Praėjo lygiai penkeri metai nuo pirmųjų, istorija tapusių buvusio CŽV ir NSA darbuotojo, dabar Rusijoje gyvenančio 34 metų Edvardo Snoudeno (Edward Snowden) paviešintų slaptų duomenų apie visuotinį sekimą.
Savo interviu dienraščiui The Guardian E. Snoudenas teigė nesigailintis paviešinęs didžiausią slaptų dokumentų kiekį istorijoje. JAV nori jo ekstradicijos. Savo gimtinėje E. Snoudenui grėstų jei ne mirties bausmė, tai kalėjimas iki gyvos galvos.
Per penkerius metus buvo ne tik paviešinti tūkstančiai slaptų dokumentų, parodę, kad JAV ir kitos Vakarų šalys seka savo ir svetimus piliečius, politikus. Sukurtas meninis filmas apie E. Snoudeną, apie jį parašyta apie dvidešimt knygų.
E. Snoudenas interviu sakė: Žmonės kalba, kad niekas nepasikeitė, jie toliau sekami. Netiesa. Prisiminkite, kas buvo iki 2013-ųjų, ir kas nutiko vėliau. Viskas pasikeitė. Vyriausybė ir korporacijos naudojosi mūsų nežinojimu. Tačiau dabar mes žinome. Žmonės tebėra bejėgiai, bet jie apie tai dabar žino.
E. Snoudenas pasakojo viską daręs sąmoningai: Jei būčiau norėjęs likti saugus, nebūčiau palikęs Havajų (juose jis dirbo NSA prieš išskrisdamas į Honkongą, vėliau į Rusiją, - ekspertai.eu).
E. Snoudenas teigė žinąs, kad jo tolesnis gyvenimas neaiškus ir priklauso nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kadangi JAV ir Jungtinės Karalystės žvalgybos jam neatleido.
Britų žvalgybos GCHQ vadovas Džeremis Flemingas (Jeremy Fleming) pasakė: Tai, ką Edvardas Snoudenas padarė prieš penkerius metus, buvo neteisėta ir sukompromitavo mus, sukėlė realią ir nereikalingą grėsmę Jungtinės Karalystės ir sąjungininkų saugumui. Jis už tai turi atsakyti.
Ypač JAV ir Jungtinės Karalystės žvalgybos pyksta dėl to, kad E. Snoudenas iki šiol paviešino mažiau nei 1 proc. turimų slaptų dokumentų, kurie viešinami toliau.
Iki E. Snoudeno Vakarų žvalgybos agentūros su žiniasklaida išvis nebendraudavo, o dabar yra priverstos daug ką komentuoti, kad ir nenoromis.
Teigiamas poslinkis ir tame, kad 2015 metais JAV Kongresas patvirtino Laisvės įstatymą, pažabojantį masinį telefoninių duomenų rinkimą. Po metų panašų įstatymą (Investigatory Powers Act) patvirtino ir Jungtinės Karalystės parlamentas.
Vienas svarbiausių E. Snoudeno paviešintų dalykų buvo žinia, kad žvalgybos glaudžiai bendradarbiauja su interneto kompanijomis (Facebook, Google, Yahoo, Amazon ir kt.).
Kova tik prasideda, sako E. Snoudenas. Vyriausybės ir korporacijos seniai žaidžia savo žaidimą.
Šaltinis: theguardian.com