Konservatorė A. Bilotaitė: pabėgėlių srautą sukėlę karai yra ne mūsų problema

Konservatorė Agnė Bilotaitė ėmė abejoti Europos Sąjungos politiniais sprendimais. Ji nėra patenkinta pabėgėlių krizės sprendimo klausimais, o paramą Graikijai vadina neteisinga. Politikė atskleidė ir siriečių bei daugelio Artimųjų Rytų gyventoj supratimo stoką. Apie tai ji paskelbė savo pranešime „Išmirimo programa: Lietuva priims neginančius savosios tėvynės?“, publikuotame nepriklausomame portale delfi.lt.

„Visur girdėti, kad Lietuva prisideda pasidalinant „pabėgėlių krizės sprendimo naštą“. Naštą? Taip. Sprendimo? Ne. Planas visoms ES šalims pasidalinti atplūdusį pabėgėlių srautą nėra joks sprendimas. Tai tvarkymasis tik su pasekmėmis, ignoruojant ir priežastis, ir politinio gyvenimo tikrovę.<...> Europa nėra atsakinga už Arabų pavasario padarinius ir tikrai nėra pasaulio donoras“, - teigia A. Bilotaitė.

Pasak politikės, „gelbėdami atskirus žmones, veriame kilpą Europai ir nieko tuo neišsprendžiame“.

„Seniai žinoma, kad iš europiečių pastaraisiais metais pareikalaujama daugiau solidarumo nei šie gali pasiūlyti“, - konstatuoja konservatorė kritikuodama ir sprendimą mokėti Graikijos skolas.

„Prieš ir per krizę taupę estai ir kitos euro zonos šalys turi mokėti už išlaidavusios Graikijos skolas, nors graikai gauna didesnes algas ir socialines išmokas“, - atkreipia dėmesį A. Bilotaitė.

Pasak jos, „tokį solidarumą lydi neteisingumo jausmas“.

„Nuo to paties jausmo nepabėgsime ir tautiečiams susimąsčius, kodėl Lietuvos gyventojams tenka gyventi gaunant 200 eurų pensiją, bet pabėgėliams integruoti bus skirta po 600 eurų per mėnesį. Internete sklaido liūdnas pokštas, kad senjorai už tokius pinigus dar ne taip integruotųsi“, - liudnu humoru pasidalino konservatorė.

A. Bilotaitės teigimu „su Europa solidariai Lietuvos valdžiai bus nelengva įtikinamai atsakyti, kodėl Lietuvos piliečiai turi būti solidarūs su daugiau iš valstybės gaunančiais azijiečiais ir afrikiečiais“.

„Teks kalbėti apie šventą solidarumą, tačiau tai nelabai gali įtikinti tuos, kas kelia pabėgėlių paskirstymo prasmės klausimą. Aklas solidarumas dėl solidarumo mažai ką įtikina. Ką nutylime?“, - drąsiai klausia politikė.

Savo analizėje konservatorė teigia, kad „pabėgėlių srautą sukėlę karai yra ne mūsų problema“.

„Ji mus liečia savo padariniais, bet mes nesame atsakingi už jos sprendimą. Tačiau jį vis stengiamasi permesti ant mūsų (Europos) pečių. Nutylimas faktas, kad mūsų dienų pabėgėliai bėga nuo karo savo okupuojamose ar iš vidaus griūvančiose šalyse“, - rašo A. Bilotaitė. „Daugiausia pabėgėlių sulaukiame iš Sirijos, kurios teritoriją okupuoja „Islamo valstybė“ (ISIS)“, - nurodo konservatorė, tačiau neatskleidžia, kieno dėka atsirado tas ISIS.

Tuo pačiu konservatorė nurodė, kas pirmiausia turėtų stabdyti ISIS teroristus.

„Turbūt nėra abejonių, kad jos kovotojai yra baisiausias ir sadistiškiausias priešas, kokį matė XXI amžius. Tačiau kas turėtų juos sustabdyti, jei ne patys sirai, stojantys ginti, jei ne žlugusį režimą, tai savo šeimas ir namus? Tuo reikalautume nei per daug, nei neįmanomo“, - sprendimą įvardijo konservatorė.

Padėtį Sirijoje A. Bilotaitė sulygino su Tarybų Sąjungos okupuota Lietuva ir dabartine Ukraina.

„Lietuvos kariuomenei nesiginant nuo SSRS okupacijos jos vieton stojo patys susiorganizavę civiliai. Iš esmės kone tas pats neseniai įvyko Ukrainoje, kur prorusiškiems karininkams išdavinėjant savo dalinius, o valstybei prarandant teritorijas į pirmas kovotojų gretas stojo radikalais vadinti futbolo sirgaliai, „Dešiniojo sektoriaus“ ir kiti aktyvistai“, - istorines paraleles pateikia konservatorė.

Savo analizėje politikė priminė, kad „patriotai gina valstybę ne tik su kariuomene, bet prireikus ir vietoje kariuomenės“.

„Sirijoje kaip ir daugumoje Artimųjų Rytų valstybių seniai egzistuoja privaloma karinė tarnyba. Dauguma šalies vyrų privalomai tarnavo kariuomenėje du su puse metų (2005-2011 m. tarnyba sutrumpinta iki pusantrų metų) ir turi pagrindus gynybos saviorganizacijai. Tačiau panašu, kad jie kaip ir kitos „pabėgėlių tautos“ neturi supratimo, jog jų šalių problemas spręsti ir stabilius režimus sukurti turės jie patys“, - siriečių ir daugelio Artimųjų Rytų gyventojų supratimo stoką atskleidė konservatorė.

Pasak A. Bilotaitės „tobulame pasaulyje ant rožinės vatos debesėlių visi kariaujančių šalių piliečiai galėtų ramiai pagyventi Europoje, kol JAV su kitų NATO šalių pagalba solidariai ir atsakingai įvestų stabilius režimus nesaugiomis tapusiose šalyse“.

„Tačiau JAV ir Europą nuo likusio pasaulio, regis, skiria būtent supratimas, kad valstybes ir jų likimą kuria tų valstybių gyventojai. Jų, o ne gerųjų europiečių atsakomybė yra Levanto regiono politinių problemų sprendimas. Norint tą suprasti, dažnai trukdo rožiniai akiniai“, - teigia politikė, kviesdama nusimti rožinius akinius.

Visą ilgą konservatorės geopolitinę analizę skaitykite ČIA.