Išskirtinis „ekspertai.eu“ interviu su Muamaro Gadafio dukterimi

Aješa Gadafi (Ayesha arba Aicha, arba Aisha Gaddafi) – vienintelė buvusio Libijos vadovo Muamaro Gadafio (Muammar Gaddafi, 1942–2011) duktė. Libijos armijos pulkininkė leitenantė, buvusi Jungtinių Tautų geros valios ambasadorė, teisininkė dabar gyvena Omane, nes nuo 2011 m., kai NATO bombardavimo metu neteko tėvo, vyro, brolio ir vaiko, jai uždrausta keliauti pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos 1970 m. rezoliuciją. A. Gadafi sutiko duoti išskirtinį interviu.

- Papasakokite apie savo gyvenimą prieš ir po krizės Libijoje. Kaip jis pasikeitė?

- Na, šlovė Dievui, šiandien esu gyva. Dabar gyvenu Omane, kur man suteiktas politinis prieglobstis, stebima Vakarų, apribotas mano judėjimas.

Gimiau 1976 m. gruodžio 25 m. Esu Libijos lyderio Muamaro Gadafio ir jo antrosios žmonos Safijos Farkaš (Safia Farkash) penktasis vaikas ir vienintelė jo duktė.

2006 m. ištekėjau už savo tėvo pusbrolio pulkininko Ahmedo al Gadafio al Kahsio (Ahmed al-Gaddafi al-Qahsi), kuris buvo šaltakraujiškai nužudytas 2011 m. liepos 26 d. tikrųjų diktatorių iš tų kraštų, kuriuos jūs vadinate Vakarais.

- Kuo užsiimate dabar?

- Nelengva čia, Omane, man ir mano šeimai, nes esame sekami 24 valandas per parą. Nieko nėra geriau už laisvę būti vienam, kaip tai buvo vaikystėje.

- Papasakokite apie savo tėvą. Koks jis buvo Jūsų akimis?

- Tai buvo vienas tų vyrų, kurie turi pasaulį savo širdyje, jis buvo savo laikmečio didvyris.

Gadafis buvo turtingas, bet kilnus žmogus, kuris paaukojo savo gyvenimą dėl savo žmonių ir Afrikos, leido savo asmeninius pinigus padėdamas Afrikos šalims. (2009–2010 m. M. Gadafis vadovavo Afrikos Sąjungai, vienijančiai 54 Afrikos valstybes; šiai sąjungai dėl Vakarų Sacharos statuso nepriklauso Marokas, o dėl perversmų ir pilietinio karo – Burkina Fasas ir Centrinės Afrikos Respublika; Afrikos Sąjunga įkurta 2001 m. Etiopijos sostinėje Adis Abeboje – red. past.).

Jei pažvelgsime į istoriją, pamatysime, kad visi Libijos žmonės iš vyriausybės gavo algas, o Libijos vystymasis vyko sėkmingai nepaisant to, kad ją ignoravo tarptautinė bendruomenė. Mes prekiavome su keliomis šalimis ir atgaivinome jų ekonomiką.

Vakarai Gadafį matė kaip diktatorių, tačiau kitos pasaulio šalys ir patys Libijos žmonės žiūrėjo į jį kitaip. Vakarai norėjo kontroliuoti Libijos ekonomiką.

Infiltruotieji, kurie iki šiol minta iš šalių, kurios turi daug gamtos išteklių, toliau kariauja. Jie yra pasaulio problema, kol pasaulis suvoks, kad tai būtina sustabdyti.

Gadafio problemos su Vakarais prasidėjo, kai jis ėmė kalbėti apie vieningos Afrikos centralizaciją. Afrika būtų buvusi turtinga, o pinigai būtų buvę „pririšti“ prie aukso. Tuomet prieš jį pradėta kampanija.

- Ką manote apie „Daesh“? Kaip sunaikinti vadinamąją islamo valstybę?

- Artimieji Rytai ir Afrika ima suvokti, kad nebegalima leisti vogti iš jų.

Sadamas Huseinas ir Gadafis būtų išsiuntę „Daesh“ amžinam poilsiui. Nepamirškite, kad „islamo valstybė“ yra tik mašina, naudojama vagių, norinčių valdyti visą pasaulį. Nėra jokios „islamo valstybės“. Ir nėra jokios Šventojo Korano eilutės, kuri leistų žudyti. „Daesh“ – tik beveidė sekta.