Esu nekalta, dėl Lietuvos prokuratūros nesąžiningų veiksmų kreipiausi į JAV

Šiandien, kovo 3 d. Panevėžio apygardos teisme įvyks pirmas teismo posėdis dėl 4 man Lietuvos prokuratūros pateiktų kaltinimų, esą, nevykdžiau teismo sprendimo, sudaviau mane žalojusiam policininkui, trukdžiau antstoliui, spyriau man iš rankų dukterėčią plėšiančiai L. Stankūnaitei.

Priminsiu, Lietuvos prokuratūrai taip ir nepavyko JAV teisėsaugos įtikinti dėl 35 man „sufabrikuotų nusikaltimų lavinos“.

Per 10 metų pareigūnai taip ir nesugebėjo pateikti realių įrodymų jiems pagrįsti, o manęs neišduodama JAV tinkamai įvertino visas aplinkybes, išdavusi mane tik dėl keturių įtarimų, susijusių tik su viena diena – šturmo Garliavoje, kai su policijos pareigūnų pagalba iš mano rankų buvo išplėšta dukterėčia.

Maža to, susipažinus su įrodymais ir šioje byloje paaiškėjo, jog prokurorai, prašydami leidimo ekstradicijai, gebėjo elgtis nesąžiningai net JAV institucijų atžvilgiu.

Lietuvos valstybė JAV pateikė tik liudytojų parodymus. Ekstradicijos prašyme nurodė, kad mano kaltę patvirtina ekspertų išvados ir vaizdo įrašo medžiaga, tačiau šių duomenų Jungtinėms Amerikos Valstijoms nepateikė.

Todėl JAV Valstybės departamentą ir ambasadą Lietuvoje teko informuoti apie pateiktą Lietuvos Vyriausybės nesąžiningą ekstradicijos prašymą ir pateikti netiesą patvirtinančius įrodymus.

Tokie Lietuvos teisėsaugos institucijų „dėsningumai“ mano atžvilgiu jau seniai nebestebina.

Lietuvos prokuratūros pastangos iš pat pradžių buvo orientuotos į pedofilijos skandalo užgniaužimą, ne tiesos paieškas, todėl šiandien daugiau nei dešimtmetį mane persekiojusi teisėsauga bandys priimti dar vieną sprendimą, kuris nieko nepaaiškina, nieko nelemia ir šios istorijos pabaigos nematyti.

Jokie kaltinimai teisme manęs neprivers galvoti kitaip apie pedofilų išnaudotos dukterėčios likimą, brolio mirtį. Tiesa turi būti rasta ir jos paieškai toliau aukosiu savo gyvenimo laiką.

Dėl nesąžiningų prokuratūros veiksmų informuota JAV ambasada ir Valstybės departamentas

Mane pargabenus į Lietuvą buvo leista susipažinti su visa bylos medžiaga, taip pat ir su vaizdo įrašais, todėl JAV institucijas informavau apie pateiktą Lietuvos Vyriausybės melagingais faktais grįstą ekstradicijos prašymą ir pateikiau netiesą patvirtinančius įrodymus.

Nuvilia, kad JAV institucijos patikėjo tokiu Lietuvos teisėsaugos „garbės žodžiu“, kai visi šių asmenų, dalyvavusių prievarta išplėšiant mano dukterėčią iš jos senelių namų, parodymai ekstradicijos prašyme yra žinomai melagingi, nesutampa su teismo medicinos ekspertų išvadomis ir vaizdo įrašo medžiaga, nufilmuota namo viduje.

Akivaizdu, Lietuvos prokurorai ir Lietuvos Vyriausybė turėjo ir privalėjo žinoti, kad liudytojai meluoja ir jų parodymai yra priešingi vaizdo įrašams, tačiau sąmoningai klaidino JAV Vyriausybę.

Susipažinusi su bylos medžiaga dar kartą įsitikinau – suklaidintos Jungtinės Amerikos Valstijos nepagrįstai mane išdavė.

Iš vaizdo įrašų, darytų namo viduje, matyti, kad prieš mane, turinčią imunitetą Kauno apygardos teisėją, ir prieš mano dukterėčią Deimantę Kedytę smurtavo policijos pareigūnai, Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai ir L.Stankūnaitė, o policininkas mane sužalojo.

Teismo medicinos eksperto išvada, kuri nebuvo pateikta Jungtinėms Amerikos Valstijoms su ekstradicijos prašymu, patvirtina, kad policininko sužalojimai daugiau kaip 4 dienų senumo, o tai reiškia, kad pareigūnas davė melagingus parodymus apie jo sužalojimo laiką ir vietą.

Esu tikra, jei JAV būtų turėjusi šį vaizdo įrašą, ir dėl šių 4 kaltinimų manęs nebūtų leidusi teisti.

Lietuva ir JAV – partneriai, tačiau susipažinę su šia medžiaga, tikiuosi, šios šalies pareigūnai kur kas atidžiau vertins Lietuvos prokuratūros prašymus dėl kitų persekiojamų Lietuvos žmonių.

Per policininkų šturmą įstatymų nepažeidžiau ir buvau sužalota

Reikia pažymėti, kad pateikti kaltinimai paremti man neapykantą jautusių žmonių, kitų nesąžiningų šių įvykių dalyvių liudijimais.

Susipažinus su asmenų, buvusių namo viduje, – Vaiko teisių apsaugos tarnybų pareigūnų G.Didžbalienės ir E.Talalienės, antstolės S.Vaicekauskienės, psichologės S.Kilkutės, L.Stankūnaitės, advokato G.Černiausko, policininko M.Gušausko ir kitų – parodymais ir su vaizdo įrašais, esančiais ikiteisminio tyrimo medžiagoje, darytais namo viduje, akivaizdu, jog visi šie asmenys be išimties sako netiesą dėl aplinkybių, kas vyko namo, esančio Klonio g. 5, Garliavoje, viduje.

Jų parodymai apie įvykius namo viduje akivaizdžiai prieštarauja įvykiams, fiksuotais filmuotoje medžiagoje.

Vaizdo medžiaga, įrašyta pareigūnų namo viduje, paneigia netiesą liudijusių vaiką prievarta paėmusių asmenų parodymus kaltinamajame akte.

Priešingai nei buvo nurodyta ekstradicijos prašyme, kad policininkas M.Gušauskas pridavė medicininių dokumentų kopiją, kurioje buvo užfiksuoti veido sužalojimai, jokių sužalojimų jam niekada nebuvo nustatyta. M.Gušauskas davė melagingus parodymus apie jo sužalojimo laiką ir vietą.

Prieš mano dukterėčią D.Kedytę ir prieš mane, jos tetą, globėją, tuo metu turinčią teisinį imunitetą dėl teisėjos pareigų Kauno apygardos teisme, buvo naudotas smurtas.

Smurtas buvo naudotas tiek policijos pareigūnų, tiek Vaiko teisių apsaugos tarnybų darbuotojų, tiek L. Stankūnaitės.

Byloje pateikti melagingi policininko parodymai dar kartą liudija, su kokia pareigūnų savivale ir piktnaudžiavimu pareigomis man nuolat tenka susidurti nuo pat pedofilijos bylos pradžios. Ne tik man, bet ir daugeliui dėl minimų įvykių nuteistų ir dar teisiamų žmonių.