Grąžinta Kovo 11-oji (video)

Šių metų kovo 11-oji tapo maža pergale bei lūžio tašku Lietuvos pilietinės visuomenės raidoje. Nepaisant visų kliūčių, kurias kūrė abonentinė Vilniaus miesto valdžia, teismai ir policija, piliečiai pasielgė taip, kaip diktavo jų sąžinė, tautinis orumas ir garbės supratimas.

Buvo parodyta, kad baimės yra įveikiamos, kad jas galima permesti tiems, kurių rankose galia. Kovo 11-osios popietę galėjome įsitikinti, ką gali kritinė piliečių masė, kai jų yra ne saujelė, ne pulkelis, ne būrelis, o tūkstančiai. Tuomet prievartos mechanizmai sustingsta, nes baimė sukausto ne mus, o juos.

Ši Kovo 11-oji parodė, kad lietuvių tautai iššūkis yra ne klastingi svetimtaučiai, žemės užsieniečiams pardavimas ar mistinės grėsmės lietuvių kalbai ir kultūrai. Iššūkis slypi mumyse, mūsų baimėse, mūsų, lietuvių, troškime išlikti kaip tauta. Būtent troškimas įveikti baimę, pasiekti vidinę laisvę, gyventi oriai bei pakelta galva ir turi tapti mūsų vienybės pagrindu. Tai išsivadavimas iš baimės ir „mažo žmogaus" komplekso.

Kad galime tai pasiekti, buvo įrodyta šių metų Kovo 11–ąją, Dieną, kai pasakėme pasauliui, kad esame ir atkūrėme nacionalinę ir tautinę valstybę, kurios Konstitucijos 2 straipsnyje įrašyta: „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai.“ Praėjus daugiau nei dviems dešimtmečiams turime klausti, kiek toji konstitucinė nuostata yra gyvastinga.

Ši Kovo 11-oji parodė, kad dar galima viltis ir tikėti, kad gyvybė yra tautoje, kad galime sau grąžinti šią Nepriklausomybės atkūrimo šventę ir švęsti ją taip, kaip norime mes, o ne kaip surašyta ceremonijų nuobodybe persmelktuose valdininkų scenarijuose.

Po šios Kovo 11 – osios daugiau niekas nedrįs trukdyti mums švęsti.

Nepaisant įnirtingų policijos ir abonentinės savivaldybės pastangų sugadinti Kovo 11-osios šventę, jiems to padaryti nepavyko. Keli tūkstančiai Lietuvos trispalvėmis nešinų žmonių praėjo Gedimino prospektu, paliudydami, kad jokie kriminaliniai mankurtai negali laisviems žmonėms uždrausti švęsti tautos šventę pagrindinėje sostinės gatvėje.

Nors policija tokios šventės proga turėtų elgtis kukliai ir būti nepastebima, įspūdingos važiuotų, raitų, pėsčių ir net šunimis vedinų pareigūnų pajėgos demonstravo agresyvią jėgą, bandydamos sirenomis užgožti šūkius “Lietuva” ir užtverti Gedimino prospektą. Pastebėtas ir užfiksuotas ne vienas atvejis, kai pati policija be jokios priežasties kabinėjosi prie žmonių.

Bukai, kaip sugeba Vilniaus meras, visame prospekte sustatyti kioskeliai, kuriuose iškrypusiu abonentiniu būdu turėjo būti imituojamas šventės šventimas, stovėjo arba tušti, arba apytuščiai, išduodami tikrąją savo paskirtį - būti barikadomis, užtvenkiančiomis judėjimą. Bet juk yra pasakyta - nebeužtvenksi upės bėgimo...

Idiotiški skydai, sustatyti išilgai Gedimino prospekto, turėjo, pasak šio sumanymo autorių, gerokai sugluminti eisenos dalyvius.

Kaukėti policijos smogikai šį kartą pirmiausia atliko psichologinio poveikio misiją - žmonės, ar ne verčiau tokią dieną praleisti namuose prie televizoriaus žiūrint "Panoramą" ir pasaugoti savo sveikatą?

Prie buvusių KGB rūmų priešais Lukiškių, buvusią Lenino, aikštę policijos pareigūnai visiškai įvykdė savo vadovybės užduotį ir galutinai užtvėrė Gedimino prospektą.