JAV Helsinkio komisijoje dr. Vytauto Matulevičiaus liudijimo pliusai ir minusai (I)

Iš pat pradžių galima teigti, kad dėl klausimo sudėtingumo, ilgalaikiškumo ir reikšmingumo joks liudijimas dėl Neringos Venckienės ekstradicijos į Lietuvą niekada nebus pilnas. Vien tas faktas, kad kvalifikuotų teisininkų šeima t.y. Kauno m. apygardos teismo teisėja ir jos vyras advokatas, teisinėmis priemonėmis nepasiekė teisingumo Lietuvoje net paduodami virš 200 skundų teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijoms, parodo, koks yra sunkus ir nepavykęs teisingumo suradimo kelias Lietuvoje.

Į tą faktą, kad teisininkų šeima teisinėmis priemonėmis nesugebėjo surasti teisingumo Lietuvoje, privalo atkreipti į tai dėmesį ir JAV teismai, ir ekstradicijos procesą atliekantys pareigūnai. Tai parodo, kad N.Venckienė to teisingumo ir toliau nesuras. Taigi N.Venckienės ekstradicijai į Lietuvą tikrai nėra jokio pagrindo.

Teisingumo ir nuskriaustos mažos mergaitės Deimantės gynėja ir įstatyminė globėja pati paversta nusikaltėle net kaltinant Lietuvoje ją 39 nusikaltimais. Vis kintantis kaltinimų skaičius parodo, kad tais kaltinimais abejoja ir kaltinantieji. Visa ką darė N.Venckienė, tai siekė nuo sunaikinimo apginti Deimantę, tačiau nesėkmingai [9].

Todėl, kad ir kaip norėtų, dr. Vytautas Matulevičius niekaip negalėjo savo trumpu liudijimu JAV Helsinkio komisijoje pilnai atspindėti tokios sudėtingos bylos aplinkybes. Todėl kritika, ar kitaip tariant, liudijimo papildymai yra tikrai galimi ir reikalingi. Net ir bet kokie papildymai vis tiek negali pasiekti tikslo pilnai atspindėti tuos įvykius, kurie yra susiję su N.Venckienės ekstradicijos byla. Todėl bet koks teismas atsiduria ties dilema... kaip nustatyti teisingumą neturint galimybės įvertinti visas aplinkybes. Belieka pasikliauti tik pačiomis svarbiausiomis aplinkybėmis.

Reikia pabrėžti, kad tam tikrų aplinkybių neįvertinimas gali teisingumo nustatymui turėti nepataisomą žalą. Apie šiuos įvykius jau esu rašęs [7-12]. Dar kartą reikia bandyti apginti nekaltą asmenį, nes gal būt tai paskutinė galimybė tai padaryti yra numatyta 2018-11-27 teismo posėdyje [18].

Laikau savo požiūrį ir komentarus nešališkais, niekam dėl to nesu niekaip niekam įsipareigojęs, vieša informacija yra gauta iš interneto ir kitais legaliais tyrimo būdais.

Prieš pradedant nagrinėti dr. Vytauto Matulevičiaus liudijimą JAV Helsinkio komisijoje reikia susigaudyti toje įvykių aplinkoje, toje situacijoje, kurioje visa tai vyksta.

Svarbūs faktai sprendžiant Neringos Venckienės ekstradicijos klausimą

Kaip žinia JAV teisėja Virginija M. Kendall (IN THE UNITED STATES DISTRICT COURT FOR THE NORTHERN DISTRICT OF ILLINOIS EASTERN DIVIZION, MEMORANDUM OPINION AND ORDER, case: 1: 18-cv-03061 Document #: 32 Filed: 07/12/18 Page 1 of 35 PageID #: 558) Neringos Venckienės ekstradicijos byloje yra išreiškusi tokią nuomonę: „Venckiene’s Petition and Motion raise serious issues concerning the United States’ extradition process and propriety of her native country’s political and judicial systems.“

Teisėjos Virginija’s M. Kendall nuomonės pirmąją dalį “Venckiene’s Petition and Motion raise serious issues concerning the United States’ extradition process…” siekia JAV Kongrese išspręsti du JAV kongresmenai, Atstovų Rūmų nariai: nuo New Jersey’s Christopher Henry Smith ir nuo Illinois’s Randall Mark Hultgren. Turėtų būti tikrai suprantama, kad neišsprendus tų klausimų JAV Kongrese, neturėtų būti skubama su Neringos Venckienės ekstradicija į Lietuvą.

Esu tyrinėjęs ir publikavęs nemažai straipsnių [21, 22, 23, 34, 41, 42] apie Lietuvos politinę ir teisinę sistemas. Todėl galiu pabandyti maksimaliai objektyviai įvertinti, paliudinti tas problemas, kurios iš dalies atsakytų į teisėjos Virginija’s M. Kendall nuomonės antrąją dalį: „…propriety of her native country’s political and judicial systems.“

7 LR Seimai nelegitimūs

Pirmiausiai ir svarbiausiai kas krinta į akis Lietuvos politinėje ir teisinėje sistemoje yra tai, kad nuo pat 1992-10-25 visuotiniu referendumu priimtos LR Konstitucijos visą laiką grubiai yra pažeidžiamas LR Konstitucijos 55 str. įtvirtintas lygios rinkimų teisės principas.

Tai pasaulyje civilizuotam žmogui gali būti net sunku įsivaizduoti, kad vienas kandidatas į Seimą (parlamentą) gali gauti iki 3 balsų iš vieno rinkėjo, o kitas save išsikėlęs kandidatas į tą patį Seimą per tuos pačius rinkimus gali gauti tik vieną balsą [21, 22, 23, 34, 41, 42]. Taigi visumoje turime 7 (septynis) antikonstituciškai „išrinktus“ Seimus.

Dar kurijoziškiau atrodo tai, kad jau išrinktas daugiamandatėje apygardoje Seimo (parlamento) narys gali po dviejų savaičių dar kartą dalyvauti rinkimuose į tą patį Seimą (parlamentą) per tuos pačius rinkimus, kad būtų išrinktas antrą kartą, kai kitas toks pats kandidatas, save išsikėlęs, to negali padaryti. Tokiu būdu į Seimą patenka ir neišrinktieji. Tai sveiku protu nesuvokiami dalykai. Apie kitas tokių Seimo rinkimų savybes yra aprašyta straipsniuose [21, 22, 23, 34, 41, 42].

Taigi Lietuvoje yra fundamentaliai sugriauti valstybės teisiniai, demokratiniai pagrindai. Sugriautas visų lygybės prieš įstatymą principas.

LR Konstitucinis Teismas išniekina LR Konstituciją

Lietuvos Respublika pagal Konstituciją turi savo Konstitucinį Teismą. Atrodytų, kad Konstitucinis Teismas privalėtų tokius dalykus išaiškinti. Taip ir išaiškino teisingai, europietiškai, civilizuotai. Ir tas išaiškinimas yra toks [22]: „2.3. Taigi pagal Venecijos komisijos patvirtintą gerąją rinkimų praktiką lygios rinkimų teisės principas, kuris yra vienas iš Europos rinkimų teisės paveldą sudarančių principų, reiškia, kad kiekvienas rinkėjas turi vieną balsą, visi rinkėjų balsai turi vienodą galią, sudarant rinkimų apygardas leistinas rinkėjų ar gyventojų skaičiaus nuokrypis nuo pasirinktos normos neturi būti didesnis kaip 10 proc. ir bet kuriuo atveju – 15 proc., nebent yra ypatingų aplinkybių.“ Atrodo idealiai.

Tačiau LR Konstitucinis Teismas savo išaiškinimo nutarime visiškai pamiršta, kad lygi rinkimų teisė yra „vienas rinkėjas – vienas balsas“, t.y. „pamiršta“ savo pačių išaiškinimą ir tuo būdu paneigia Konstituciją, išduoda savo priesaikas, t.y. ir LR Konstitucinis Teismas ir LR Seimas tyčiniai nevykdo Konstitucijos, kuriai prisiekia [21]. Todėl galima daryti prielaidą, kad čia būta neteisėto susitarimo tarp LR Seimo ir LR KT. Taip galima teigti, nes ir LR Seimas ir LR KT nenori matyti LR KT teisingo, paremto tarptautine teise, Konstitucija ir sveiku protu paremto LR Konstitucijos lygios rinkimų teisės išaiškinimo.

LR Seimas ir LR KT nesilaiko, nevykdo tarptautinių teismų sprendimų

Lietuvos valdžia Europoje yra garsi tuo, kad 2004-04-06 yra įvykdžiusi savo išrinktam prezidentui Rolandui Paksui apkaltą ir nubaudusi R.Paksą visam laikui atimdama jo teisę balotiruotis į Seimą ir kitas Valstybės pozicijas ten, kur reikalinga priesaika. Tačiau prezidentas Rolandas Paksas laimėjo bylas prieš Lietuvą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT), o taip pat ir Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių Komitete (JTŽTK). Šių teismų sprendimai Lietuvai yra privalomi, nes Lietuva yra pasirašiusi atitinkamus tarptautinius dokumentus ir tuo pripažinusi šių teismų viršenybę. JTŽTK sprendimas pilnai atkuria visas prezidento Rolando Pakso teises nuo apkaltos momento 2004-04-06 ir įpareigojo LR Konstitucinį teismą pakeisti savo sprendimą [28]. EŽTT sprendimą turėjo vykdyti LR Seimas. Tačiau nė viena iš šių institucijų jiems privalomu sprendimų iki šiol neįvykdė. Kas gali garantuoti, kad ir JAV – Lietuvos ekstradicijos sutartis bus vykdoma?

Straipsnyje [29] teigiama: “Kaip žinoma, JTŽTK sprendimu, R. Paksui turi būti atstatytos visos politinės teisės nuo 2004 metų balandžio 6 dienos, būtent nuo tada, kada jis buvo nušalintas nuo pareigų. Įvykdyti šiam sprendimui Lietuva, pagal galiojančią tvarką, turėjo 180 dienų – lygiai pusę metų.

Nuo JTŽTK sprendimo jau praėjo ne 180 dienų, o penkeri metai, tačiau sprendimo Lietuva net per tiek laiko neįvykdė.”

Tiesa ir teisingumas

Tiesa tai yra faktai, o teisingumas, tai tų faktų vertinimas įstatymų rėmuose. Vienam tas pats faktas gali būti vertinamas vienaip, o kitam kitaip.

Norint šioje byloje susigaudyti, tai visų pirma tai reikia siekti galimai tiksliai užfiksuoti FAKTUS. Kiekvienas asmuo turėdamas skirtingą matymą, supratimą, išsilavinimą ir vertybių sistemą tą patį FAKTĄ gali vertinti skirtingai. Matymas yra ne vien akių funkcija, tai labiau proto funkcija, kaip sugebi įvertinti ir suprasti tai ką matai, tai ką girdi. Todėl neturėtų stebinti skirtingos nuomonės apie tą patį FAKTĄ. Taigi labai svarbu neiškraipyti faktų, tai yra kalbėti apie juos TIESĄ ir pagal sugebėjimus juos vertinti, surasti teisingumą. Tai toliau stengsiuosi ir prisilaikyti šio metodo, pirmiausiai faktas, o po to jo analizė.

Trumpai taip suformuluosiu. Mato tą patį, o supranta nevienodai.

Kaip pavyzdys, dr. Vytauto Matulevičiaus liudijimą JAV Helsinkio komisijoje Seimo narys Stasys Šedbaras įvertino, kaip „savo valstybės dergimą“.

Nuomonė apie Neringos Venckienės ekstradicijos bylą

Pirmiausiai reikia suvokti, suprasti, kad Neringos Venckienės ekstradicijos į Lietuvą byla yra neatsiejamai susijusi su Deimante Kedyte (Stankūnaite), nes visa toji „byla žudikė“ ir kilo dėl to, kad mažytė mergaitė pradėjo elgtis taip, kaip to pradėjo nesuprasti suaugusieji: tai tėvas Drąsius Kedys, seneliai Kedžiai, Neringa Venckienė, kaimynai.

Todėl visiškai natūralu, kad tėvas D.Kedys, natūraliai besirūpinantis savo dukra, pradėjo klausinėti savo dukros apie tai, kas su ją darosi? Klausinėjo, kas darosi su ja, kai ji būna savo mamos Laimos Stankūnaitės priežiūroje. Suprantama, kad mažoji mergaitė negalėjo tuo metu aiškiai suprasti, įvertinti ir suformuluoti juridiniais terminais tų veiksmų, daromų su ja, jos mamos Laimos Stankūnaitės namuose ir kitose vietose. Vaikas gyvena ir mokosi. Taigi visiškai natūralu, kad savo tėvo, Drąsiaus Kedžio, klausinėjama mergaitė vaizdžiai aiškino kas su ja daroma, o suaugusieji, vėl gi suprantama, kad sugebėjo suprasti ir kvalifikuoti kas su mergaite yra daroma ir suprantama, kad negalėjo nenaudoti tų juridinių terminų, tuo labiau, kad ji iš esmės augo tame tarpe ir teisininkų šeimoje. Taigi mažoji mergaitė tų „juridinių terminų“ išmoko ne savo mamos aplinkoje, kur su ją buvo daromi jos vaizdžiai demonstruojami dalykai, o jos gimtųjų namų aplinkoje, savo tėvo globoje, Neringos Venckienės globoje, senelių Kedžių priežiūroje. Taigi tie juridiniai įvertinimai atsirado po to, kad Deimantė Kedytė juos vaizdžiai atpasakojo ne tik savo tėvui D.Kedžiui, kurie buvo užfiksuoti video, bet ir profesionalams ekspertams, kurie pripažino ne kartą, kad Deimantė nemeluoja, nefantazuoja, parodymai tikri, dokumentai pasirašyti ir patvirtinti. Tuo tarpu Lietuvos valdžios struktūros kaltina Kedžių ir Venckų šeimas, kad apmokino Deimantę tų „juridinių terminų“, kuriuos girdime iš mergaitės šnekų tiek 2012-03-23 grobimo metu ir 2012-05-17 pagrobimo metu.

Siekdamas atkreipti 2018-11-27 JAV Apeliacinio Teismo ir JAV Valstybės Departamento dėmesį į tai, kad Neringos Venckienės ektradicija į Lietuvą yra pačiu glaudžiausiu būdu yra susieta su mažos mergaitės Deimantės Kedytės likimu. Dėl to palikau komentarą po 2018-11-10 straipsniu [36] „Teismas pripažino Deimantės Kedytės parodymus netinkamais – apklausos metu jos „emocinė ir psichologinė būsena buvo bloga“. Čia žemiau pateikiu to komentaro „Screen shot“ atliktą per „PrintScreen“:

Taigi matome, kad tie kurie perskaitė straipsnį [36], o taip pat mano paliktą komentarą labai aiškiai, visi be išimties 69 asmenys, galima sakyti, kad supranta ir liudija JAV Apeliaciniam Teismui, kad „Labai svarbu suvokti, dar svarbiau, kad tai suvoktų JAV apeliacinis teismas 2018-11-27, kad nepamatęs gyvos, adekvačiais mąstančios ir Nijolės Sadūnaitės, senelių Kedžių ir Neringos Venckienės ATPAŽINTOS Deimantės Kedytės, nesiimtų spręsti Neringos Venckienės ekstradicijos į Lietuvą. Tai neatsiejami dalykai.“

Galima ir pasikartoti, kad labai svarbu suvokti, dar svarbiau, kad tai suvoktų JAV apeliacinis teismas 2018-11-27, kad nepamatęs gyvos, adekvačiai mąstančios ir Nijolės Sadūnaitės, senelių Kedžių ir Neringos Venckienės ATPAŽINTOS Deimantės Kedytės, nesiimtų spręsti Neringos Venckienės ekstradicijos į Lietuvą. Tai neatsiejami dalykai. Negalima atiduoti Neringos Venckienės į žudikų rankas. Apie tai yra straipsnis [9], kuriame surasti šalutiniai įrodymai, kad Deimantės nėra gyvos arba adekvačios. Lietuvos žmonės su širdimi ir protu jau 78 kartus prie LR Prezidentūros paklausė „Ar dar gyva Deimantė“ ir jokio atsakymo, apart „NEŽINAU“ nėra. Tas klausimas „Ar dar gyva Deimantė“ yra skirtas visiems Lietuvos valdžios vadovams : prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo pirmininkui prof. Viktorui Pranckiečiui, ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui. Tai belieka suprasti taip, kad mergaitė arba negyva arba suluošinta arba vergovėje.

JAV Apeliacinis Teismas apie tai turi būti informuotas N.Venckienės ekstradicijos byloje ir pareikalauta, kad Lietuvos valdžia Deimantę Kedytę pristatytų į JAV Apeliacinį Teismą kaip liudininkę. Taip ir sužinosime, kur yra TIESA. Vaduokime Deimantę Kedytę iš vergovės, jei dar gyva.

Kitas svarbus dalykas apie tai, kas vyksta Lietuvoje su vaikais, tai jų atiminėjimas iš šeimų paneigiant vieną iš pačių pagrindinių vaiko teisių gyventi savo gimdytojų šeimoje. Kaip matome žemiau paveikslėlyje paimtame iš straipsnio [40], po Deimantės Kedytės 2012-05-17 pagrobimo iš gimtųjų namų, turime tokia statistiką, kuri labiau panaši į kažkaip kažkam naudingą epidemiją:

Apie tai diskutuota ir LR Seimo spaudos konferencijoje video „Tautai paskelbtas karas. Ginamės.“ [39]. Per šešis metus paimti 12505 vaikai. Kokie jų likimai?

JAV Helsinkio komisijoje nepaliudinti faktai

Apibrėžiant aplinkybes, į kurias norima išsiųsti Neringą Venckienę pagal JAV – Lietuvos ekstradicijos sutartį, reikia pirmiausiai papildomai išsiaiškinti JAV Helsinkio komisijoje [2] nepaliudintus faktus, ką apie tai sako atitinkami Lietuvos valdžios atstovai, jų nuomonės. Tai yra nustatyti faktus atskirų Lietuvos pareigūnų nuomonių lygyje. Apie tai JAV Helsinkio komisijoje liudijo ir Karolis Venckus, N.Venckienės sūnus.

LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomonė apie Deimantę

Labai dažnai tenka matyti nuotraukas, kuriose LR prezidentė Dalia Grybauskaitė fotografuojasi su vaikais. Tačiau niekada su Deimante, parodytų pasauliui ar vis dar gyva Deimantė. LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo nuomonę apie Deimantę Kedytę yra išsakiusi tyliai į ausį N.F.Sadūnaitei [44] (video nuo 21:40 min): „Niekada nežinau ir nežinojau kur yra Deimantė Kedytė“. Kas žino?- klausia sesuo N.F.Sadūnaitė. Klausimas paprastas. O ar Prezidentė galėtų sužinoti, jeigu panorėtų? Toliau matome, kad Seimo posėdžiui pirmininkaujantys Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Seimo narys Juozas Olekas neleidžia N.Sadūnaitei užbaigti kalbos atjungdami mikrofoną. Tokia pas juos kultūra. Laisvės premijos laureatei buvo neleista pasakyti tai ką norėjo.

LR Seimo narės ir NATO parlamentinės asamblėjos prezidentės Rasos Juknevičienės nuomonė [17]

Pirmiausiai į akis rėžiasi NATO parlamentinės asamblėjos prezidentės, daugybę metų Seimo narės [23] Rasos Juknevičienės pasisakymas [17], nuomonė, kad visa šita byla pagal dr. V.Matulevičių įvardijama byla kaip „pedofilijos bylos ir teisinio Venckienės persekiojimo“ byla: „…ta sugalvota mergaitės istorija.“ Kadangi Rasa Juknevičienė, 1990-1992, 1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, TS-LKD, S (Tėvynės Sąjungos, Lietuvos krikščionys demokratai, 2016 m. išrinkta sąrašu) yra NATO parlamentinės asamblėjos prezidentė, tai toks jos tų Garliavos įvykių, Deimantės Kedytės, Neringos Venckienės ir daugelio kitų žmonių likimo byla viso labo tik „…ta sugalvota mergaitės istorija.“ Toks įvertinimas kalba apie šias aukštas pozicijas NATO užimančios ponios Rasos Juknevičienės adekvatumo stoką, realybės suvokimą.

Į tai turėtų būti atkreiptas JAV Valstybės Departamento ir NATO dėmesys ir duotas tinkamas įvertinimas. Taip neturi būti, kad aukštas pareigas užimantis asmuo būtų neadekvatus, nesuprantantis realybės. Atkreipkite į tai dėmesį. Teigti, kad tai „…ta sugalvota mergaitės istorija“ negalima. Ekspertai tvirtina priešingai, mergaitė nemelavo ir nefantazavo. Daugybė įvairiai nufilmuotos medžiagos rodo, kad ten ne Holivudo aktoriai vaidino, o realūs žmonės buvo, realūs įvykiai vyko.

Taip neturi būti, kad aukštas NATO pareigas užimantis asmuo būtų neadekvatus, nesuprantantis realybės. Atkreipkite į tai dėmesį, kad nelegitimiai „išrinkta“ LR Seimo narė Rasa Juknevičienė vadovauja NATO parlamentinei asamblėjai. Ar tikrai taip ir turi būti? Ponia Rasa Juknevičienė savo kolegas, Seimo narius yra išvadinusi „padugnėmis“ [46]. Tai parodo, kad niekam, mažiausiai LR Seimo nariams, neleista prieštarauti R.Juknevičienės nuomonei, veiklai.

LR Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio vertinimai

LR Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis tuo laiku 2012-05-17, kai buvo grobiama pagrindinė „bylos žudikės“ liudininkė Deimantė Kedytė, buvo LR Generaliniu Policijos komisaru ir todėl yra atsakingas už grobimo metu policijos įvykdytus nusikaltimus, tame tarpe už suplanuotą cheminę ataką. Todėl ypatingai keistai ir neteisingai yra vertinama sesers Nijolės Sadūnaitės tiesa išsakyta aukščiausioje valstybės tribūnoje, LR Seime 2018-01-13 dieną [13, 14].

Apie šią N.Sadunaitės kalbą [13, 14] Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis vertina taip [43]: „ „Ji turi savo nuomonę, ji tvirtai turėjo nuo pat istorijos pradžios, bet viskas, kas šiandien buvo pasakyta, neatitinka tikrovės. Nei viename žodyje nėra tiesos“, - žurnalistams N. Sadūnaitės kalbą į nieką pavertė premjeras.“

Tai klausimas lieka atviras, ar ponas MP Saulius Skvernelis, kaip ir NATO Parlamentinės asamblėjos prezidentė Rasa Juknevičienė sugeba suvokti tikrovę ir ar į tokią Lietuvos valdžios aplinką galima vykdyti N.Venckienės ekstradiciją?

Lietuvos Švietimo ir Mokslo ministerijos neapykantos grimasos

Pavyko per internetą, emailais, prakalbinti Lietuvos Švietimo ir Mokslo ministerijos tarnautoją, skyriaus vedėją Alvydą Skuodį, kad iššifruoti daug maž jų nuomonę N.Venckienės ir Deimantės Kedytės klausimu [8]. Pacituosiu keletą A.Skuodžio išsireiškimų su visais šauktukais imtinai:

„Neieškokit šiknoj smegenų, nes jų ten nėra...“,

„Didesnės smarvės Lietuvoje kaip violetiniai iškrypėliai daugiau nėra. Šalin ta smarvė iš Lietuvos padangės...! Bjauru !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

!!!!!!!!!!!!!“,

„Baikite vieną kartą eskaluoti tą šlykščią Kedžių pedofilų ir išsigimėlių istoriją. Šlykštu jau darosi nuo jūsų šlykščių rašlevų... Velniop Kedžius ir jų pakalikus!!!!!!!!!! !!!!!!!!!! !!!!!!!!!! !!!!!!!!!! !!!!!!!!!! !!!!!!!!!! !!!!!!!!!! !!!!!!!!!! !!!!!!!!!! !!!!!!“

Kai tokie išsireiškimai sklinda iš Švietimo ir Mokslo ministerijos tarnautojo, skyriaus vedėjo, tai ką galima pagalvoti apie kitus tylinčius ministerijų darbuotojus? Kaip jie yra propagandos apdoroti?

Cheminė ataka prieš Deimantę

Yra daug dalykų, kuriuos įvairūs žmonės mato vienodai. Kaip antai 2012-05-17 Deimantės pagrobimo metu du „policininkai“ parsiguldę pagyvenusį žmogų šautuvo buože daužo lytinius organus. Kiti plėšo Lietuvos trispalvę, treti tempia iš namų šeimininkus atpažinimui, lyg nežinotų pas ką atvažiavo. Na ir taip toliau. Tačiau yra dalykų, įvykių, kuriuos ne kiekvienas gali pamatyti, suprasti, įvertinti. Tokie įvykiai paprastai yra sudėtingi ir įvyksta laike ir susideda iš keleto dalykų.

Vienu iš tokių įvykių grobiant mergaitė buvo atitinkamų chemikalų panaudojimas prieš Deimantę. Gal ten kas nors gali sakyti, kad tai vaistai? Tačiau mergaitė nesirgo ir nebuvo daktaro, kuris tuos „vaistus“ prirašytų.

2012-05-07 profesionalūs vaikų ir paauglių psichiatrė ir medicinos psichologė diagnozavo [11] „Potrauminio streso sutrikimą“ ir rekomendavo „Griežtai vengti traumuojančių situacijų, ryškesnių aplinkos, prižiūrinčių žmonių pasikeitimo. Kategoriškai neleistinas fizinės – emocinės prievartos naudojimas“ ir t.t.

Taigi pabandysiu sudėlioti įvykius laike. Pirmiausiai pastebėsiu, kad 2012-03-23 mergaitės grobime dalyvavo vaikų teisių specialistė Andželika Vežbavičiūtė, kuri pamačiusi, kad atėjūnai, grobikai labai grubiai elgiasi su mergaite Deimante, ją apgynė ir grobikus išvarė. Anželika Vežbavičiūtė, kaip Valstybės tarnautoja, teisingai, didvyriškai pagal įstatymą ir teismo sprendimą, nenaudoti jėgos, įvykdė savo pareigas su širdimi ir protu.

Tai todėl Lietuvos valdžia, jos teisėsaugos ir teisėtvarkos struktūros antram 2012-05-17 pagrobimui žymiai geriau pasiruošė, suplanavo. Tai kai žiūrėjau tuos 2012-05-17 filmuotus pagrobimo epizodus, tai aptikau, kad vaikų teisių jau kita „specialistė“ turėjo užsidėjus pirštines iki alkūnių. Iš spaudos sužinojau, kad tai guminės pirštinės. Ir kam jos reikalingos vaikų teisių specialistei?

Toliau buvo matyti tam tikras krepšys, kurio viduje buvo kaldrytė. Iš filmuotos medžiagos yra niekaip nesuprantama kam tai reikalinga. Tačiau spaudoje buvo teigiama, kad tą kaldrytė yra prisotinta psichotropinių vaistų. Tačiau mano nuomone, vaistai yra daktaro prirašomi, kai vaikas nesveikas. Tuo tarpu Deimantė buvo sveika, nors jai ekspertai buvo rekomendavę nesudaryti stresinių situacijų prieš 2012-05-17 įvykius.

Taigi turime medicinos ekspertų rekomendacijas Deimantei vengti stresinių situacijų, į kuriuos Lietuvos valdžia ir pagrobimo operacijos planuotojai visai nekreipė dėmesio. Kaip žinia valdžia norėjo izoliuoti Deimantę, kad nereikėtų liudyti pedofilijos byloje. Kaip ir įvyko, pedofilijos byloje Deimantė neliudijo, o teisėjas Andrius Cininas teigė, kad mergaitės „atmintis ištrinta“. O tai parodo, kad jau tada prieš Deimantę buvo įvykdytas nusikaltimas, apie kurį nutylima, joks tyrimas neatliktas.

Taigi tenka konstatuoti du faktus.... gumines pirštines iki alkūnių ir krepšį su prisotintais psichotropiniais vaistas, kas tampa chemikalais, kai jų nepaskiria daktaras. O daktaras jų paskirti ir negali, nes vaiko nemato ir jokio reikalo nėra. Stebime pagrobimo operaciją toliau. Matome, kad mergaitė ant rankų išnešama labai aiškiai panaudojant skausmingą jėgą, Deimantė klykia kaip ne savo balsu, klykia taip, kad kiekvienas širdį ir protą turintis žmogus negali nesuprasti, kad prieš ją yra naudojama neproporcinga jėga, kojytės skausmingai sukryžiuotos. Atrodo, kad mama L.Stankūnaitė su advokatu G.Černiausku atliekia skausmingą Deimantės kankinimą. Taip mergaitė klykia iki tol, kol yra atnešama iki autobusiuko. Ir čia jau nematyti, kas su ja daroma. Tačiau kitoje filmuotoje medžiagoje matome, kad mergaitė Deimantė yra pasodinta ant L.Stankūnaitės kelių ir advokatas G.Černiauskas ją kalbina. Kaip vėliau perskaičiau, pasirodo, kad tą video internete patalpino pats G.Černiauskas. Suprantama, nes Deimantė sėdėdama ant savo mamos kelių yra nusiraminusi ir vyksta pokalbis. Tai taip ir atrodo, kad kai tik mergaitė atsisėdo ant mamos kelių, tuoj nusiramino. Tai toks, manau, ir buvo to video patalpinimo internete tikslas, parodyti, kad pas savo mamą Deimantė iš karto nusiramino. Bet taip žiūrėti, tai reiškia nematyti svarbiausio. O svarbiausiai yra to pokalbio turinys. Pats tą pokalbį daug kartų perklausiau, nes labai neaiškiai buvo kalbama. Deimantės kalbos neaiškumas taip pat daug pasako apie jos būseną. Tai galiu patvirtinti, kad Nijolė Sadūnaitė lygiai taip pat kaip ir man teko girdėti, kad Deimantė savo mamos klausia [13]: „Kodėl pas mane aštuonios rankytės?“. Būtent „rankytės“, nes teko vėliau matyti video, kur iš „rankytės“ padarytos „rankos“, o tai reiškia galima surasti ir suklastotų dalykų. Kai kurie teigia, kad Deimantė tada klausė, kad „Kodėl pas mane aštuonios valandos“, taigi vėl galėjo klausyti kokį nors suklastotą to video garso takelį. Tuomet L.Stankūnaitė, kaip atsimenu, Deimantei atsako: „Todėl, kad lauke apsiniaukę ir lyja“. Tai būtent pokalbio turinys leidžia teigti, kad prieš mergaitę buvo panaudoti labai efektyvūs chemikalai, nes per maždaug kelias sekundes iš klykiančio mažo vaiko matome nusiraminusį vaiką, kuris aiškiai mato ne tai, ką turėtų matyti. Tai čia tik ekspertai gali pasakyti, kas taip gali staigiai pakeisti mažo vaiko pasaulio suvokimą, nes Deimantė visgi turėjo dvi rankytes, o ne aštuonias.

Tai leidžia spėti, kad prieš Deimantę kokiu tai būdu ir kokiu tai momentu buvo panaudota cheminė ataka. Niekas to neištyrė, o kaip ir tirs, jei tokį nusikalstamą dalyką patys ir suplanavo. O juk staigus Deimantės elgesio pasikeitimas galėjo įvykti perdozavus chemikalus? Niekas šio dalyko netyrė.

Lietuvos piliečiai klausia jau 78 kartą Lietuvos valdžios „Ar dar gyva Deimantė?“

Kiekvieno mėnesio 17-tą dieną Lietuvos patriotai, žmonės su širdimi ir sąžine prie LR prezidentūros per 6 su puse metų jau 78 kartus paklausė „Ar dar gyva Deimantė? [45].“ Tačiau nei LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, nei Seimo pirmininkas prof. Viktoras Pranckietis, nei Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, kuris buvo Deimantės Kedytės pagrobimo metu LR Generaliniu policijos komisaru, nesugeba atsakyti į Lietuvos piliečių klausimą: „Ar dar gyva Deimantė?.“

Kiek dar kartų LR piliečiai Lietuvos valdžios turės klausti elementaraus klausimo? Tai parodo, kad Lietuva valdžia tyčiojasi iš teisingumo net mažos mergaitės gyvybės klausimu. Ką reiškia toks ilgalaikis piktybinis Lietuvos valdžios tylėjimas? Galimai tai, kad Deimantės jau nėra gyvos arba ji yra suluošinta. Ar į tokios valdžios valdomą Lietuvą galima vykdyti N.Venckienės ekstradiciją?

Todėl kaip ir aukščiau yra parašyta, JAV Apygardos Teismas tikrai neturėtų priimti sprendimo dėl N.Venckienės ekstradicijos kol savo akimis, ne per „Skype“ ar kitokią programą, nepamatė gyvos ir guvios Deimantės Kedytės.

Teismų verdiktai

Čia yra daugybė bylų, kur teisiami visiškai nekalti žmonės. Jie metų metais „tąsomi“ po teismus. Paminėsiu trejetą.

BNS straipsnyje [32] yra rašoma, cituoju: „Teismas padarė kategorišką išvadą, kad mažametė seksualinę patirtį įgijo savo tėvo namuose per neteisėtus, nekvalifikuotus ir įkyrius klausinėjus bei filmavimus 2008–2009 metais. Tėvo D. Kedžio darytas vaizdo įrašas pripažintas neteisėtai gautu įrodymu, padarytu pažeidžiant Lietuvos įstatymuose ir tarptautinėse konvencijose įtvirtintą vaiko teisę į garbę, orumą, ir asmens atvaizdą.“

Kaip žinia, tėvas Drąsius Kedys su teisėjos N.Venckinės pagalba (padėti broliui surašyti teisinius dokumentus nėra nusikaltimas) yra daugybę kartų kreipęsi į teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijas. Tai kai tos institucijos nereagavo tinkamai, tai pats tėvas D.Kedys tuos Deimantės paliudijimus objektyviai, ir labai taktiškai klausinėdamas savo dukrą, užfiksavo video. Užfiksavo todėl, kad to nepadarė teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijos. Kai kurį darbą atliko ir teisėsauga, tačiau nepalankūs kai kam dokumentai nebuvo vertinami teismuose. Taigi tokiu atveju teismai atmetė objektyviai užfiksuotus Deimantės parodymus. O ji yra visų tų Deimantės parodytų ir su ja atliktų veikmų pati tikriausia paliudytoja. Taigi darytina išvada, kad Lietuvos teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijos yra kaltos, kad pačiam tėvui teko fiksuoti nusikaltimus daromus prieš jo dukrą. Todėl tėvo D.Kedžio padaryti objektyvūs įrašai turėtų būti teismo pripažinti, kai kitokių ir nėra. Tie įrašai padaryti todėl, kad iš nevilties surasti teisingumą, savo darbo neatliko teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijos. Tai eilinis objektyvių įrodymų atmetimas teisme. Teisingumo teisme nesurasta.

Imkime kitą bylą [38], kur yra pateikta jau pagrobtos Deimantės apklausa per „Skype“ programą. Ten rašoma taip: „Pačios apklausos turinys nepaprastai glaustai aprašytas O.Girdauskienės poveikio bylos 1-os instancijos nuosprendyje: http://eteismai.lt/byla/83601774462908 apylinkės, teis. Rimantas Sipavičius. Deimantės pasakojimas apie senelę, kuri ją bagažinėje išvežė į mišką ir su pistoletu grasino nušauti, jei nekalbės blogai apie mamą, ten atpasakotas taip: „Močiutė tada vežė kažkur prie miško. Ji neprisimena kokia buvo tai diena, atsimena, kad nebuvo labai šalta. Ji buvo močiutės L. namuose. Tada namuose jai atrodo buvo tik močiutė ir senelis. Jie palydėjo iki mašinos, o daugiau nieko nematė. Jai atrodo buvo pilkos spalvos mašina. Jai liepė sakyti, kad mama pedofilė, vertė blogus žodžius apie ją sakyti."

Matome tikrai padriką liudijimą. Bet svarbiausiai yra esmė. O esmė, kaip gyvai matėme filmuotose medžiagose 2012-03-23 ir 2012-05-17, kad Deimantė buvo nepaprastai prisirišusi prie savo senelių, kurie ją užaugino ir mylėjo ir tai Deimantė daug kartų pasakė, parodė ir siekė net apginti savo senelius. Tai ar kas nors gali patikėt, tomis nesąmonėmis? Dar pistoletą sugalvojo. Tai jeigu jau būtų buvę blogi tie seneliai, tai Deimantė iš karto būtų sprukusi pas savo motiną pirmai progai pasitaikius. O dabar matėme visi priešingą kitokį vaizdą, kai Deimantė visomis savo išgalėmis, už širdies veriančiu klyksmu nenorėjo pas savo mamą ir tai ne kartą pasakė. Tai kokie kankinantys metodai buvo pritaikyti, kad taip kalbėtų? Jeigu iš viso tai buvo ta pati mergaite. Reikia prašyti JAV Apeliacinio Teismo, kad iškviestų liudyti JAV teisme N.Venckienės ekstradicijos byloje. O tai kaip galėjo toji “Deimantė” liudyti, kai teisėjo Andriaus Cinino žodžiais jos „atmintis ištrinta“?

Na ir trečia byla. Teko skaityti, kad Klaipėdos teisme buvo nustatyta, kad advokatas G.Černiauskas Deimantės nenešė ir nelietė, o 2012-05-17 video medžiagoje matome priešingai.

Tik šie trys epizodai parodo, kad LR teismais pasitikėti visiškai negalima.

Išvados:

Lietuvoje yra fundamentaliai sugriauti valstybės teisiniai, demokratiniai pagrindai. Sugriautas visų lygybės prieš įstatymą principas.

LR Konstitucinis Teismas ir LR Seimas tyčiniai nevykdo Konstitucijos, kuriai prisiekia.

LR Seimas ir LR KT nesilaiko, nevykdo tarptautinių teismų sprendimų.

Kaip matome, kad dar yra daugybė aplinkybių, kurių galimai nežino nei JAV teismai, nei JAV Valstybės Departamentas, nei NATO, tam, kad tinkamai išspręsti tokią rezonansinę bylą kaip N.Venckienės ekstradicijos į Lietuvą bylą.

Literatūros nuorodos yra pateiktos po šio straipsnio antra dalimi.