Generalinė prokuratūra privalo apklausti prezidentę D. Grybauskaitę

Paskutinė spalio diena istorijai liks reikšminga ne tik tuo, kad tą dieną Lietuvos visuomenė buvo paskiepyta nuo kompromituojančios informacijos apie prezidentę Dalią Grybauskaitę, bet ir tuo, jog sužinojome įdomių dalykų apie slaptus Valstybės saugumo departamento (VSD) raštus.

Pirmiausia VSD generalinis direktorius Gediminas Grina pareiškė, jog VSD neprisiima atsakomybės už savo įslaptintas pažymas. Taip jis atsakė į žurnalistų klausimą apie savo pavaduotojo Romualdo Vaišnoro 2011 m. lapkričio 17 d. raštą, tapusį pagrindu neteisėtam susidorojimui su buvusiais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovais Vitalijumi Gailiumi ir Vytautu Giržadu.

„Šita pažyma, vėlgi aš negaliu garantuoti, ji pirma ar paskutinė, nes aš nesu prokuroras, bet ji buvo įslaptinta, o už įslaptintas pažymas atsakomybės niekas paprastai neneša, nes mūsų svarbiausias rūpestis – informaciją saugoti, įskaitant ir asmens duomenis apie kitus asmenis. O jeigu kas nors paskui išviešina arba patys išsireikalauja, tai aš tada nieko negaliu komentuoti”, – alfa.lt sakė G. Grina.
 
Iš šių žodžių eilinis Lietuvos pilietis galėjo pasidaryti išvadą, kad VSD darbuotojams negalioja baudžiamoji atsakomybė ir jie nėra atsakingi už savo rašliavas – tarsi šių asmenų teisnumas būtų apribotas panašiai, kaip psichinių ligonių – o VSD nekomentuoja į viešumą patekusių slaptų raštų turinio.
 
Tą pačią dieną žiniasklaida pranešė, jog VSD slaptų raštų forma valstybės vadovams ir dviems Seimo komitetams perdavė perspėjimą, kad Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę D. Grybauskaitę.

VSD generalinis direktorius G. Grina patvirtino informacijos apie Rusijos atakas pagrįstumą.
 
Netrukus pati prezidentė pareiškė gavusi tokią informaciją, viešą jos pranešimą išplatino visos didžiosios Lietuvos žiniasklaidos priemonės.

 
VSD į šią situaciją reagavo pranešimu, kad ši tarnyba tikrai perdavė kelioms institucijoms žiniasklaidoje minimą slaptą raštą, todėl kreipėsi į prokuratūrą dėl galimai neteisėto valstybės paslapties atskleidimo:

„Valstybės saugumo departamentas informuoja, kad 2013 m. spalio 31 d. perdavė Lietuvos Respublikos  Prezidentūrai, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai raštą, kuriame buvo pateikta informacija, sudaranti Lietuvos Respublikos valstybės paslaptį. 

Tą pačią dieną žiniasklaidoje buvo pradėta viešinti informacija pateikiant nuorodą į VSD raštą. Valstybės saugumo departamentas, manydamas, kad gali būti neteisėto informacijos atskleidimo požymių, kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, prašydamas organizuoti ikiteisminį tyrimą”, – rašoma VSD tinklalapyje. 
 
Vertinant tokius VSD ir prezidentės žodžius bei veiksmus, galimos kelios prielaidos:
 
1. Apie slaptą pažymą D. Grybauskaitė nieko nežinojo, todėl viešai paskelbė informaciją, kurią jai tiesiog žodžiu pasakė G. Grina (kad informacija perduota žodžiu, teigė prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė). D. Grybauskaitė labai pasitiki G. Grinos žodžiais, jai net rašto nereikia.
 
2. D. Grybauskaitė žinojo apie slapto VSD rašto buvimą, tačiau atskleidė jo informaciją viešai, nepaisydama slaptumo žymos.
 
Vis dėlto prezidentė bet kuriuo atveju turėjo suvokti, kad jai VSD pateikta informacija (ar žodžiu iš G. Grinos, ar raštu per kanceliariją) sudaro valstybės paslaptį ir jos atskleidimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Nebent VSD būtų savo sprendimu tą pažymą išslaptinęs.
 
Tačiau jei VSD būtų išslaptinęs savo raštą, nebūtų jokio pagrindo kreiptis į Generalinę prokuratūrą prašant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl valstybės paslapties atskleidimo. Kadangi VSD į prokuratūrą kreipėsi, tenka daryti išvadą, kad raštas vis dėlto nebuvo išslaptintas.
 
Taigi, prokuratūra šiuo metu turi labai konkrečią užduotį: išaiškinti, kas viešai atskleidė slapto dokumento, kuriame buvo duomenys apie valstybės paslaptį sudarančią informaciją, turinį.

Pažymėtina, kad šiuo atveju net nereikia aiškintis, ar slaptumo žymą turinčiame dokumente nurodyta informacija išties sudaro valstybės paslaptį – užtenka to, kad buvo viešai paskelbtas tokio dokumento turinys, net jei tai būtų anekdotas.

Vienas sunkiausių uždavinių svarstant šios galimos nusikalstamos veikos požymių buvimą bus prezidentės veiksmų vertinimas: ar ji viešai neatskleidė valstybės paslaptį sudarančios informacijos, kurią gavo žodine (kaip teigė D. Ulbinaitė) forma.
 
Jei Generalinė prokuratūra priims sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, jame turėtų būti apklausta ir prezidentė (Baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnyje nustatyta tvarka, tik nežinia, pagal kurią šio straipsnio dalį: 1, t. y. kaip liudytojas, įspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ar 3, t. y. kaip liudytojas, neįspėjamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą).



Šarūnas Puidokas, ekspertai.eu Visuomeninių ir politinių procesų skyriaus vadovas:
 
Būtinai reikėtų vertinti ir VSD vadovo veiksmus – juk informaciją apie galimas Rusijos provokacijas prezidentė, anot jos atstovės spaudai D. Ulbinaitės, sužinojo būtent iš G. Grinos žodžių.
 
Kodėl VSD vadovas prezidentei valstybės paslaptį teikia žodžiu? Tokie veiksmai nėra draudžiami, bet būtina įsitikinti, kad tokia informacija išliks saugi. Tačiau apie tokius pasikalbėjimus, kaip matome, sužino atstovė spaudai D. Ulbinaitė...
 
Va šias aplinkybes Generalinė prokuratūra ir turi išsiaiškinti. Nes viskas labai negražiai ir neskaniai atrodo. Kol kas susidaro nedviprasmis vaizdas, kad tos plačiai reklamuojamos dezinformacinės atakos iš Rusijos prasideda ne kur nors kitur, o VSD ir prezidentūroje.

Susiję:

VSD įspėja: šalin rankas nuo Grybauskaitės!

Apklausa dėl prieš Lietuvą ir prezidentę ruošiamos dezinformacinės Rusijos atakos

Rusiškas portalas nepaskelbė nė vieno naujo fakto, tačiau Lietuvos žiniasklaida reaguoja itin jautriai