IS, Rusija ir Kinija – fašistinės valstybės

Peter Hartcher

IS, Rusija ir Kinija yra fašistinės valstybės, teigia Australijos dienraščio „The Sydney Morning Herald“ žurnalistas Peter Hartcher.

Civilizuotas pasaulis teisingai elgiasi eikvodamas jėgas kovai su Islamo Valstybės barbarais, tačiau kovojant su šia nauja grėsme negalima pamiršti ir senų problemų.

2008 m. Rusija įsiveržė į Gruziją. Šiuo metu ji veržiasi – nepaskelbusi apie tai atvirai – į Ukrainą. Ji atnaujino JAV kranto linijos patruliavimą bombonešiais, kurie gabena branduolinį ginklą, ir gąsdina Europą kariniais manevrais.

Prieš keletą savaičių Maskvoje nušautas Rusijos opozicijos lyderis Borisas Nemcovas, kuris kitą dieną turėjo vadovauti didelei protesto demonstracijai prieš Vladimirą Putiną. Putinas bet kokius ryšius su šia žmogžudyste neigia.

Reikia pažymėti, kad Nemcovas žadėjo pateikti ataskaitą apie Rusijos kariuomenės pajėgų įsiveržimą į Ukrainą. Ši ataskaita armijoje ir specialiosiose tarnybose turėjo „sukelti pasibjaurėjimą“ Putinu .

Šiuo metu Kinija toliau skelbia apie savo teritorines pretenzijas kaimynams. Nors pastaraisiais mėnesiais Kinija ir nuleido toną, tačiau tai jai nemaišo statyti karines bazes keturiose skirtingose salose, į kurias pretenduoja dar penkios Azijos valstybės.

Šį mėnesį publikuotose palydovinėse nuotraukose galima pamatyti, kad „ten, kur anksčiau buvo tik keletas betoninių platformų, atsirado salos su malūnsparnių aikštelėmis, aerodromais, uostais ir bazėmis“,- teigia „The Wall Street Journal“ IHS Jane’s Defence Weekly analitikas Džeimsas Hardis.

„Mes matome, kad tai dalis nuoseklios, suplanuotos operacijos, kuria siekiama sukurti apie šias salas grandinę oro ir jūrinių bazių“, o juk į šias salas pretenduoja dar ir Vietnamas, Filipinai, Malaizija, Brunėjus ir Taivanis, pažymi Hardis.



Ir Rusiją, ir Kiniją, ir Islamo Valstybę valdo fašistiniai rėžimai. Kokie yra svarbiausi fašistinio rėžimo požymiai? Visų pirma – fašizmas yra autoritarinis. Žmonių laisvės jame yra ribojamos, o tauta neturi teisės pasisakyti prieš diktatoriaus valią. Fašizmas spaudžia kitaip galvojančius, dažnai – žiauriais, prievartiniais metodais. Antra – valdžia yra labai centralizuota. Trečia – nacijos poreikiai yra aukščiau už individo poreikius. Hipernacionalizmas arba šovinizmas sutvirtinamas istorinių nuoskaudų jausmu ir aukos vaidmeniu.

Putinas kalbėjo, kad Vakarai nori išrauti rusų meškai „iltis ir nagus“. Putino pagrindinis tikslas – sugrąžinti Rusijos valstybei didybę.

Kinija vis dar kamuojama „šimtamečio pažeminimo“ traumos, kuria ji kaltina Vakarų imperializmą. Kinijos vaikai vis dar kviečiami „niekada nepamiršti apie nacionalinį pažeminimą“.

Islamo Valstybė tvirtina, kad ji nori „atkurti Kalifatą“. Jos lyderis kalifas Bakr al-Bagdadi ((Abu Bakr al-Baghdadi) pareiškė, kad „Vakarai pažemino, sumenkino islamo pasaulį“. Jo oficialus tikslas – „sugrąžinti islamo didybę“.

Tarp Rusijos, Kinijos ir IS egzistuoja daug skirtumų. Rusija formaliai vis dar demokratinė valstybė, Kinijoje formaliai vadovauja komunistų partija, o IS tvirtina, jog ši veikia Alacho vardu.

Tačiau, kaip ten bebūtų, visi trys režimai iš tikrųjų yra fašistiniai. Robertas Pakstonas „Fašizmo anatomijoje“ rašė: „fašizmas atsisako demokratinių laisvių ir vykdo vidinius valymus ir išorinę ekspansiją, naudodamasis prievartos metodais, nepripažindamas nei juridinių, nei etinių apribojimų“.

Trumpiau tariant, Vakarų šalių lyderiams neverta žaisti žodžiais ir vienas problemas skelbti madingomis, o kitas – ne. Šios trys grėsmės – tai laisvės priešai. Jie atima iš savo tautos laisvę ir pažeidžia kitų tautų teises.

Pasauliui šiuo metu iškilusi fašizmo atgimimo grėsmė. Manoma, kad Vakarų pasaulis šiuo metu susikoncentravęs sprendžiant ES ekonominę krizę ir JAV politines problemas, ir ne iki galo supranta, kokia jėga ir neapykanta gali jį pulti.

Šaltinis: smh.com.au