Aiškėja, kad Lietuvos didvyris Jonas Noreika (Generolas Vėtra) ne tik siuntė žydus myriop, tačiau turejo griežtą poziciją ir kultūros klausimais – tautinės literatūros atžvilgiu.
Pavyko archyvinį aptikti dokumentą, kuriame tuometinis Šiaulių apskrities viršininkas J. Noreika, ėjęs pareigas nuo 1941 m. rugpjūčio 3 d., padarė pranešimą visiems Policijos nuovadų viršininkams, kuriuo informuojama apie vaidinimo „Aukso gromata“, pagal Petro Vaičiūno knygą, spektaklio draudimą.
1941 m. rugsėjo 27 d. rašte instruktuojama, kaip reikia elgtis, jei šis veikalas būtų išleistas brošiūros pavidale ir platinimas.
„Sulaikyti ir pristatyti man“, - nurodo J. Noreika.
P. Vaičiūnas (1890 – 1959) – XX a. pirmosios pusės lietuvių poetas, dramaturgas ir vertėjas.
P. Vaičiūnas atėjo į literatūrą XX amžiaus antrajame dešimtmetyje kartu su B. Sruogos, V. Mykolaičio-Putino, K. Binkio, I. Šeiniaus, J. Savicko karta.
P. Vaičiūnas buvo vienas besiformuojančio profesionalaus lietuvių teatro organizatorių ir vadovų, vėliau pirmasis jo dramaturgas. Savo veikaluose gvildeno aktualias tautines, socialines ir moralines problemas, tapo ilgamečiu Kauno teatro rekordininku, kas sezoną parašydavęs po naują dramą.
Parašė daugiau kaip 20 pjesių, virš 20 dramų, išleido penkias poezijos knygas, iš lenkų, rusų, vokiečių, prancūzų kalbų vertė grožinę literatūrą ir vadovėlius. Į lietuvių kalbą išvertė F. Šilerio, G. Hauptmano, H. Ibseno, O. Vaildo ir kt. autorių kūrinius. Kaip poetas ir publicistas bendradarbiavo spaudoje, įkvėpė ne vieną iniciatyvą. P. Vaičiūno eilėraštis „Mes be Vilniaus nenurimsim!“, išsakęs visuotinį to meto Lietuvos pasiryžimą, virto kone antruoju tautos himnu.
Apie P. Vaičiūno kūrybą šaltinis mokslai.lietuviuzodynas.lt rašo:
„Pagaliau į lietuvių sceną įsiveržė Petro Vaičiūno veikalai, vaičiūniškas optimizmas, tikėjimas žmogaus orumu, asmenybės vertingumu, gėrio pergale prieš blogį („Prisikėlimas“, „Nuodėmingas angelas“, „Sudrumsta ramybė“, „Tikruoju keliu“, „Tuščios pastangos“, „Patriotai“). Vokiečių okupacinės valdžios požiūrį į P. Vaičiūno veikalus tam tikru mastu atspindėjo vienas incidentas, įvykęs repetuojant „Aukso gromatą“ Kauno Valstybės teatre. Į vieną repeticiją atėjo okupacinės valdžios atstovas ir, pamatęs, kaip baudžiauninkas scenoje lupa urėdą, pareiškė: „Ne laikas dabar tokius veikalus rodyti“. Veikalo repeticijos buvo nutrauktos. Panašiai savo dienoraštyje rašė ir aktorė A. Vaičiūnaitė: „Ir „Aukso gromatos“ dėl vaizduojamos ten klasių kovos neleido statyti.“
Keli susiję:
Balandžio 11 d. – akcija skirta tautos didvyriui, rezistentui Jonui Noreikai – Generolui Vėtrai
Atsiribojimas nuo vandalizmo ir klausimas patriotams
Atskleista: KGB sąrašas paskelbtas tam, kad nejaustų žmonės nostalgijos buvusiam sovietiniam gyvenimui