Katalonija tapo laisva šalimi!

Sausio 23-iąją Katalonija pagaliau tapo laisva šalimi! Tokios ir panašios antraštės mirgėte mirga įvairiuose pasaulio kraštuose, tinklalapiuose ir laikraščiuose, televizijos bei radijo žiniose ir laidose. Ir tai – ne sapnas: Katalonijos parlamentas, pasak „Associated Press“, paskelbė ją kaip šalį. "Už" balsavo 63 procentai tautos išrinktųjų - 85 parlamentarai, "prieš" – 41, 2 susilaikė.

Katalonijos parlamentą (Parlament de Catalunya) sudaro 135 nariai (diputat), renkami ketveriems metams.

Dabar belieka, kad Ispanija nesipriešintų šiam sprendimui. Tačiau vargu ar ji priešinsis – Europos Sąjungos byrėjimo ženklai tampa realybe. Jungtinei Karalystei pareiškus norą pasitraukti iš griūvančios ES, akivaizdu, kad įgyvendinus šį veiksmą stiprus britų svaras nurungs eurą ir sulig euro zonos griūtimi ir ekonomine suirute ES vadovai nebesukontroliuos tolesnių procesų. Dirbtinė sąjunga, iš „draugiškų tautų sąjungos“ paversta finansų plovykla, turi žlugti, kaip žlugo Roma.

Pasak Montso Guibernau („Catalan Nationalism: Francoism, Transition and Democracy“, Routledge, 2004 m.), Katalonijos pėdsakais paseks Škotija, Baskų kraštas, Bretanė, Velsas, Flandrija bei Kvebekas Kanadoje, taip pat nemažai kitų šalių, kurios neturi nepriklausomybės. Daugybę metų už laisvę kovoja palestiniečiai, kurdai, tibetiečiai. Ne taip seniai tai darėme mes, lietuviai.

Deklaracija, kurią paskelbė parlamentas, teigia, kad Katalonijos žmonės turi demokratinę teisę spręsti dėl savo suverenumo. Kol kas oficialusis Madridas jos dar nekomentavo.

Katalonija – vienas labiausiai išsivysčiusių Ispanijos regionų, jau ir dabar turi nemažą autonomijos lygį, tačiau bendra Ispanijos krizė sukėlę nemažą kataloniškojo nacionalizmo bangą. Kylantis katalonų noras turėti savo šalį yra didžiulis iššūkis konservatyviam Ispanijos premjerui Mariano Rajoy, kuris stengiasi, kad ES Ispanijos neišmestų iš savo glėbio. Pasak M. Rajoy, Ispanijoje nedarbas jau perkopė 25 procentus.

Kasmet Katalonija Madridui moka 16 milijardų eurų mokesčių – tai kur kas daugiau, nei ji pati gauna iš Ispanijos vyriausybės. Be to, Katalonija turi 40 milijardų eurų skolą, dėl kurios valdžiai teko apkarpyti biudžeto dalis, skirtas sveikatos priežiūrai ir išsilavinimui. Daugelis katalonų tiki, kad jų ekonomika klestės tik šaliai tapus laisvao nuo Ispanijos, kai jai nebereikės mokėti duoklės.

Katalonija, kurios didžiausi miestai – Barselona, Žirona, Lerida ir Taragona, sukuria penktadalį Ispanijos BVP.

Ispaniją sudaro 17 autonominių regionų. Autonomiją nuo Ispanijos Kataloniją gavo 2006 metų rugpjūčio 9 dieną.

Katalonijos plotas maždaug perpus mažesnis už Lietuvos – 32 114 kvadratinių kilometrų, t.y. tik 6,3 procento Ispanijos ploto. Katalonijoje gyvena 7,5 milijono žmonių. Katalonai kalba katalonų kalba (català), kuri skiriasi nuo ispanų. Ši kalba gimtoji yra maždaug 12 mln. žmonių.

Tarp žymiausių katalonų – Salvadoras Dalí, operos solistai Montserrat Caballé ir  Josepas Carreras, violončelininkas ir dirigentas Pau Casalsas, rašytoja Mercè Rodoreda, skulptorius Antoni Gaudí – Barselonos ir visos Katalonijos simbolio, Šventosios Šeimynos bazilikos (Basílica i Temple Expiatori de la Sagrada Família), statytos 1882-2010 metais, kūrėjas, poetas Jacintas Verdagueras.

Katalonai kaip tauta ir šalis Katalonija rašytiniame šaltinyje pirmąsyk paminėti tarp 1117 ir 1125 m. parašytoje lotyniškoje kronikoje Liber maiolichinus de gestis pisanorum illustribus.