Karinės psichozės tikslas – kuo švariau išvalyti Lietuvą nuo jos piliečių

Lietuva, drauge su Ukraina, kare su Rusija kovoja pirmose fronto linijose. Mūsų šalis ne tik pati sparčiai ginkluojasi, kerta miškus didindama karinius poligonus kasdieniems pratyboms, treniruojasi miestuose ir miesteliuose, bet finansiškai ir ginklais padeda už savo nepriklausomybę kovojančiai Ukrainai, kuri stengiasi specialiai žudyti būtent rusus.

Kiekvieną dieną mūsų šalies auksčiausia valdžia ir jos žiniasklaida gyventojams primena, kad Lietuvą, lygiai taip kaip ir Ukrainą, gali užpulti Rusija. Dėl to atsakingi mūsų šalies pareigūnai deda visas pastangas stiprindami mūsų valstybės gynybines galias.

Šioje srityje Lietuva jau dabar pasiekė labai daug – Lietuvos kariai tapo pripažinti NATO lyderiai, stiprinantys saugumą ten, kur jo labiausiai reikia, – Ukrainoje, Afganistane, Malyje, kituose karštuose pasaulio taškuose.

Rusija, besirengdama karinei invazijai prieš NATO ir Europos Sąjungos valstybę Lietuvą, atakuoja mūsų tėvynę ir intensyviomis propagandinėmis krušomis. Mūsų šalies specialistai tas atakas sėkmingai atremia, todėl propagandiniame kare Rusija sėkmingai demaskuojama.

Pranešama, kad ir Lietuvos pilieičiai jau pramoko atremti dezinformacines Rusijos atakas ir atskiria, kas kur meluoja.

Dar kartą atkreipiu dėmesį – apie visa tai, kas išvardinta aukščiau, kiekvieną dieną be išimties skelbia aukščiausia šalies valdžia ir jos žiniasklaida.

Atrodytų, viskas gerai, esame budrūs ir prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Lietuvą priešas patirtų stiprų atsakomąjį smūgį, po kurio praeitų noras daugiau bandyti mus pulti.

Tačiau visiškai netikėtai paaiškėjo, kad visos milijardinės investicijos į Rusijos atgrasymą ir didžiulė karo propaganda mums mažai padės kilus realiai karinei grėsmei.


 
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos viešojoje erdvėje gyventojams pradėta platinti informacija apie tai, kad jei artimiausiu metu kiltų karas, ar ištiktų nacionalinė katastrofa, šalyje greičiausiai įsivyrautų chaosas.
 
Paaiškėjo, kad nors Lietuva perka labai daug senos, o kartais ir naujos technikos, tačiau tai mūsų gali neišgelbėti nuo Rusijos agresijos ar atominio sprogimo Baltarusijoje.
 
Aiškinama, kad atsakingos institucijos nepasiruošusios tinkamai apginti gyventojų, o į pasirengimą ekstremalioms situacijoms žiūrima formaliai.

Dalis institucijų net nėra parengusios tokių situacijų valdymo planų.
 
Kilus grėsmei valstybė nesugebėtų pasirūpinti ne tik gyventojais, bet ir aukščiausiais šalies pareigūnais.
 
Teigiama, kad net laikinojo prieglobsčio pastatų pakaktų vos ketvirtadaliui šalies gyventojų, todėl pavojaus akivaizdoje – valdžia, kuri ten tilptų, gelbėtųsi slėptuvėse, o visi kiti kaip tik išmano.
 
Maža to, neveikia gyventojų perspėjimo sirenos, trūksta slėptuvių, maisto ir vaistų atsargų. Gatvėse kalbinti žmonės net nėra girdėję, apie kolektyvinės saugos statinius...
 
Informuojama, kad už ekstremalių situacijų valdymą atsakingos institucijos guodžiasi eretiška mintimi, kad Lietuva taiki šalis, nieko pražūtingo jai nutikti neturėtų…

Žinoma, jei tokią informaciją skleistų Rusijos informaciniai portalai ar televizijos, lietuviai nesunkiai susitvarkytų su tokiomis dezinformacinėmis, bandančiomis mūsų tėvynę paniekinti atakomis.

Tačiau – visą šią informaciją plačiai platino ne kokia nors priešiškos šalies Rusijos ambasada, o Lietuvos valstybinis transliuotojas LRT.



Todėl net ir šios srities diletantas nesunkiai supranta, kad jeigu iš tiesų būtų ruošiamasi būsimai Rusijos invazijai į NATO ir ES valstybę Lietuvą, civiline gynyba būtų rūpinamasi ne mažiau, o gal net žymiai daugiau negu karine gynyba. Nes tik stiprus ir taikus pilietinis pasipriešinimas gali įveikti kad ir labiausiai apsiginklavusį agresorių.

Kasdienė psichozė dėl Rusijos ruošimosi pulti NATO, labai naudinga Lietuvos teritoriją kontroliuojantiesiems. Ši isterija pateisina itin stambaus masto pinigų įsisavinimus perkant bereikalingą metalo laužą, maskuoja tikrąsias Lietuvos problemas, kuria reikalingą nesveiką atmosferą, ir, kas labai svarbu, skatina emigraciją, siekiant kuo kruopščiau išvalyti Lietuvą nuo lietuvių.

Galiu pastebėti, kad to, kas transliuojama viešojoje Lietuvos erdvėje, nieko panašaus nepamatysite Vakaruose. Šia prasme – Lietuva unikali vieta (kitaip pasaulyje dar vadinama „violetine vieta“).
 
Taigi, ko reikia, kad pagaliau Lietuvoje viskas pradėtų keistis į gerą pusę? Pirmiausia – atsisakyti bukos ir labai agresyvios karo propagandos. Ir pabaigus žaisti karo partiją, pradėti žaisti Taikos partiją, su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

Susiję:

Ko šiandien labiausiai reikia Lietuvai?