Kodėl D. Grybauskaitė bijo, kad nebūtų nagrinėjama banko „Snoras“ tyčinio bankroto ir užgrobimo istorija? (II d.)

Kodėl D. Grybauskaitė bijo, kad nebūtų nagrinėjama AB bankas Snoras užgrobimo, tuometės A. Kubiliaus vadovaujamos konservatorių vyriausybės skubiai įvykdyto banko „nacionalizavimo“ ir tyčinio jau valstybinio (!) banko Snoras subankrotinimo, praėjus penkioms dienoms po jo nusavinimo, istorija?

Akivaizdu todėl, kad AB bankas Snoras tyčinis sužlugdymas buvo iš anksto suplanuotas politinis ir korumpuotas veiksmas, o visa tai organizavo pati prezidentė D. Grybauskaitė. Jai ir tenka visa atsakomybė už žalą ir didžiulius nuostolius, kuriuos patyrė banko Snoras akcininkai, klientai, investuotojai ir pati valstybė.

Remiantis viešai prieinama informacija bei finansiniais rodikliais galima atsakingai teigti, kad iki pat 2011 m. lapkričio 16 d., kol A. Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės ir Lietuvos banko pasirinktu pačiu grubiausiu ir drastiškiausiu metodu – privačios nuosavybės užgrobimu – banko veikla buvo sustabdyta ir jis buvo nacionalizuotas, AB bankas Snoras nebuvo susidūręs su mokumo ir/ar likvidumo problemomis. Kitaip tariant, bankas Snoras vykdė visus Lietuvos banko nustatytus veiklos riziką ribojančius normatyvus, laiku vykdė visus įsipareigojimus klientams ir kontrahentams, niekada nebuvo užlaikomi indėlių grąžinimai ar mokėjimų nurodymų vykdymas, t.y. AB bankas Snoras buvo ir mokus, ir likvidus.

Atkreiptinas dėmesys, kad nei 2009 metais, t. y. pačiais sunkiausiais pasaulinės finansinės krizės metais, nei vėlesniais metais AB bankas Snoras nesikreipė, neprašė ir negavo jokių dotacijų ar paramos iš valstybės. Todėl, bet kokie atskirų Lietuvos banko atstovų teiginiai, kad AB bankas Snoras turėjo problemų jau nuo 2009 metų, neatlaiko kritikos. AB bankas Snoras net sunkiausiu metu ne tik išsaugojo savo veiklą, bet ją ir išplėtojo, uždirbdamas pelną ir mokėdamas valstybei mokesčius. Tuo tarpu, priešingai, visas Lietuvos bankinis sektorius 2009 metais patyrė 2,9 milijardo litų nuostolių.

Tais pačiais 2009 metais AB banko Snoras turtas išaugo 650 milijonų litų, kai tuo tarpu bendra rinkoje šalies bankų valdomo turto vertė sumažėjo 5,2 milijardo litų.

Paskolos tais metais rinkoje sumažėjo 7,9 milijardo litų, tame skaičiuje paskolų, suteiktų šalies ūkio subjektams, portfelis sumažėjo 6,3 milijardo litų, kai tuo tarpu banko Snoras atitinkami skaičiai buvo teigiami.

Gerą AB banko Snoras būklę liudija ir nauji pastarųjų metų stambūs įsigijimai. 2009 m. rugpjūčio mėn. AB banko Snoras grupės antrinė įmonė UAB „Snoras media“, gavus Konkurencijos tarybos leidimą, tapo pagrindine didžiausios Lietuvoje žiniasklaidos grupės UAB „Lietuvos rytas“ akcininke.

2009 m. rugsėjo mėn. AB bankas Snoras įsigijo „Finastos“ grupės įmones, tarp kurių buvo AB finansų maklerio įmonė „Finasta“ ir investicinis bankas „Finasta“. Kaip žinia, tokiems įsigijimams buvo reikalingi atitinkamų institucijų – Lietuvos banko ir tuometinės Vertybinių popierių komisijos – leidimai. Leidimų įsigijimams suteikimas taipogi patvirtina, kad AB banko Snoras būklė buvo kruopščiai tikrinama ir atitiko visus reikalavimus.

2010 metų viduryje AB banko Snoras grupė įsigijo trijų nekilnojamojo turto bendrovių, valdančių didelės vertės nekilnojamąjį turtą Vilniaus centre, tame tarpe sostinės dešiniajame Neries upės krante, esančio aukščiausios A klasės biurų pastatų komplekso „Vilniaus verslo uostas“, kontrolinius akcijų paketus.

Kad AB banko Snoras buvo valdomas sėkmingai, apie tai byloja ir banko įverinimai bei pripažinimas tarptautiniu mastu. Prestižinis bankininkystės ir finansų žurnalas „The Banker“, AB bankui Snoras suteikė išskirtinį titulą –pripažino geriausiu banku Lietuvoje 2010 metais. Tais pačiais metais bankas Snoras sulaukė ir dar vieno tarptautinio pripažinimo – Didžiojoje Britanijoje leidžiamo vieno įtakingiausių tarptautinio žurnalo „The World Finance“ skaitytojai AB banko Snoras finansinę grupę išrinko geriausia finansine grupe Baltijos šalyse 2010 metais.

Ypač sėkmingi AB banko Snoras veiklai buvo 2011 metai. Jau metų pradžioje bankas išplatino ir apmokėjo visą 380 milijonų litų nominaliosios vertės akcijų emisiją ir per ją pritraukė naują finansinį investuotoją – Didžiosios Britanijos bendrovės „Jubilee Financial Products“ alternatyvaus investavimo fondą „JFP Emerging Europe Momentum Fund“.

AB banko Snoras akcijos įtraukiamos į prekybinio indekso „OMX Baltic Top 10“ sudėtį, be to, AB bankas Snoras tapo vieninteliu iš Lietuvos finasinių institucijų, kurio akcijos listinguojamos užsienio akcijų biržose: didžiausioje Vokietijos biržoje ir vienoje iš didžiausių pasaulio Frankfurto biržoje (XETRA) bei Berlyno akcijų biržoje.

2011 m. balandžio mėnesį tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ patvirtino AB banko Snoras ilgalaikių įsipareigojimų reitingą „B+”, jo perspektyva – stabili.

AB bankas Snoras per 2011 m. 9 mėnesių veiklos laikotarpį uždirbo 7,08 milijono litų grynojo neaudituoto pelno. Būtina pažymėti, jog AB bankas Snoras buvo vienintelis banks šalies rinkoje, nuo pat įsteigimo kasmet dirbantis pelningai.

Taigi, AB banko Snoras nacionalizavimo ir veiklos sustabdymo priežastys yra ne ekonominės, o politinės!

Pagrindinis susidorojimo su AB banko Snoras motyvas buvo jo sprendimas dar 2009 metų viduryje pirkti 34 proc. UAB „Lietuvos rytas“ leidybinės grupės akcijų paketą. Tiek prezidentė D. Grybauskaitė, tiek nuo 2008 metų pabaigos šalį valdžiusi A. Kubiliaus vadovaujama konservatorių koalicinė centro-dešinės vyriausybė negalėjo atleisti, banko Snoras akcininkams už objektyviai kritiškus „Lietuvos ryto“ straipsnius ir todėl tuometė valdžia ir ėmėsi neteisėtų, nepamatuotų ir tokių drastiškų veiksmų – tiesiog sunaikinti banką.

Politinė AB banko Snoras užgobimo ir sunaikinimo esmė yra tokia. Iki 2008 metų rudens Lietuvoje valdžioje buvo socialdemokratai, su kurių partijos lyderiu, savo laiku buvusiu šalies prezidentu, premjeru bei Seimo pirmininku šviesaus atminimo a. a. A. Brazausku AB banko Snoras valdybos pirmininkas R. Baranauskas buvo gerai pažįstamas, draugavo šeimomis, ir tai plačiai buvo žinoma Lietuvoje.

2008 m. gruodžio mėnesį atėjus į valdžią konservatoriams, jų valdymo veiksmų politika pasireiškė antirusišku nusistatymu. Konservatoriai stipriai eskalavo Rusijos oligarchų įtaką šalyje – prisiminkime, kad pagrindinis AB banko Snoras akcininkas buvo rusas V. Antonovas.

2009 m. birželio mėnesį AB bankas Snoras paskelbė, kad per antrinę banko įmonę „Snoras media“ įsigijo 34 proc. įtakingos šalies žiniasklaidos grupės UAB „Lietuvos rytas“ akcijų, ir kuriai priklausė nacionalinis televizijos kanalas „Lietuvos rytas TV“, žinomas internetinis žinių portalas lrytas.lt, moderni spaustuvė ir didžiausias pagal tiražą šalies dienraštis „Lietuvos rytas“.

„Lietuvos rytas“ turėjo potencialą daryti įtaką politikai ir kitoms visuomenės gyvenimo sritims bei temoms, o susiliejimas su finansine institucija buvo didelė jėga, kaip rodėsi konservatoriams ir šalies prezidentei D. Grybauskaitei, kuri pati 2009 m. liepos mėnesį buvo inauguruota su aktyviu tų pačių konservatorių palaikymu, nors buvo nepartinė kandidatė.

Dėl 2008–2009 metų pasaulinės finansinės krizės „Lietuvos ryto“ padėtis, kaip ir kitų šalies žiniasklaidos įmonių, buvo prasta. „Lietuvos rytas“ galėjo užsidaryti, bankrutuoti arba jį, kaip planavo, būtų nupirkusios su konservatorių jėgomis susijusios verslo stuktūros.

AB bankui Snoras įsigijus „Lietuvos ryto“ įmonių grupės 34 proc. akcijų, –žingsnis nepopuliarus, – tarp banko savininkų ir vadovų buvi vienas rusas, o kitas – tuomečio socdemų lyderio draugas.

„Lietuvos ryto“ akcijų paketo įsigijimas buvo pradžia to, kad valdžios valdančiosios institucijos pradėjo aktyviai kištis į AB banko Snoras ir jo įmonių grupės veiklą. Šiandien objektyviai vertinant tuomečius įvykius, galima paprasčiausiai konstatuoti, kad nors ir AB bankas Snoras, įsigydamas UAB „Lietuvos rytas“ akcijų paketą per antrinę banko įmonę, veikė skaidriai ir aiškiai, laikėsi įstatymų, gavo reikiamą Konkurencijos tarnybos leidimą, tačiau tas akcijų įsigyjimo sandoris tapo AB banko Snoras pabaigos pradžia!

Visiems buvo aišku, kad bankas Snoras buvo užsitraukęs konservatorių nemalonę – tereikia prisiminti aršios konservatorės, tuometės Krašto apsaugos ministrės R. Juknevičienės viešus pasisakymus, kuriuose pastaroji atvirai vadino „Lietuvos ryto“ dienraštį „Snoro rytu“.

Šiandien paklaustas, bet kuris „Lietuvos ryto“ vadovų ar darbuotojų galėtų patvirtinti, kad nei bankas, nei jo antrinė įmonė – tiesioginė UAB „Lietuvos rytas“ akcijų savininkė – nedarė ir nesiekė daryti įtakos tiesioginei „Lietuvos ryto“ veiklai ir jos publikacijų turiniui. AB bankas Snoras buvo tik UAB „Lietuvos rytas“ finansinis investuotojas. Nežiūrint to, AB bankas Snoras vadovai nuolatos periodiškai gaudavo informaciją, tam tikrus signalus iš skirtingų valstybės institucijų bei tarnybų, iš politikų dėl raginimų daryti įtaką UAB „Lietuvos rytas“ vadovybei, kad publikacijose būtų minimalizuota kritika prezidentės D. Grybauskaitės ir konservatorių vyriausybės atžvilgiu ir/arba buvo raginama parduoti turimą „Lietuvos ryto“ paketą. Buvo raginimų net „Lietuvos ryto“ vyr. redaktoriaus pavaduotoją R. Valatką atleisti iš darbo, kuris labai aštriai savo straipsniuose kritikuodavo šalies vadovę D. Grybauskaitę!

2010 metų viduryje tuometis Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas K. Glaveckas su komiteto pirmininko pavaduotoju konservatoriumi V. Matuzu net lankėsi Lietuvos (LB) banke, kur susitikimo metu su tuomečiu LB vadovu R. Šarkinu, su LB valdybos nariu, kuravusiu komercinių bankų veiklą A. Misevičiumi ir LB Kredito įstaigų priežiūros departamento direktoriumi K. Ramonu pokalbyje įspėjo šiuos, jog perduotų AB banko Snoras vadovams informaciją, kad jiems geriau būtų parduoti turimas „Lietuvos ryto“ akcijas, kurias valdė AB banko Snoras grupės įmonė.

Ta pačia tema analogiški pokalbiai yra ne kartą vykę ir Seime, kai į Finansų ir biudžeto komiteto posėdžius darbo klausimais buvo kviečiami LB vadovai.

Visa tai, kas anksčiau išdėstyta, buvo liudininkų parodymais patvirtinta Londone Vestminsterio magistrato teisme. O naujai paskirtasis LB valdybos pirmininkas, prezidentės D. Grybauskaitės statytinis V. Vasiliauskas, aiškiai žinodamas LB Kreditų įstaigų departamento direktoriaus K. Ramono neigiamą požiūrį į Lietuvos banke planuojamą išpuolį bei tyčinio bankroto rengimą prieš AB banką Snoras, iš anksto atsikratė nepageidaujamo liudininko, apkaltindamas K. Ramoną sąsajomis su banku Snoras ir atleisdamas jį iš darbo bei matyt už pastarojo raštišką liudijimą Snoro akcininkų naudai minėtame teisme Londone su „kišeninių“ prokurorų pagalba K. Ramonui dar ir baudžiamąją bylą sufabrikavo.

AB banko Snoras investicijų į „Lietuvos ryto“ akcijas klausimais ypač domėjosi dabartinis Lietuvos banko valdybos pirmininkas, buvęs D. Grybauskaitės rinkimų štabo vadovas V. Vasiliauskas. Ne kartą Lietuvos banke vykusių dalykinių susitikimų, kuriuose kaip paprastai būdavo aptariami banko veiklos ir jo kontrolės reikalai, su AB banko Snoras vadovais metu V. Vasiliauskas nukreipdavo pokalbį į „Lietuvos ryto“ akcijų perleidimo klausimą, primygtinai klausinėdamas, ar bankas parduos „Lietuvos ryto“ akcijas, kada tai numato padaryti, o svarbiausia, kas jį domino, tai galimas akcijų paketo pirkėjas. Šių pokalbių metu AB banko Snoras vadovams buvo duodama suprasti, kad turimas UAB „Lietuvos rytas“ akcijų paketas sukelia tiek banko vadovams asmeniškai, tiek ir bankui „papildomų problemų“, kurių galima būtų išvengti, jei akcijų kokiu nors būdu būtų atsisakyta. Akcijų perleidimo atveju neva būtų galima „ramiai gyventi“. Apie tai kalbėta ir tai taip pat patvirtinta liudininkų parodymais teisme Londone.

Kadangi minėta investicija AB bankui Snoras nebuvo esminė ir didelė, taigi negalėjo niekaip įtakoti banko veiklos rezultatų, o tai reiškia, kad „problemos“ galėjo būti tik politinio pobūdžio. O būtent – kritiškos dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijos prezidentės ir tuometės konservatorių suformuotos vyriausybės atžvilgiu. Ir tai reiškia, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko V. Vasiliausko lūpomis AB banko Snoras vadovams tik buvo garsiai perduodama šalies vadovės D. Grybauskaitės nuomonė.

Ne kartą ir per kitus AB banko Snoras valdybos narius bei darbuotojus banko vadovams taip pat buvo siunčiama informacija su pastabomis dėl kritiškų, tačiau, snoriečių nuomone, objektyvių straipsnių apie šalies vadovę D. Grybauskaitę ir vyriausybės narių, atskirų ministrų veiklą ir darbą.

Iš prezidentūros patarėjų stovyklos kartą net buvo perduota tokia žinia: „Kritikuokite ką norite, tik ne prezidentę.“ Tokią žinią 2010 metų pabaigoje banko Snoras valdybos pirmininkui R. Baranauskui perdavė tuometinis šalies Policijos departamento generalinis komisaras V. Telyčėnas po oficialaus apsilankymo Prezidentūroje.

Ir toliau nemažėjant perspėjimo signalų, vertinant iš šios dienos perspektyvos, AB bankas Snoras vadovų sprendimas ignoruoti tokius perspėjimus, atrodo, buvo neatsakingas žingsnis (!?). Tačiau matyt banko vadovai mąstė taip: Lietuva yra demokratinė valstybė, Europos Sąjungos narė, jie galvojo, kad Lietuvoje yra žodžio laisvė, kad žurnalistai gali turėti pilietinę poziciją, o pasirodo, kad gyvename vos ne diktatūros sąlygomis, vos ne Baltarusijoje, o gal net Šiaurės Korėjoje. Apie spaudos laisvę galima tik diskutuoti ir tai tik tyliai.

Yla iš maišo išlindo jau 2011 m. lapkričio 18 d., paėjus vos porai dienų po AB banko Snoras užgrobimo, kai tuometinis, dabar jau buvęs Seimo nacionalinės gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas A. Anušauskas oficialiai pareiškė, jog būtina uždrausti bankų įmonėms valdyti žiniasklaidos priemones ir skubos tvarka įregistravo atitinkamą Visuomenės informavimo įstatymo pataisą. Tokią pat įstatymo pataisą A. Anušauskas su grupe parlamentarų buvo Seimui pateikęs ir 2009 metų vasarą, t. y. kaip tik po „Lietuvos ryto“ 34 proc. akcijų paketo įsigyjimo per AB banko Snoras dukterinę įmonę, tačiau tada nesulaukė Seimo narių palaikymo, nes tuo metu konservatoriai Seime buvo opozicijoje.

Netrukus ir pati šalies vadovė D. Grybauskaitė, duodama interviu leidiniui „Veidas. Prognozės 2012“, paklausta, kaip ji vertina situaciją, kad bankas Snoras per antrinę įmonę valdė „Lietuvos ryto“ akcijas, pasakė, kad labai blogai vertinanti finansų sektoriaus susiliejimą su žiniasklaida ir žada palaikyti įstatymų pataisas, kuriomis draudžiama antrinėms finansinių institucijų įmonėms įsigyti žiniasklaidos priemones. Kaip ir viskas čia aišku.

Taigi kodėl vis dėlto buvo atakuojamas AB bankas Snoras bei jo vadovai, o ne, pavyzdžiui, UAB „Lietuvos rytas“, norit eliminuoti dienraštį iš aktyvios media rinkos? Atsakymas aiškus, – AB bankas Snoras turėjo ir valdė įtakingos žiniasklaidos grupės UAB „Lietuvos rytas“ blokuojantį (!) 34 proc. akcijų paketą, kuris buvo sutelktas, taip sakant, vienose rankose, o kitų 66 proc. akcijų savininkai – pavieniai fiziniai asmenys, kuriems daryti įtaką yra sudėtinga, todėl visas dėmesys, siekiant „sutramdyti“ nepalankias publikacijas „Lietuvos ryte“, buvo nukreiptas į banką Snoras. Be to, būtina pažymėti, kad bankų veikla dar yra ir licencijuojama, o bankinę licenciją galima ir atšaukti... O čia jau buvusio prezidentės D. Grybauskaitės rinkimų štabo vadovo V. Vasiliausko, tos pačios prezidentės, kaip politinės figūros, šiltai patupdyto į Lietuvos banko vadovo kėdę veiklos sfera! Juk šiaip visiškai nesvarbu, kad šalies Centriniam bankui vadovauti paskirtas visiškas diletantas, nieko bankininkystėje nenutuokiantis asmuo. Juk nesvarbu, kad be kompetencijos, svarbu, jog „bestuburis“, nuolankus, lojalus bei ištikimas S. Daukanto aikštės šeimininkei, atsiprašau, šalies prezidentei D. Grybauskaitei.

Tiek prezidentė D. Grybauskaitė, tiek jos rėmėjai – A.Kubiliaus vadovaujama konservatorių partija – bijojo, kad „Lietuvos ryto“ dienraštis bus stiprus įrankis prieš 2012 metų rudenį turėjusius įvykti Seimo rinkimus ir todėl, „nacionalizuodami“ AB banką Snoras, siekė užvaldyti jų turimą UAB „Lietuvos rytas” akcijų paketą, o tuo pačiu užtildyti dienraštį „Lietuvos rytas“. Ir galima sakyti, jog jiems tai pavyko. Tačiau vis dėlto konservatoriai „apsiskaičiavo“, pervertino savo jėgas ir rinkimus į Seimą pralaimėjo.

Išvada: rinkėjų valios nenupirksi ir nepalauši, kaip kad norėta teisėsaugos pagalba pasielgti su AB banko Snoras akcininkais!

Galiausiai, vertinant visa tai, apmaudu, kad dėl vieno žmogaus, šalies prezidentės D. Grybauskaitės politinių ambicijų, padaryta nepamatuojama žala, atnešusi milžiniškus nuostolius banko Snoras akcininkams, klientams, investuotojams bei valstybei.

O kas įvertins, kiek sužlugdyta banko klientų: šalies įmonių ir gyventojų verslų, kiek sunaikinta darbo vietų? Vien AB banke Snoras dirbo virš 1 300 darbuotojų, o banko grupės įmonėse buvo sukurta per 2 500 darbo vietų! O kiek kainuoja ir užima laiko tai sukurti?!

Tačiau juk ne viskas matuojama pinigais. O kiek sulaužyta ir sutrypta žmonių likimų, kuo tai išmatuosime?!

Ir dar kartą. Nejaugi galima pateisinti visa tai, kas padaryta su AB banku Snoras, kad būtų patenkintos vieno žmogaus, šalies prezidentės D. Grybauskaitės asmeninės ambicijos?!

Tęsinys bus.

Susiję:

Kodėl D. Grybauskaitė bijo, kad nebūtų nagrinėjama banko „Snoras“ tyčinio bankroto ir užgrobimo istorija? (IV d.)

Kodėl D. Grybauskaitė bijo, kad nebūtų nagrinėjama banko „Snoras“ tyčinio bankroto ir užgrobimo istorija? (III d.)

Kodėl D. Grybauskaitė bijo, kad nebūtų nagrinėjama banko „Snoras“ tyčinio bankroto ir užgrobimo istorija? (I d.)