Kodėl D. Grybauskaitė bijo, kad nebūtų nagrinėjama banko „Snoras“ tyčinio bankroto ir užgrobimo istorija? (V d.)

Kodėl D.Grybauskaitė bijo, kad nebūtų toliau nagrinėjama AB banko SNORAS neteisėto brutalaus užgrobimo, tuometės A. Kubiliaus vadovaujamos konservatorių – liberalų vyriausybės skubiai įvykdyto banko „nacionalizavimo“ ir tyčinio, jau valstybinio (!), banko SNORAS subankrotinimo, praėjus 5-ioms dienoms po jo nusavinimo, istorija?

Šiandien jau visiems atsakymas yra aiškus: bijoma, nes akivaizdu, kad AB bankas SNORAS tyčinis sužlugdymas buvo ir yra politinis ir korumpuotas veiksmas, o viso to organizatorė ir palaimintoja yra pati prezidentė D. Grybauskaitė. Bijoma, nes šie iš anksto suplanuoti, nemotyvuoti, neteisėti ir drąstiški veiksmai, tiesiog sunaikinant AB banką SNORAS, padarė didžiulę žalą banko akcininkams, klientams, indėlininkams bei valstybei ir už tai anksčiau ar vėliau reikės atsakyti.

Praėjo 3 metai nuo koncervatorių įvykdyto AB banko SNORAS priverstinio „suvalstybinimo“ ir tyčinio subankrotinimo, o tiksliau pasakius, visiško banko sužlugdymo. Kokią situaciją mes turime šiandien?

Ogi, iš vienos pusės žiūrint, turime pusvelčiui parduotą ir toliau banko bankroto administratoriaus smagiai pardavinėjamą AB bankas SNORAS turtą. Taip pat turime ir visus likusius SNORO kreditorius, kurie, apsukrių valdžios atstovų, Lietuvos banko vadovų bei užsieniečių administratorių manipuliacijų dėka, liko kreditorių eilėje už didžiausio „kreditoriaus“ – valstybės, t.y. tiklsiau už VĮ „Indėlių draudimo fondas“ nugaros, o dabar stovi prie „sudužusios geldos“, nebesitikėdami atgauti savo pinigų, pražuvusių jau valstybiniame (!) banke SNORAS.

Kitoje pusėje mes matome ženkliai daugiau kaip ketvirtį milijardo litų kainavusį „bankrutavusio“ SNORO administravimą ir regime akivaizdžiai praturtėjusius, iš sotumo ir pasitenkinimo spindinčiais veidais: patį banko SNORAS bankroto administratorių N. Cooperį, jo atsikviestos į Lietuvą gausios užsienio konsultantų komandos narius bei prie jų tyliai prisišliejusius, bet prie jau trečius metus niekaip neišsenkančios SNORO pinigų šėryklos tvirtai prilipusius, mūsų įvairių advokatų kontorų teisininkus, patarėjus, padėjėjus bei kitokius „veikėjus“. Ir ko jiems nebūti patenkintais ir laimingais? Juk, kaip teigiama, paskutinėje viešai banko internetinėje svetainėje viešai beveik metus iškabėjusioje bankroto administratoriaus ataskaitoje BAB banko SNORAS kreditoriams už 2013 m IV ketvirtį, iki šių metų pradžios, t.y. 2013 m. gruodžio 31 d. datai N.Cooperis sugebėjo išsimokėti sau, savo įmonei „Zolfo Cooper“ ir kitiems savo konsultantams – per 183 milijonus litų?! O iš viso banko SNORAS administravimas iki 2013 m. gruodžio 31 d. jau kainavo daugiau kaip 270 milijonų litų! Ir tai skaičiai, noriu pabrėžti, tik šių metų pradžiai!

Nors šiandien jau turime 2014 metų gruodžio pradžią, tačiau iki šiol, dėl nesuprantamų priežasčių, buvo slepiami skaičiai, o kiek gi dar milijonų susižėrė apsukrusis banko bankroto administratorius N. Cooperis per visą šių metų laikotarpį? Matomai, bijoma, kad vargšams SNORO kreditoriams jų apatiniai žandikauliai neatviptų, o jie patys galutinai žado netektų, išvydę jau, tur būt, per tris šimtus milijonų ar dar didesnes sumas, perpumpuotas iš banko SNORAS sąskaitų, arba, tiksliau, iš banko kreditorių kišenių, į privačias bankroto administratoriaus ir jo bendrų sąskaitas užsienio bankuose?

Tai vis dėl to, kokie yra tie beveik visus metus slepiami paskutiniai oficialūs banko SNORAS administravimo išlaidų skaičiai, kuriuos suskaičiuoti banko specialistams, matomai, užtektų tik gero pusdienio, ir kodėl tokia situacija, konkrečiai – betvarkė, kai su banko administravimo išlaidomis kas mėnesį, kas ketvirtį nėra supažindinami visi banko SNORAS kreditoriai, tenkina SNORO kreditorių komiteto pirmininkę A. Mažintienę ir kitus komiteto narius? Kodėl banko kreditorių komiteto pirmininkė A. Mažintienė nemato reikalo ir nevykdo prievolės: nuolat informuoti apie tai, kas iš tikrųjų vyksta banke SNORAS, visų banko SNORAS kreditorių ir visuomenės? Kodėl vengiama skaidrumo ir, paprasčiausiai sakant, objektyvaus aiškumo? Ar todėl, kad tvirtindama šimtamilijonines bankroto administratoriaus N. Cooperio išlaidų sąmatas ir pusvelčiui parduodamo banko turto sandorius, SNORO kreditorių komiteto pirmininkė tame bendrininkavime, galimai, „iš sotumo“ užsimerkia? Kodėl tokia padėtis tenkina ir Grybauskaitės statytinį Lietuvos Banko vadovą V. Vasiliauską, kuris, aiškiai žinodamas, kad ypač didelės administravimo išlaidos realiai pažeidžia banko kreditorių interesus, ir vietoj to, kad taip pat kontroliuotų situaciją, patenkintas tik „murkia“ šiltoje kėdėje? Gal todėl pastarasis taip elgiasi, jog, pasak jo, – „sąžinė ir moralė yra ne šio pasaulio dimensijos“? Kodėl tyli šiuo klausimu ir buvusi A. Kubiliaus vyriausybės finansų ministrė, dabar Grybauskaitės paskirta Lietuvos Banko valdybos pirmininko pavaduotoja I. Šimonytė, kuriai atrodė, (o gal „pasirodė“), kad banko bankrotas yra pats pigiausias ir geriausias būdas „išgelbėti“ kreditorių pinigus? Ta pati I. Šimonytė, kuri anuo metu bandė net įtikinti Seimą (bet nesėkmingai), kad jis pakeistų Bankroto įstatymą ir leistų SNORĄ administruoti užsieniečiui N. Cooperiui, ir kuris, beje, daugiausiai I. Šimonytės pastangomis, vis dėl to, buvo „patupdytas“ į pelningą administratoriaus kėdę, net ir pažeidžiant įstatymų numatytą tvarką.

Nesidomi kaip vyksta banko SNORAS administravimo reikalai, ir dabartinis finansų ministras R. Šadžius, kurio pavaldume yra VĮ „Indėlių draudimo fondas“ bei kurio vadove ir darbuojasi, dar jo pirmtakės I. Šimonytės paskirta į šias pareigas, aukščiau minima A. Mažintienė, nors bankas SNORAS jau 3 metai kaip suvalstybintas... Daugiau negu keistas, toks mūsų šalies pagrindinio išdininko R. Šadžiaus požiūris į jau absurdo lygį pasiekusias SNORO administratoriaus išlaidų sumas, kai, tuo tarpu, trūksta pinigų nusavintoms pensijoms atkurti ar mokytojų ir kultūrininkų atlyginimams padidinti. O gal, kaip tautos patriarchas sakė – kas gali paneigti, kad visiems gera ir sotu...o nuo skaidrumo ir šviesu...?

Įdomu, ką pasakytų mūsų „skaidrioji ir sąžiningoji“ prezidentė D,Grybauskaitė? Įsivaizduokime minutei, kad V. Vasiliauską skyrė ne Grybauskaitė, o premjeras. Premjero paskirtasis V. Vasiliauskas surado branguolį N. Cooperį. Tas Cooperis, sako, kad apsivogė (?!) banke ir nebaigęs darbo bėga? Kokie žaibai ir perkūnai būtų aidėję iš Prezidentūros? Tikrai baisūs. O dabar – tyla. Savas savo nemuša... Dvigubi standartai, prezidente? Kur Jūsų „juodasis sąrašas“?

Tačiau nepamirškime svarbiausio, jog po 3 metų SNORO istorijos, mes turime ir visiškai kitokį – „nekaltą“ ir „išteisintą“ banko SNORAS administratorių N. Cooperį!

SNORO bankroto administratorius N.Cooperis nežinojo Lietuvos įstatymų ir prokurorai jį išteisino: „Nekaltas...!!!“ Pasirodo teiginys – Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės – yra gerokai „pasenęs“. Tai įrodė mūsų šalies „kišeniniai“ prokurorai ir tokie pat STT tyrėjai. Įstatymų ir jų visokių pataisų yra tiek daug, kad ne tik paprastam žmogui jų žinoti neįmanoma, bet ir, pasirodo, teisininkams žinių „trūksta“. Kaip, matomai, jų „pritrūko“ ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui L. Kuprusevičiui, kuris, nežiūrint į tai, kad dar 2013 metų rugpjūčio mėnesį Lietuvos teisinės ekspertizės biuras aiškiai pripažino, jog SNORO bankroto administratoriaus atliktos piniginių lėšų užskaitų finansinės operacijos banko sąskaitose yra neteisėtos ir tokiu būdu N. Cooperis, padarydamas šias užskaitas visuomenei gerai žinomų ponų L. Degučio ir V. Žiemelio įmonių sąskaitose, tiesiog „apšvarino“ banko SNORAS kreditorius daugiau kaip 1,2 milijono litų. Nežiūrint į tai, prokuroras L. Kuprusevičius ikiteisiminio tyrimo baudžiamąją bylą „šventajam“ SNORO bankroto administratoriui N. Cooperiui nutraukė. O iš visų prokurorų pats prokuroriausias – Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento prokuroras S. Verseckas pasakė, kad viskas teisėta - „vsio zakono, ponai“!

Pasirodo, kad tais pačiais įstatymais galima ir kaltinti ir išteisinti, priklausomai nuo informacijos pasirinkimo. Čia jau be komentarų... Seniai, kai, matomai, tų įstatymų buvo mažai, tai toks teiginys – Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės – buvo priimtinas ir „kišeniniams“ teisėsaugininkams, o dabar, kai šie „varto“ įstatymą, taip, kaip jiems patinka, būtinai reikėtų sudaryti tokiems „bevaliams“ prokurorams, tyrėjams, teisėjams, jų rėmėjams ir kitokiems „veikėjams“ sąrašą veiksmų, kurių negalima atlikti ar toleruoti. Pavyzdys galėtų būti 10 Dievo įsakymų. Ir svarbiausi jų tarpe: nežudyk, nevok. Ir ypač pastarasis įsakymas, kas šiuo metu yra labiausiai ne tik šių teisėsaugininkų, bet ir tam tikrų valdžios atstovų toleruojama. Nors šių dalykų tikrai nežinoti negalima. Tai, kas atsitiko su šiuo banku, net paprastiems žmonėms yra aišku, o galingi veikėjai tikrai privalo žinoti, kas galima, o kas ne. Bet... gal, kai Dievas sąžinę dalino, kai kurie jų, per savo „darbus“, nesuskubo į eilę atsistoti...

Nors ir viskas iš teisėsaugininkų pusės labai „tobulai“ atlikta, vis dėl to, ne tik man, bet ir daugeliui šalies piliečių, ypač buvusiems banko SNORAS klientams, kyla keletas logiškų klausimų.

Kodėl STT tyrėjai ir prokurorai viškai nesidomėjo ir netyrė, o kiek gi dar tokių įmonių, kaip G. Degučio UAB „Novotersa“, pamalonino SNORO bankroto administratorius N. Cooperis? Dešimt, dvidešimt, šimtą? Daugiau? O kiek prieš tai jo draugužis S. Friklis už 5 milijonų eurų atlygį tokių pat neteisėtų finansinių užskaitų atliko?

Taigi, SNORO bankroto administratorius N. Cooperis nežinojo Lietuvos įstatymų ir buvo prokurorų išteisintas. Tada kyla visiškai logiškas klausimas – kokiu būdu Grybauskaitės statytinio Lietuvos Banko vadovo V. Vasiliausko paskirtasis laikinasis banko SNORAS administratorius S. Friklis per 5-ias darbo dienas, taip pat, nesusipažinęs su Lietuvos įstatymais, apskaitos tvarkomis ir nemokėdamas valstybinės lietuvių kalbos, sugebėjo nustatyti AB banko SNORAS turto trūkumą ir kokiais dokumentais tas turto trūkumas buvo pagrįstas ir apibrėžtas?

Ar pagrindinis argumentas ir buvo tie 5 milijonai eurų, kuriuos Lietuvos Banko vadovas V. Vasiliauskas leido išsimokėti S. Frikliui kaip atlygį, matomai, už falsifikuotą SNORO turto trūkumą banko balanse? O juk ir Seimo laikinoji tyrimo komisija savo išvadose aiškiai konstatavo, kad „dokumentas ar kitoks įrodymas, įrodantis AB banko SNORAS turto vertės praradimą, komisijai pateiktas nebuvo“. Tai kaip čia yra, ponas Vasiliauskai, ponai „kišeniniai“ prokurorai ir kitokie tyrėjai?

Bet grįžkime prie „nežiniuko“ N. Cooperio. Tai ko ėjo N. Cooperis dirbti SNORO bankroto administratoriumi, jei nežinojo įstatymų? Ir kodėl jis taip „vargo“ net tris metus Lietuvoje? Kam, atsiprašau, švelniai tariant, apsimesti kvailiu? Negi, įstatymų nežinojo ir N. Cooperio pagrindinės darbovietės – įmonės „Zolfo Cooper“ teisininkai ir specialistai, kuriems už konsultacijas SNORO bankroto administratorius pats dosniai atseikėjo didesnę pusę užsienio konsultantų komandai išmokėtų šimtamilijoninių išmokų? Beje, savo „Zolfo Cooper“ įmonę N. Cooperis pasamdė, pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymą, t.y. dėl įkainių ir sąlygų „pasitaręs“ pats su savimi.

Gal įstatymų nežinojo ir N. Cooperį konsultavusi žinoma užsieniečių britų advokatų kontora „Linklaters Ltd“, nuo pat pirmos dienos konsultuojanti N. Cooperio administruojamą banką SNORAS, ir už kurių paslaugas, atskirais mėnesiais, jiems buvo mokama daugiau kaip 10 milijonų litų per mėnesį?

Įstatymų nežinojo ir banko SNORAS Teisės departamento juristai, tebedirbantys banke? Nežinojo kreditorių komiteto nariai? Banko SNORAS kreditorių komitete dirba ir žymi advokatė D. Burgienė iš R. Valiūno vadovaujamos LAWIN advokatų kontoros, – ką ir ji įstatymų nežinojo ir neturėjo ką patarti savo darbo profesionalui (kaip jį pristatė visuomenei LB vadovas V.Vasiliauskas) SNORO bankroto administratoriui N. Cooperiui? Ar A. Mažintienė SNORO kreditorių komiteto pirmininkė ir VĮ „Indėlių draudimo fondas“ direktorė taip pat įstatymų nežinojo? Ir visi šio kreditorių komiteto nariai – „nežiniukai“? Atrodo, kad įstatymus „pamiršo“ ir advokatės E.Sutkienės vadovaujamos „Tark Grunte Sutkiene“ advokatų kontoros darbuotojai ir ji pati, nors ji konsultavo ir konsultuoja (!) banko SNORAS kreditorių komitetą?!

Sutapimas ar ne, tačiau, kai į šią advokatų kontorą „Tark Grunte Sutkiene“ prieš porą mėnesių perėjo dirbti prezidentės D.Grybauskaitės patarėjas E. Rimšelis, galimai nemažai prisidėjęs prie šalies teisėsaugos ir teismų korumpavimo, ši E. Sutkienės vadovaujama advokatų kontora kartu su UAB „Valnetas“ atstovaujamu G. Adomoniu laimėjo (?!) BAB banko SNORAS kreditorių komiteto skelbtą bankroto administratoriaus konkursą. Kas gali paneigti, kad ...?

Kai visą tai perskaitai ir įvertini, tada galima daryti tik viena išvada – kad, iš tikrųjų, AB banko SNORAS tyčinis sužlugdymas buvo politinis ir korumpuotas veiksmas! Ir kaip liudininkai (buvę Lietuvos Banko darbuotojai) viešai žiniasklaidoje ir teigė, užsieniečiai bankroto administratoriai buvo pakviesti į Lietuvą tik iš anksto suplanuoto ir parengto „projekto“ vykdyti. Tiek SNORO laikinasis administratorius S. Friklis tiek ir jį pakeitęs N. Cooperis dirbo kaip liokajai, nes turėjo imunitetą, t.y. pamename, kad sekančią dieną po AB banko SNORAS užgrobimo ir „suvalstybinimo“, kai iškilo šių veiksmų teisėtumo klausimas, Seime skubos tvarka buvo pakeisti įstatymai ir SNORO administratoriai buvo atleisti nuo atsakomybės. Taigi, N. Cooperis 3 metus dirbo be atsakomybės – jį bausti buvo galima tik Lietuvos Banko nurodymų nevykdymo atveju! O ir bausti gali tik teismas! Grybauskaitės teismas! Todėl be komentarų...

Bet vis dėl to kyla klausimas, kas „padėjo“ bankrutavusio banko SNORAS administratoriui padaryti „milijoninę“ klaidą? Kas „sudarė“ sąlygas SNORO bankroto administratoriui N. Cooperiui 3 metus nebaudžiamam „veikti“ SNORE, pusvelčiui pardavinėjant banko turtą ir taip skurdinant (o gal, tiksliau, apvaginėjant?) banko SNORAS kreditorius?

Kodėl banko administratorius N. Cooperis, net melavęs Seimo tyrimo komisijai, nors ir buvo pasirašęs raštą, įspėjantį apie melagingų parodimų davimo pasekmes, ir toliau aktyviai dirba „pensijiniu-nuotoliniu“ būdu, akylai iš Daukanto aikštės stebint didžiajai „kovotojai su korpupcija“ ir jos globojamam „antietiškam-antimorališkam“ šalies vyriausiajam bankininkui?

Paklausiu paprasčiau. Kodėl SNORO bankroto administratorius N. Cooperis nuo šių metų pavasario, dėl jam pareikštų įtarimų korupcinėje veikoje, neteisėtai grąžinant banko klientams pinigus, vengiantis atvykti į Lietuvą, vėliau, prieš porą mėnesių rudenį, prokurorų dėka, nepatupdytas į teisiamųjų suolą, bet, mano galva, likęs su neskaniai kvepiančių savo „klaidų“ kupra, vis dėl to, ir toliau yra pagrindinis banko SNORAS išparduodamo turto, sprendimų priėmėjas ir vykdytojas? Gal todėl, kad pastarasis yra gerai įvaldęs du aritmetikos veiksmus: atimti ir dalinti (arba dalintis?), o aplinkiniams tai tinka (arba patinka?)? Pataisykite, jei klystu....

Šių metų lapkričio mėnesio pradžioje pats N. Cooperis žiniasklaidai pranešė, jog aktyviai tebesidarbuoja ir, kad pasirašyta sutartis su bankui SNORAS priklausiusios įmonių grupės „Finasta“ ir AB banko „Finasta“ pirkėjais. Pirkėjas – UAB „Invalda LT“ už visos „Finastos“ bankinės grupės akcijas sumokėjo 21,2 mln. litų. Beje, šiuo sandoriu „Finasta“ grįžo į ankstesnių sąvininkų rankas, mat bankas SNORAS šią įmonių grupę dar 2009 metais pirko iš „Invaldos“ už dvigubai didesnę kainą – 45,75 mln. litų.

Reikia pažymėti, kad banko administratorius N. Cooperis taip „puikiai“ valdė ir tvarkėsi su jam patikėtu SNORO grupės įmonių turtu, kad AB banko „Finasta“ kapitalo stiprinimui investavo į „Finastos“ grupę per keletą metų virš 30 mln. litų. Vertinant pardavimo kainą (21,2 mln. litų), – „monkės biznis“, sakysite? Bet N. Cooperis savo pranešime spaudai viešai tvirtino priešingai: „pirkėjas pasirinktas pagal didžiausią naudą kreditoriams“. Supraskite kaip norite, tačiau taip kalbėti galima tik tada, kada dirbama be atsakomybės.

Negalima nepacituoti ir kito banko SNORAS bankroto administratoriaus N. Cooperio pranešimo žiniasklaidai. 2014 m. lapkričio 14 d. vienas iš šalies dienraščių savo internetiniame portale rašė: „SNORAS pranešė, kad bankroto administratoriaus komanda užbaigė formalias paskolų portfelio pardavimo procedūras ir pasirinko geriausią siūlymą pateikusį investuotoją, su kuriuo bus tęsiamos derybos“. Toliau pranešama: „Mums malonu pranešti, kad SNORO paskolų portfelio pardavimo procesas pasiekė savo paskutinį etapą. Gerai tvarkomas SNORO paskolų portfelis mums leido derėtis dėl pačių geriausių SNORO banko kreditoriams pardavimo sąlygų – teigė Neilas Cooperis, buvęs SNORO bankroto administratorius, vadovavęs investuotojo atrankos procesui“.

Taip, žinome, kad nuo lapkričio 11 d. SNORO bankroto administratoriaus pareigas pradėjo eiti jau minėtas UAB „Valnetas“ vadovas Gintaras Adomonis ir tikra tiesa, kaip teigiama banko pranešime – N. Cooperis – jau buvęs administratorius, tačiau apie tęsiamas derybas su banko SNORAS paskolų portfelio pirkėju – paprasčiausias melas.

Pačių banko SNORAS darbuotojų teigimu, banko paskolų portfelis parduotas (!) šių metų lapkričio 4 d. ir tas sandoris patvirtintas SNORO kreditorių komiteto posėdyje. Tad, kodėl A. Mažintienės vadovaujamas SNORO kreditorių komitetas šį savo jau priimtą ir patvirtintą sprendimą slepia nuo visuomenės?

Atsakymas paprastas – dėl paskolų portfelio žemos pardavimo kainos ir sąlygų. Banko darbuotojų žiniomis, SNORUI priklausantis 3 milijardų litų vertės paskolų portfelis, dirbtinai jį diskontavus, t.y. padarius atidėjimus, neva, blogoms paskoloms ir galimiems nuostoliams padengti, parduotas pusvelčiui – už kiek didesnę nei 0.5 milijardo litų (!?) sumą ir parduotas saviems – tų pačių administratoriaus komandos “veikėjų” įregistruotai užsienio įmonei – tarptautiniam koncernui. Kas gali paneigti, kad taip sudarytos sąlygos pasisavinti šimtus milijonų litų ir dar kartą, bet šį sykį jau galutinai, apiplėšti SNORO kreditorius?

Visi gerai prisimename, kai 2009 metais – pasaulinės finansinės krizės metais – du šalies didžiausi bankai SEB bankas ir SWED bankas dirbtinai padarė savo paskolų portfeliams atidėjimus, neva, dėl blogų paskolų galimiems nuostoliams padengti ir taip deklaravo veiklos finansinį nuostolį Tai leido šiems bankams eilę metų nemokėti pelno mokesčio į biudžetą, nors, kaip vėliau išaiškėjo, tų nuostolių ir nebuvo, o patys bankai dirbo pelningai. Aišku, šie skandinaviško kapitalo bankai, už tokias jiems sudarytas darbui „šiltnamio“ sąlygas, turi būti dėkingi didelei šių bankų proteguotojai ir globėjai, buvusiai A. Kubiliaus vyriausybės finansų ministrei I. Šimonytei. Gerai prisimename ir tai, kad to pasekoje praėjusiais metais SEB-as ir SWED-as „sugebėjo“ į šalies biudžetą sumokėti, berods, net (!) 3 tūkstančius litų (769 eurus!) mokesčių!

Bet dabar už lango nebe 2009-ieji krizės metai: ir premjerai, ir pati prezidentė D.Grybauskaitė garsiai „trimituoja“, jog krizė įveikta. Todėl apie kokį banko SNORAS paskolų portfelio ženklų pablogėjimą ir diskontavimą bei dėl to galimus nuostolius šiandien galime kalbėti?

Nebent, „profesionalusis“ SNORO bankroto administratorius N. Cooperis sugebėjo taip administruoti ir „valdyti“ jam patikėtą banko SNORAS turtą, kad paskolų portfelis pablogėjo net keletą kartų? Tiesa, juk bankroto administratorius veikia be atsakomybės... Tada viskas įmanoma... Bet jau be komentarų...

Ir dar, papildoma informacija. Per 1,5 – 2 mėnesius perdavus pirkėjui visų parduotų paskolų administravimo dokumentus-bylas, grupė banko SNORAS darbuotojų, vadovaujama dabartinio vyriausio banko paskolų administravimo specialisto M. Keliausko, planuoja įsidarbinti toje naujoje investuotojo į SNORO paskolų portfelį, įmonėje – neva tarptautiniame koncerne. Kalbame apie tą patį SNORO darbuotoją Modestą Keliauską, kuris šalies žiniasklaidoje buvo aprašytas, kaip banko kreditorių nenaudai, su nuostoliu bankui, yra „padėjęs“ banko bankroto administratoriui parduoti už paskolas įkeistą bankui SNORAS UAB „Vilniaus verslo uosto“ kontrolinį akcijų paketą bei pusvelčiui parduoti SNORO per banko antrinę įmonę „SNORAS media“ valdytą šalies didžiausios žiniasklaidos grupės “Lietuvos rytas” 34 proc. akcijų dalį. Reikia dar pažymėti, kad 2015 metų sausio mėnesį baigiasi ir banko SNORAS darbuotojų darbo sutartys. Sutapimas.? Gal būt..?

Ir kam išvis reikėjo pardavinėti tą paskolų portfelį, ir dar už tokią kainą, jeigu vien iki šių metų pradžios, t.y. 2013 m. gruodžio 31 d. datai (kaip nurodoma paties bankroto administratoriaus ataskaitoje) iš paskolų gauta 1,059 milijardo litų pajamų?!

Palaukime tuos keletą mėnesių ir stebėkime situaciją. Teisybė pati išlįs, viskas paaiškės. Kaip liaudyje sakoma – „griekas niekada nelieka nemuštas“ arba „melo kojos trumpos“.

Ir, vis dėl to, dar kartą pasikartosiu, užduodamas daug kam „nepatogius“ klausimus:

• Kodėl banko administratorius N. Cooperis melavo Seimo tyrimo komisijai, nors buvo pasirašęs raštą, įspėjantį apie melagingų parodymų davimo pasekmes. Nejaugi tai nėra pagrindas pareikalauti atsakomybės? O gal prokurorai viso to nežino?

• Kodėl banko SNORAS administratorius N.Cooperis taip skubiai bėgo iš Lietuvos, ir kodėl, vos tik grąžinus pinigus, ikiteisiminis tyrimas nutraukiamas, akivaizdžiai bijant, ar nenorint išsiaiškinti visas aplinkybes, kurių yra tikrai daug.

• Kodėl tuometinė valdanti dauguma, kurią sudarė Tėvynės Sąjunga bei Liberalų sąjūdis taip aršiai priešinosi Seimo komisijos, tyrusios bankroto aplinkybes, sudarymui ir išvadų tvirtinimui? Būtent tose išvadose Seimo vardu buvo siūloma kreiptis į prokuratūrą ir nuodugniai ištirti šias bei kitas labai jau įtartinas SNORO sužlugdymo veiksmų aplinkybes.

• S. Friklis, laikinasis banko SNORAS administratorius, dingo persivedęs į savo firmos sąskaitas dešimtis milijonų litų už aštuonių dienų darbą. Dabar, panašu, kad galutinai dingsta ir N. Cooperis. Dingsta, arba kaip oficialiai teigiama, - išeina į pensiją, niekuo nepakaltinamas, nors ir nutvertas už rankos, tačiau, mano nuomone, smarkiai praturtėjęs. Kaip sakoma: „Nepagautas – ne vagis. Negaudytas – irgi.“

• Praturtėjo šie ponai mūsų valstybės indėlininkų, mūsų visų nuskurdinimo dėka. O kur tie, kurie sudarė sąlygas šiems ponams šeimininkauti mūsų piniginėse kaip savose? Kur šiandien tie, kas galvą guldė gindami N. Cooperio profesionalumą, skaidrumą, didžiulę darbo patritį?

Buvusi Seimo dauguma bei jos atstovai kukliai tyli. Tyli D. Grybauskaitės statytinis Lietuvos Banko vadovas V. Vasiliauskas. Tyli buvusi finansų ministrė I. Šimonytė. Tyli ir pati prezidentė D. Grybauskaitė. Panašu, kad visai nutilo ir prokurorai. Vadinasi, kad kažkam labai reikia visa tai užmiršti.

„Vsio zakono“ kaip sakydavo vienas didžiųjų Lietuvos politikų.

Ar iš tikro taip?

Ir pabaigai. Štai Jums ir Lietuviškas teisingumas. Viskas perkama ir parduodama. SNORO banko sužlugdymas ir išgrobstymas – tai kaina, kurią sumokėjome už tai, kad kai kas vadintųsi PREZIDENTU ir viešpatautų SWEDBANK, SEB.

Tęsinys bus

Susiję:

Kodėl D. Grybauskaitė bijo, kad nebūtų nagrinėjama banko „Snoras“ tyčinio bankroto ir užgrobimo istorija? (IV d.)

Kodėl D. Grybauskaitė bijo, kad nebūtų nagrinėjama banko „Snoras“ tyčinio bankroto ir užgrobimo istorija? (III d.)

Kodėl D. Grybauskaitė bijo, kad nebūtų nagrinėjama banko „Snoras“ tyčinio bankroto ir užgrobimo istorija? (II d.)

Kodėl D. Grybauskaitė bijo, kad nebūtų nagrinėjama banko „Snoras“ tyčinio bankroto ir užgrobimo istorija? (I d.)