Generalinė prokuratūra tęsia tyčiojimosi maratoną iš Seimo institucijos

Seimo Audito komitetas birželį priėmė sprendimą rekomenduoti Generalinei prokuratūrai kiekvieną ketvirtį informuoti Seimo Audito komitetą apie ikiteisminių tyrimų, dėl kurių Valstybės kontrolė perdavė Generalinei prokuratūrai medžiagą įstatymų nustatyta tvarka ir kurios yra susijusios su valstybės turto neteisėtu panaudojimu, eigą bei rezultatus.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis lapkričio mėnesį tokią informaciją komitetui ir pateikė. Paaiškėjo, kad iš viso bylų visoje valstybėje, kurios yra susijusios su galimai neteisėtu valstybės turto panaudojimu yra ne tiek daug - vienuolika, o padarytos žalos kartais nesiekia ir tūkstančio litų.

Pažiūrėjus atidžiau, šį Generalinės prokuratūros raštą galima pavadinti niekaip kitaip, kaip tik padrikos, visiškai nesusistemintos informacijos nuotrupomis. Lengvai apžvelgsime šį Generalinio prokuroro pavaduotojo pasirašytą dokumentą.

Nubaudė 650 litų bauda

Žiūrint į prokuratūros pateiktą raštą, net neįmanoma suprasti - už kokį laikotarpį Generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis šią ataskaitą padarė? Kaip visada, tokiuose prokuratūros raštuose galima rasti ir juokingų momentų. Pavyzdžiui, vienoje byloje (žemiau skaityti 4 punktą) prokurorai nurodo, kad valstybei prasikaltęs pilietis L. K. turėjo sumokėti, kaip baudžiamojo poveikio priemonę, net 650 litų! Iš ties, vertas dėmesio Generalinės prokuratūros darbo nuopelnas, su kuriuo būtinai reikėjo supažindinti ir Seimo narius. Belieka tik paminėti, kad, greičiausiai, minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl didelės vertės (virš 500 MGL) iššvaistymo ar pasisavinimo, tik prokurorams "patikėjus" pasiaiškinimais, neva dokumentai apie patirtas išlaidas nebuvo įtraukti į apskaitą "netyčia", o gal dingo "netyčia", ir buvo pasirinktas vienas lengviausių baudžiamojo kodekso straipsnių - 223 straipsnis "Aplaidus apskaitos tvarkymas".

Vien tik klausimai...

Neaišku, dėl kokių priežasčių (žemiau 8 punkte) nepaminėtas labai svarbus faktas, kad prie garsiosios Operos teatro scenos renovacijos bylos prijungta ir kita byla - dėl didelės vertės turto iššvaistymo nacionalinėje filharmonijoje? Prokurorai galvoja kad parlamentarams tai neįdomu? Prokuratūros rašte (žemiau 9 punkte) teigiama, kad VEKS byloje nėra įtariamųjų. Ar tai reiškia, kad įtarimai, kurie buvo pareikšti ilgamečiui Kultūros ministerijos sekretoriui Juozui Širvinskui, panaikinti? Jei taip, kada panaikinti? Kodėl apie šį sprendimą neinformuojami Seimo nariai ir visa visuomenė? Taip pat, neaišku, kodėl nepaminėta tokia "nereikšminga" detalė, kaip kad dėl audito firmos "Audifina", atlikusios auditą dėl vieno VEKS projekto, pradėtas ikiteisminis dėl dokumentų suklastojimo? Kodėl nesakoma, kad policija savo iniciatyva pradėjo ikiteisminį tyrimą ir dėl lėšų iššvaistymo per šį projektą? Ar pats faktas, kad audito išvados klastotė buvo pateikta ne bet kam, o pačiai Europos komisijai, yra taip pat nereikšminga ir parlamentarų dėmesio neverta detalė? Dėl kokių priežasčių net neminima, kad ikiteisminis tyrimas dėl Jaunimo teatro didelės vertės lėšų iššvaistymo (kai baldai buvo perkami beveik dešimt kartų brangiau nei rinkos kaina) buvo nutrauktas? Parlamentarams to nereikia žinoti? Ir kodėl nesakoma, kad tas pats tyrimas, po piliečių sugėdinimo, buvo atnaujintas? Ar tai irgi nieko vertas faktas? Savo rašte D. Raulušaitis atskiru punktu nurodė, kad valstybėje tik dėl vienos bylos vyksta aplinkybių tikslinimai. Ar tikrai? Ar nėra daugiau atvejų, kai tikslinamos tokios aplinkybės? Ar tik ši viena tokia? Paskaičius prokuroro D. Raulušaičio raštą, tokių ir panašių klausimų galima užduoti dešimtis ir šimtus. Kokios ir kiek informacijos prokurorai dar nutylėjo, galima tik spėlioti.

Laiko idiotais

Apie prokuratūros vadovybės nepagarbą Seimui ne kartą yra kalbėję Seimo nariai ir apie tai rašiusi žiniasklaida. Faktas - Generalinė prokuratūra eilinį kartą "ant trijų raidžių" drąsiai siunčia ne tik eilinius valstybės piliečius, bet ir visą Seimo Audito komitetą ir tuo pačiu visus Seimo narius kartu sudėjus. Juk pradedant ikiteisminį tyrimą dėl patikėto turto (lėšų) iššvaistymo ar pasisavinimo, kas aišku net teisės studentui, yra pradedamas tiksliai įvardijant tą nusikalstamai pasisavintą ar iššvaistytą sumą, t.y. preliminari žala yra žinoma iš karto. Ir būtent tokios nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas ir yra vykdomas. Kodėl rašant oficialų dokumentą Seimo nariams, padarytos žalos dydis daugeliu atveju nenurodytas, išskyrus kelias išimtis? Kodėl kai kur net nenurodomas nei tyrimo pradėjimo pagrindas, nei tiriamos veikos? Ar toks atsakymas yra skiriamas išimtinai Seimo nariams? Ko verta tokia primityvi rašliava, po kuria pasirašo ne kokia nors eilinė jaunutė ir nepatyrusi policijos komisariato tyrėja, o pats Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro pavaduotojas? Ką Seimo narys gali suprasti iš tokio rašto? Galima pasakyti, kad geriausiu atveju, prokuroras D.Raulušaitis tiesiog nesugeba sisteminti informacijos ir jos pateikti politikams. Įtaresnis pasakytų, kad šis, vienas aukščiausių teisėsaugos pareigūnų, tiesiog nevertina Seimo narių, o tuo pačių ir tų Seimo narių rinkėjų, kaip protingų. T.y. laiko juos visiškais idiotais. P.S. Jei tokio lygio rašinėlį, kokį prokuroras D. Raulušaitis drįso pateikti Seimo Audito komitetui, mokinukas parašytų mokykloje, jis nedelsiant būtų įvertintas vienetu, o kitą dieną be tėvų jam būtų liepta nesirodyt. Tačiau prokuratūra - ne mokykla. Ir pažymiai nerašomi. Čia viena svarbiausių valstybės institucijų, kurioje tiriamos labai svarbios bylos, kartais tokios, kurios pačių prokurorų yra pavadinamos "bylomis žudikėmis". O kartais ypatingo sudėtingumo bylos, turinčios reikšmės visai valstybės raidai. Kartais.

Visas Generalinės prokuratūros pateiktas valstybinės reikšmės bylų sąrašas:

1. Tyrimas dėl galimų apskaitos pažeidimų bei nepagrįsto lėšų naudojimo piktnaudžiaujant pareigomis Kūno kultūros ir sporto departamente bei Lietuvos olimpiniame sporto centre. Tyrimas pradėtas 2009 liepos 3 d. Padarytos žalos dydis neskelbiamas, nes šiuo metu vis dar tiriamas.

2. Tyrimas dėl Vilniaus Gedimino technikos universitete sudarytų autorinių sutarčių, pagal kurias buvo mokamas autorinis atlyginimas, nors su savivaldybėmis buvo atsiskaityta už miestų ir rajonų detalių planų rengimą. Kada pradėtas tyrimas nenurodyta. Padarytos žalos dydis neskelbiamas, nes šiuo metu vis dar tiriamas.

3. Tyrimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojų galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir didelės vertės valstybės lėšų iššvaistymo vykdant Nacionalinio stadiono statybą. Tyrimas pradėtas 2009 liepos 24 d. Padarytos žalos dydis neskelbiamas, nes šiuo metu vis dar tiriamas.

4. Tyrimas dėl galimo aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo Chemijos institute. Kada pradėtas tyrimas nenurodyta. 2011 09 30 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl L. K. veikos, atleidžiant L. K. nuo baudžiamosios atsakomybės bei perduoti ją pagal laidavimą V. R., nustatant dviejų metų laidavimo terminą paskiriant L. K. baudžiamojo poveikio priemonę - 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant šią sumą per du mėnesius nuo šios sutarties įsitęsėjimo dienos. Prasikaltęs L. K. valstybei turėjo sumokėti kaip baudžiamojo poveikio priemonę viso 650 litų (šiuo metu galiojantis MGL dydis — 130 Lt)

5. Tyrimas dėl Kauno rajono savivaldybės administracijoje nustatytų teisės aktų pažeidimų ir neteisėtai apskaičiuotų kompensacijų už būsto šildymą ir karštą vandenį, taip padarant materialinės žalos. Kada pradėtas tyrimas nenurodyta. Nustatyta padaryta žala: 12 tūkst. 58 litai 55 centai. Žala atlyginta.

6. Tyrimas dėl Valdovų rūmų atstatymo, manant, kad atsakingų darbuotojų veiksmuose gali būti turto iššvaistymo ir tarnybos pareigų neatlikimo požymių bei dėl to, kad galimai buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai. Kada pradėtas tyrimas nenurodyta. Padarytos žalos dydis neskelbiamas, nes šiuo metu vis dar tiriamas.

7. Tyrimas dėl LR Kultūros ministerijai pavaldžių įstaigų - Lietuvos valstybinio simfoninio orkestre, Lietuvos rusų dramos teatre ir Kauno valstybiniame dramos teatre galimai neteisingai tvarkomos buhalterinės apskaitos. Kada pradėtas tyrimas nenurodyta. 2009 spalio 23 atskirtas ikiteisminis tyrimas Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro atžvilgiu dėl galimo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. 2010 lapkričio 24 ikiteisminis tyrimas nutrauktas dalyje dėl Kauno valstybinio dramos teatro apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. 2011 liepos 13 atskyrė ikiteisminį tyrimą Rusų dramos teatro atžvilgiu. Artimiausiu metu turi būti perduotas teismui. Padarytos žalos dydis kol kas nenustatytas.

8. Tyrimas dėl galimai nepagrįstai ir piktnaudžiaujant naudojamų lėšų, skirtų Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro rekonstrukcijai. Tyrimas pradėtas 2009 sausio 13 d. Padarytos žalos dydis neskelbiamas, nes šiuo metu vis dar tiriamas. 9. Tyrimas dėl galimo galimo didelės vertės turto pasisavinimo ir iššvaistymo VšĮ "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" 2006 - 2008 metų laikotarpyje. Tyrimas pradėtas 2008 birželio 12 d. Padarytos žalos dydis kol kas nenustatytas. Byloje įtariamųjų nėra.

10. Tyrimas dėl LR Žemės ūkio ministerijos administracinių pastatų rekonstrukcijos darbų pirkimo procedūros galimų pažeidimų. Tyrimas pradėtas 2011 liepos 22 d. Padarytos žalos dydis neskelbiamas, nes šiuo metu vis dar tiriamas.

11. Tyrimas dėl Vilniaus universitete galimai neteisėtai panaudotų lėšų ir galimai neteisėtai gautus atlygius. Tyrimas pradėtas 2011 birželio 21 d. Nustatyta padaryta žala: 296 tūkst. 900 litai bei 94 tūkst. litai. Viso: 300 tūkst. 900 litų. Taip pat prokuroras papildomai nurodė, kad byla nepradėta, tačiau vyksta "aplinkybių tikslinimas dėl Kauno geležinkelio tunelio renovacijos". Su visu prokuratūros dokumentu Audito komitetui galima susipažinti ČIA.