Iki vasario 14 d. psichologas Robertas Povilaitis prašo pašalinti tekstą susijusį su Garliavos istorija

Psiochologas Robertas Povilaitis (antras iš dešinės). Nuotr. facebook.com

Į ekspertai.eu vasario 12 d. kreipėsi psichologinės pagalbos vaikams telefonu tarnybos vadovas, 2006-ųjų „Lietuvos tolerancijos žmogus“, psichologas Robertas Povilaitis.

„Prašau iki 2020 m. vasario 14 d. pašalinkinte šį tekstą http://www.ekspertai.eu/psichologas-rpovilaitisman-atrodonemazai-zmoniu-ilgainiui-suprato-tuomet-uzlipe-ant-greblio/ nes aš sutikimo nedaviau jo publikavimui“, - lakonišką laišką parašė R. Povilaitis.

Minėtoje psichologo nuorodoje yra tokio pobūdžio tekstas ir video.



Psichologas R. Povilaitis: man atrodo, nemažai žmonių ilgainiui suprato tuomet užlipę ant grėblio

Paskelbta: 2018-11-12 10:39 Autorius: ekspertai.eu

R. Povilaitis (kairėje). Nuotr. facebook.com

Psichologinės pagalbos vaikams telefonu tarnybos vadovas, 2006-ųjų „Lietuvos tolerancijos žmogus“, psichologas Robertas Povilaitis socialiniuose tinkluose paneigė sąmokslo teorija apie masiškai iš šeimų atiminėjamus Lietuvos vaikus.

„Kaunietiška istorija iškėlė į paviršių visokių visuomenėje tvyrančių baimių, kurios jau atrodė buvo prasisklaidžiusios.

Internete pastebėjau Garliavos aktyvistų atsigavimą. Žmonės pradėjo lyginti šias istorijas ir komentuoti apie šių istorijų panašumą, esą vienu ir kitu atvejais valstybė naudojo nereikalingą smurtą prieš piliečius.

Tada atsirado marginaliniai politikai, patys balsavę už vaiko teisių reformą, ir nors neturėjo konfidencialios informacijos kurią turėjo teismas, patys akimirksniu išsiaiškino tariamą tiesą ir pradėjo kovą prieš vaiko teisių sistemą, šauksmingai reikalaudami įvairių pareigūnų atsistadinimo.

Kai kurios organizacijos, apsimesdamos kad kuria laisvą visuomenę, nors iš tiesų ją skaldo ir sėja baimę, atnaujino savo atakas prieš vaiko teisių sistemą. Kaip atakavo Seimo narius prieš priimant įstatymą visokiomis siaubo istorijomis ir bandė sustabdyti smurto draudimo įteisinimą įstatyme, dabar vėl pradeda skleisti paniką.

Su vienu argumentu, išsakomu šių paniką sėjančių judėjimų, tai sutinku – kad nedovanotinai mažai yra išplėtotos paslaugos vaikams ir šeimoms. Ši kritika yra rimta, bet visos kitos istorijos apie gąsdinančią statistiką, apie esą masiškai atiminėjamus vaikus yra žmonių klaidinimas. Pastiprinti žmonių baimėms dar kartą ištraukta ir pradėta dar kartą eskaluoti siaubo pasaka apie iš lietuvių masiškai atiminėjamus ir parduodamus vaikus. O daugiau kaip du tūkstančiai žmonių dalinasi šiuo „atskleistu sąmokslu“ ir skleidžia toliau panikos bangą.

Atrodytų atsiranda kažkoks aktyvumas, bet šį kartą nėra tiek daug palaikytojų tarp žinomų visuomenės žmonių kaip buvo Garliava-1 istorijoje. Man atrodo, nemažai žmonių ilgainiui suprato tuomet užlipę ant grėblio. Todėl dabartinėje istorijoje, galvočiau, kad elgiasi atsargiau ir nepuola prisidėti prie įtampos eskalavimo.

Istorija Kaune nebuvo sklandi, klaidų padaryta, jos pripažintos ir atsiprašyta, toliau analizuojami dalyvių veiksmai.

Mane dar domina kaip atsitinka, kodėl žmonės taip įtiki sąmokslo teorijomis. Kaip aiškina psichologas C. French, viena priežasčių yra mūsų mąstymo ypatumai. Mes linkę labiau pasikliauti informacija, kuri patvirtina mūsų turimus įsitikinimus ir ignoruoti informaciją, kuri jiems prieštarauja. Tai žmonės, kurie „žino“, kad vaiko teisės „masiškai atiminėja“ vaikus nebegirdi ir nepriima jokios informacijos apie tai, kad nėra jokio masiškumo“, - atskleidė R. Povilaitis.

P. S.

Tam, kad susidarytume pilnesnį vaizdą, apie šį psichologą, ekspertai.eu rekomenduoja pasižiūrėti 2012 m. sausio 8 d. ištrauką iš TV3 televizijos laidos „Savaitės komentarai“. Kai kurios anuomet išsakytos psichologo įžvalgos šiandien skamba ypač įdomiai.







Gyvenime būna, kad kai žmonės ko ir prašo, kartais norai išpildomi greitai, kartais tai ilgokai užtrunka.

Štai pavyzdžiui aukščiausiai Lietuvos valdžiai ir dviejų metų nepakako atsakyti į Nijolės Sadūnaitės klausimą-reikalavimą pasakytą iš Seimo tribūnos – pateikti neginčijamus  įrodymus, kad 2012 m. gegužės 17 d. valstybės vardu prievarta pagrobta ir nežinia kur pradanginta Deimantė Kedytė yra gyva ir sveika, o jei mirusi ar nužudyta – nurodyti kapo vietą (apie tai plačiau publikacijoje „Dviejų metų valdžiai nepakako atsakyti į N. Sadūnaitės klausimą-reikalavimą pasakytą iš Seimo tribūnos“).

Ir nieko, kantri moteris su visa visuomene laukia ir lauks tiek, kiek tai valdžiai atrodys reikalinga.

Tačiau R. Poviliaičio atveju ekspertai.eu sieks padaryti viską, kad psichologo prašymas kuo greičiau būtų apsvarstytas ir priimtas kiek įmanoma geresnis sprendimas, atitinkantis aukščiausius tarpusavio bendravimo reikalavimus ir atspindintis europinės dimensijos dvasią.

Susiję:

Ne psichologų komentarai apie psichologo pasisakymą