Gegužės pabaigoje prokurorai sulaukė pranešimo dėl neva galimai nusikalstamos ekspertai.eu veikos. Skunde buvo sakoma, kad 2011 m. gegužės 18 d. LNK žinių reportaže pasisakė vienas šio interneto tinklalapio įkūrėjų.
„Jis nedviprasmiškai įvardijo, kad Lietuvos prokuratūra, užuot gynusi ir saugojusi teisingumą, bendradarbiauja su nusikalstamas veikas vykdančiais asmenimis, o tai reiškia, kad yra tokie pat nusikaltėliai“, – sakoma kreipimesi.
Prokurorams taip pat buvo nurodyta, kad „interneto svetainėje www.ekspertai.eu šių metų kovo 29 d. įkeltas straipsnis pavadinimu „Nusikaltėlių bendrininkai prokurorai – banditai“, kuriame nedviprasmiškai pasisakoma, kad prokurorai yra nusikaltėlių bendrininkai ir įvardijama konkreti Generalinės prokuratūros prokurore Sigutė Malinauskienė, kaip prokurorė, vykdanti nusikalstamas veikas“.
„Tokie iš piršto laužti teiginiai žemina ir prokuratūros, ir kiekvieno prokuroro vardą, visuomenėje sąmoningai, neturint jokių faktų, formuojama neigiama nuomonė apie teisėsaugą“, - teigiama skunde, prašant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl tinklalapyje ekspertai.eu „nuolat skleidžiamos dezinformacijos ir šmeižto prokuratūros atžvilgiu“.
Šį skundą išnagrinėję Generalinės prokuratūros specialistai nustatė, kad viešojoje erdvėje skleidžiami teiginiai, jog „Lietuvos prokuratūra, užuot gynusi ir saugojusi teisingumą, bendradarbiauja su nusikalstamas veikas vykdančiais asmenimis“, nešmeižia ir nediskredituoja Lietuvos Respublikos prokuratūros bei jokiu būdu nežemina jos vardo.
„Kita vertus, pareiškime įvardijamas ir konkretus žmogus (prokurorė Sigutė Malinauskienė), kuri galimai nukentėjo nuo šmeižto bei įžeidimo jos atžvilgiu. Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą garbės ir orumo sąvoką, neturėtų kilti abejonių, kad daugeliu atvejų tik pats asmuo (šiuo atveju prokurorė S. Malinauskienė) gali tinkamai įvertinti, ar buvo pažeista jos garbė ir orumas“, – sakoma prokuratūros išvadoje, kurią pasirašė Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekiš (su visu savitu išvados tekstu galima susipažinti puslapio apačioje).
Pasak šio pareigūno, prokurorė S. Malinauskienė yra informuota apie pareiškime nurodytą informaciją, kuri apie ją paskleista interneto svetainėje, ir galėtų pati tiesiogiai kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Ekspertai.eu žiniomis, be menkiausių rezultatų milžiniškos apimties sudėtingas rezonansines bylas (VEKS, Valdovų rūmų, Operos teatro ir t. t.) tyrusi ir reikalingo aukštojo išsilavinimo neturinti prokurorė S. Malinauskienė kol kas iki šios dienos į teismą dėl esą viešo šmeižto ir įžeidimų nesikreipė. Tuo tarsi dar kartą patvirtindama, kad prokurorė, būdama valstybės pareigūne, sąmoningai dirba nusikaltėliams.
Remiantis tokiomis prokurorų išvadomis, bet kurią kitą valstybinę instituciją bet kuris šalies pilietis gali viešumoje vadinti bet kokiais žodžiais ir tai niekaip neužtraukia jokios atsakomybės. Tai papildo anksčiau skelbtą faktą, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija negali daryti įtakos prokuratūros procesiniams veiksmams, net jei tokie veiksmai yra atvirai nusikalstami.
LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINĖ PROKURATŪRA
2011 06 15 Nr. 17.2-11790
DĖL PAREIŠKIMO
Mariui Kuprevičiui
Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2011-05-20 gautas Jūsų 2011-05-20 pareiškimas. Pareiškime nurodoma, kad internetinėje svetainėje www.ekspertai.eu 2011-03-29 buvo įkeltas straipsnis, kuriame pasisakoma, kad prokurorai yra nusikaltėlių bendrininkai ir kaip prokurorė, vykdantį nusikalstamas veikas, įvardijama konkreti Generalinės prokuratūros prokurorė Sigutė Malinauskienė. Be to, viename iš LNK žiniose 2011-05-18 rodytų reportažų vienas iš minėtos internetinės svetainės įkūrėjų Audrius Nakas nedviprasmiškai įvardijo, kad Lietuvos prokuratūra vietoj to, kad gintų ir saugotų teisingumą, bendradarbiauja su nusikalstamas veikas vykdančiais asmenimis. Pareiškime nurodoma, kad tokie teiginiai viešai šmeižia ir diskredituoja Lietuvos Respublikos prokuratūrą, žemina jos vardą.
Pareiškime nurodyti veiksmai ir naudojamos sąvokos (šmeižimas, žeminimas, diskreditavimas, dezinformacija) galėtų atitikti BK 154 str. 2 d. ir BK 155 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų požymius, bet tik tuo atveju, jeigu jie būtų įvykdyti konkretaus asmens, o ne kaip tai nurodoma pareiškime, visos prokuratūros, kaip valstybinės institucijos, atžvilgiu.
Paaiškiname, kad abiejų šių nusikalstamų veikų objektas yra asmens garbė ir orumas. Šios sąvokos tampriai susijusios su žmogaus reputacija, labiausiai priklausančią nuo jo paties, su žmogaus požiūriu į save, su tuo, kaip žmogus pats save vertina. Minėtų įstatymo normų analizė, jų sisteminis ir gramatinis aiškinimas įgalina išvadai, kad baudžiamoji atsakomybė už minėtas nusikalstamas veikas atsiranda tik tada, kai šmeižiamas ar įžeidžiamas konkretus asmuo, žmogus, t.y. fizinis asmuo, o ne juridinis asmuo, institucija ar įstaiga. Todėl šių nusikaltimų objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiams neapimant juridinio asmens, įstaigos, institucijos šmeižimo ar įžeidimo, baudžiamoji atsakomybė už tokius veiksmus pagal BK 154, 155 str. nėra galima.
Kita vertus, pareiškime įvardijamas ir konkretus žmogus (prokurorė Sigutė Malinauskienė), kuri galimai nukentėjo nuo šmeižto bei įžeidimo jos atžvilgiu. Tačiau, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą garbės ir orumo sąvoką, neturėtų kilti abejonių, kad daugelyje atveju tik pats asmuo (šiuo atveju prokurorė S. Malinauskienė) gali tinkamai įvertinti ar buvo pažeista jos garbė ir orumas. Todėl įstatymų leidėjas šias nusikalstamas veikas priskyrė prie veikų, kurios nagrinėjamos privataus kaltinimo bylų proceso nustatyta tvarka (BPK 407 str.), t.y. kai dėl tam tikrų nusikalstamų veikų asmenį kaltina ne valstybės institucija (pareigūnas), o pats nukentėjusysis. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas suteikia asmeniui galimybę ginti savo garbę ir orumą civilinėje teisenoje (CK 2.24 str., CPK 5, 770 str.). BPK 409 str. numato tik dvi išimtis, kada prokuroras pradeda baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamų veikų, kurios dažniausiai nagrinėjamos privataus kaltinimo bylų proceso nustatyta tvarka: 1) kai nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę bei 2) kai jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų.
Pareiškime yra vartojama sąvoka „ginant viešąjį interesą“, kuri pagrindinai naudojama civilinėje teisenoje, t.y. kai prokuroras turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu viešajam interesui apginti (CPK 49, 50 str.). Bet iš pareiškimo turinio matyti, kad minėta sąvoka naudojama turint omenyje baudžiamajame procese įtvirtintą sąvoką - visuomeninę minėtų veikų reikšmę, t.y. darytina išvada, kad pareiškime akcentuojama pirma BPK 409 str. 1 d. numatyta sąlyga. Antrąja BPK 409 str. 1 d. nurodyta sąlyga nesiremiama, t.y. nenurodoma jokių aplinkybių bei svarbių priežasčių dėl kurių prokurorė S. Malinauskienė pato ( arba per savo atstovą) negalėtų apginti savo teisėtų interesų. Tokių priežasčių, dėl kurių prokurorė pati arba per savo atstovą negalėtų ginti savo interesų, kreipdamasi tiesiogiai į teismą privataus kaltinimo tvarka, nenustatyta ir pareiškimo nagrinėjimo metu.
Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant klausimą, ar nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, būtina atsižvelgti į tai, jog vien ta aplinkybė, kad, neteisėtai paskleidus tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti kitą žmogų ar pakirsti pasitikėjimą juo ar viešai užgauliai pažeminus žmogų, ši informacija visuomenėje gali sukelti įvairias negatyvias diskusijas, pati savaime dar neapsprendžia tokios nusikalstamos veikos visuomeninės reikšmės. Pažymėtina ir tai, kad vien nukentėjusiojo užimamos pareigos ar socialinis statusas nesuteikia pagrindo konstatuoti nusikalstamos veikos visuomeninės reikšmės, nes įstatymui ir teismui visi asmenys yra lygūs, nepaisant jų veiklos rūšies ir pobūdžio bei kitų aplinkybių (BPK 6 str. 2 d.), p tą patį procesinį statusą turintys baudžiamojo proceso dalyviai turi ir tokias pačias teises bei pareigas. Minėta įstatyme naudojama sąvoka sietina ne su kuriuo nors vienu nusikalstamos veikos požymiu ar keliais iš jų (pvz., kaip jau buvo minėta, su nukentėjusiojo pareigomis ar socialiniu statusu, su nusikalstamos veikos sukeltu atgarsiu visuomenėje), bet su įvairiais nusikalstamos veikos požymiais ir įvairiomis jos padarymo aplinkybėmis. Manome, kad S. Malinauskienės prokurorės pareigos pačios savaime neapsprendžia nusikalstamos veikos visuomeninės reikšmės, nes aukščiau akcentuojama visų asmenų lygybės prie įstatymą, nepriklausomai nuo jų visuomeninio statuso ar einamų pareigų, principą įtvirtina ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. Bet to, pareiškime dėstomi teiginiai neįgalina išvadai, kad internetinėje svetainėje paskleista galimai šmeižikiška ir įžeidžianti informacija apie prokurorę būtų nukreipta ne tik prieš ją kaip prieš asmenį, bet ir prieš visą prokuratūros sistemą, kad ši informacija visuomenėje būtų sukėlusi rezonansinį, ypač perdėtą, neigiamą susidomėjimą ja, kas galėtų tiek visumoje, tiek atskirai būti vertinama kaip visuomenei reikšmingas įvykis ir ypatinga svarba.
Todėl, remdamiesi išdėstytu paaiškiname, kad nesant BPK 409 str. 1 d. nurodytų sąlygų, prokurorė S. Malinauskienė, kuri yra informuota apie Jūsų pareiškime nurodytą internetinėje svetainėje paskleistą informaciją apie ją, pati galėtų tiesiogiai kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras
Sergej Bekiš