikalią progą skatinti parlamentinę diplomatiją, susijusią su saugumo ir gynybos klausimais. Kartu aplankyti Europos sostines, kalbėtis su JAV sprendimų priėmėjais. Puikus pavyzdys, kai mūsų bendras balsas buvo išgirstas, yra Varšuvos viršūnių sprendimas dislokuoti ANT pajėgas Baltijos šalyse jau realybė.
Tokie pasiekimai leidžia mums dar labiau pasitikėti vieni kitais ir žengti toliau. Mums nekyla abejonių, ar sąjungininkai mums padės, mes galime kelti klausimą, per kiek laiko bus sureaguota karinės intervencijos atveju, kokias kliūtis logistines, teisines, technines mes turime pašalinti. Kaip mes galime užtikrinti efektyvesnį atsaką karinės agresijos atveju arba kaip kartu atremti hibridinius išpuolius ir prisidėti prie aljanso gynybinių pajėgumų. Esu tikras, kad galima pažanga bendrai plėtojant karinus pajėgumus regione. Bendri įsigijimai, kooperacija mums leistų kartu turėti tai, ko niekada negalėtume sau leisti veikdami po vieną. Pavyzdžiui, vargu ar galėtume sau leisti sraigtasparnių eskadrilę veikdami pavieniui, bet kartu tai realu. Tas pats pasakytina apie priešraketines, oro gynybos sistemas.
Mes kartu saugome apie 2 tūkstančius kilometrų ES ir NATO išorės sienos. Pridėjus Suomiją, mes saugome ketvirtadalį ES ir NATO išorės sausumos sienos. Panašu, kad didžioji šios sienos dalis saugoma nepakankamai ir mūsų gebėjimas susitvarkyti čia būtų reikšmingas indėlis Europos saugumui.
Pagaliau mes galime kalbėti apie bendrą infrastruktūrą, poligonus, oro gynybos sistemas. Mes galime pakviesti mūsų Vyriausybes ir kariuomenių vadovybes siekti pažangos kuriant galimybes mūsų kariams ir sąjungininkams dislokuoti savo pajėgas, vykdyti pratybas ilgesniam laikui.
Energetinis saugumas, Astravas, Ukraina, tai klausimai, kuriuose privalome imtis lyderystės. Astravo atominė elektrinė yra Trojos aklys mūsų regione. Dėl jos mes ilguoju laikotarpiu galime padidinti savo energetinę, o galbūt ir politinę, priklausomybę.
Kalbant apie Ukrainą, kviečiu prisiminti Baltijos kelią ir mūsų kovą už teisę gyventi ir tvarkytis savarankiškai. Prisiminkime, kaip mums patiems visai neseniai reikėjo paramos, nors nebuvome nei NATO, nei ES nariai. Kiekvienas žodis, mūsų visuomenėms buvo įkvėpimo šaltinis. Integracija į ES mus skatino siekti pažangos, daryti reformas. Padėdami Ukrainai mes atiduodame savotišką duoklę.
Dėkoju šio renginio šeimininkams už galimybę pabūti kartu su Jumis, pasitarti, išgirsti vieni kitus. Linkiu mums visiems priimti sprendimus, kurie sustiprintų mūsų valstybes ir mūsų žmones“, - susirinkusiems pasakė žaliasis valstietis.