Ginti ar neginti? Štai VETO klausimas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotoja, buvusi krašto apsaugos ministrė, o dabar ir NATO Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentė, konservatorė Rasa Juknevičienė valstybinio radijo ir televizijos LRT laidai „Savaitė“ pareiškė, jog užpulta NATO valstybė nesulauks pagalbos iš savo partnerių, jeigu nors viena iš 28 NATO valstybių vetuos tokį kolektyvinį gynybos sprendimą.

„Atsiminkim, kad NATO sprendimus priima konsensusu. Ten yra veto teisė. Jeigu bent viena valstybė, sėdinti prie 28 valstybių stalo, pasakys NE… Nežinau… Nesakysiu, kokia valstybė tai gali būti, – ir viskas! To sprendimo ginti vieną ar kitą šalį gali ir nebūti“, – atskleidė NSGK narė.

Kadangi valstybinis, save dar vadinantis visuomeniniu, transliuotojas propagandos skleisti negali, o laidos pašnekovė yra kompetentinga krašto apsaugos, nacionalinio saugumo bei NATO reikalų ekspertė, žiūrovai nejuokais kruptelėjo sužinoję, jog net ir skyrus savo valstybės gynybai 2 proc. nuo BVP, mūsų saugumas kabo ant vienos ar kitos NATO partnerės VETO teisės.

R. Juknevičienė leido suprasti, kad žino valstybės – potencialios išdavikės – pavadinimą, bet neatskleis.

O dabar – esmė.

R. Juknevičienė teigia, kad NATO „sprendimo ginti vieną ar kitą šalį gali ir nebūti“, „jei viena valstybė, sėdinti prie 28 valstybių stalo, pasakys „ne“.

LRT laida „Savaitė“ yra prieinama ne tik mūsų draugams, bet ir priešams. Gali būti, kad NATO Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentė atskleidė NATO tarptautinės organizacijos Achilo kulną.

Iki šiol Kremlius, kaip ir kiekvienas pilietis, kuris skaitė Šiaurės Atlanto sutartį, tikėjo, jog NATO sutarties Penktasis punktas besąlygiškai užtikrina kolektyvinį ar individualų užpultos šalies/šalių apginamumą.

Po viešo Lietuvos politikės paskelbimo, kad Penktasis punktas negalios, jei nors viena valstybė narė pasakys NE, mūsų priešams suteikė neįkainojamą informaciją. Šalia esanti teroristinė valstybė sužinojo, kad pakaks papirkti neturtingos NATO valstybės valdžios atstovus ar šantažu užtikrinti VETO panaudojimą – ir viskas.

Nesvarbu, kiek Lietuva nusipirks bokserių, haubicų ar žvalgybinių dronų – du šimtus keturiolika, tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt tris ar vieną milijoną septynis – agresijos atveju per porą dienų viskas virs metalo laužu, nes, pasak R. Juknevičienės, viena iš 28 NATO valstybių gali ištarti NE.

Tačiau pagal Šiaurės Atlanto sutartį išeitų, kad NSGK narė per valstybinį TV kanalą paskelbė dezinformaciją, o tai diskredituoja tiek patį kanalą, tiek – o tai svarbiausia! – visą NATO pagrindinę paskirtį.

Tuomet kas pasistengė, kad ši Lietuvos Seimo narė taptų NATO Parlamentinės Asamblėjos viceprezidente ir pradėtų ardomąją veiklą? Kaip kalbėdavo idėjinis šios konservatorės vadas, kas galėtų paneigti, jog tai ne Rusija?

O gal skardžiabalsė konservatorių lakštingala R. Juknevičienė pasakė teisybę apie egzistuojančią VETO teisę priimant svarbiausią sprendimą – ginti ar neginti užpuolimo atveju? Tokiu atveju, žmonėms kyla dar daugiau klausimų. Tegul į juos atsako profesionalai.

Todėl ekspertai.eu kreipiasi į Seimo NSGK pirmininką Vytautą Baką prašydami skubiai įvertinti šios konservatorės viešai išsakytus teiginius ir informuoti visuomenę apie priimtus sprendimus.

Nėra gerai, kai tokios veikėjos kaip R. Juknevičienė daro viską, kad Lietuvos žmonėms įskiepytų abejonę NATO misija.

Minėtą, kaip visada įspūdingą interviu (nuo 20 minutės) su etatine konservatorių provokatore žiūrėkite čia:



Susiję:

Konservatorės Rasos Juknevičienės BROLIS ​puikiai suka verslą per Rusiją