Konservatorė buvo priversta išrėkti pranešimą

Kovo 24 d. Seimo plenarinio posėdžio metu Seimo narės V. V. Margevičienės perskaitytas pareiškimas

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, vi­si tiek daug kal­bė­jo­me apie Ve­ly­kas, leis­ki­te prieš Ve­ly­kas pri­sta­ty­ti la­bai svar­bų da­ly­ką, svar­bų vi­soms trims Bal­ti­jos se­sėms: Lie­tu­vai, Lat­vi­jai ir Es­ti­jai, nes ly­giai prieš 67 me­tus, ko­vo 24 die­ną, tri­jų Bal­ti­jos vals­ty­bių ge­le­žin­ke­lio sto­ty­se bu­vo ri­kiuo­ja­mi gy­vu­li­niai va­go­nai ir bu­vo tre­mia­mi žmo­nės į Si­bi­rą. Ko­vo 25–28 d. bu­vo de­por­tuo­ta iš Lat­vi­jos 39 tūkst. žmo­nių, iš Es­ti­jos – 22 tūkst. 500.

Ypa­tin­gai slap­ta ope­ra­ci­ja, ku­ri va­di­no­si „Pri­boj“, at­si­ri­to ir iki Lie­tu­vos. Lie­tu­vo­je bu­vo iš­trem­ta 25 tūkst. 500 žmo­nių. Iš jų 11 tūkst. 541 mo­te­ris ir 8 tūkst. 357 vai­kai iki 15 me­tų. Taip, ger­bia­mie­ji ko­le­gos, net 8 tūkst. 357 vai­kai, tiek Lie­tu­va ne­te­ko per dvi pa­ras. Pa­sa­ky­ki­te, už ko­kias nuo­dė­mes di­džio­ji da­lis tų vai­kų ne­iš­gy­vens, ne­grįš. Prieš šven­tas Ve­ly­kas ly­giai prieš 67 me­tus taip pat bu­vo penk­ta­die­nis. Ir jau sek­ma­die­nį va­go­nai dun­dė­jo. Lie­tu­vo­je bu­vo su­da­ry­tas są­sta­tas iš 24 eše­lo­nų. 1 tūkst. 474 va­go­nai.

Mes esa­me įsi­ti­ki­nę, dau­ge­lis vai­kų mi­rė pa­ke­liui, dau­ge­lis vai­kų ne­grį­žo. Tre­mia­ma bu­vo vi­sam lai­kui iki gy­vos gal­vos. Bėg­liams So­vie­tų Są­jun­gos Ko­mu­nis­tų par­ti­jos cen­tro ko­mi­te­to įsa­ku už pa­bė­gi­mą iš trem­ties nu­ro­dy­ta tai­ky­ti 20 me­tų ka­tor­gos.

Nors kiek­vie­nai šei­mai su­si­ruoš­ti ofi­cia­liai bu­vo ski­ria­ma vie­na va­lan­da (taip, vie­na va­lan­da), ta­čiau uo­lūs par­ti­niai vyk­dy­to­jai trum­pi­no lai­ką iki 45 mi­nu­čių, o kar­tais net iki 15 mi­nu­čių. Aukš­čiau­sia oku­pan­tų par­ti­nė va­do­vy­bė la­bai pa­lan­kiai ver­ti­no ma­si­nį trė­mi­mą ir jų re­zul­ta­tus ir dau­ge­lį vyk­dy­to­jų ap­do­va­no­jo vals­ty­bi­niais ap­do­va­no­ji­mais. Kas tie uo­lūs par­ti­niai ak­ty­vis­tai, ga­vę ap­do­va­no­ji­mus už mo­te­rų, vai­kų ir se­ne­lių trė­mi­mą, jų tur­to gro­bi­mą, de­ja, do­ku­men­tų nė­ra.

Dau­gu­ma trem­ti­nių bu­vo ap­gy­ven­din­ti Ir­kut­sko, Kras­no­jars­ko vie­to­vė­se miš­ko kir­ta­vie­tė­se, an­glies ir drus­kų ka­syk­lo­se. 12–14 me­tų vai­kai be šil­tų rū­bų, al­ka­ni, sirg­da­mi, mu­ša­mi ir nie­ki­na­mi dir­bo kar­tu su su­au­gu­siai­siais.

Ga­li­ma vis­ką pa­mirš­ti, nu­ty­lė­ti, ap­si­mes­ti, kad nie­ko ne­bu­vo: vai­kų ne­trė­mė, vai­kai ne­dir­bo. Bet svar­biau­sia tie­sa. Ir ry­toj Bal­ti­jos vals­ty­bė­se bus mi­ni­ma „Ban­gų mu­ša“, nu­si­ne­šu­si tiek daug gy­vy­bių ir tiek daug vai­kų.

Ką tik pra­ūžu­sio­je Kny­gų mu­gė­je bu­vo pri­sta­ty­ta nau­ja kny­ga „Trem­ties vai­kai“, jau II to­mas. Jau II to­mas, tai yra li­ku­sių gy­vų vai­kų liu­di­ji­mai. Aš di­džiuo­juo­si ir la­bai ger­biu tuos žmo­nes. Jie ap­ra­šo sa­vo sun­kius gy­ve­ni­mus ir šven­tai lai­ko­si po­li­ti­nio ka­li­nio V. Ci­naus­ko prie­sai­kos – „Tik ne­pa­lik šio­je že­mė­je kerš­to“.

Ačiū vi­siems, kas klau­sė­si, dar la­biau esu dė­kin­ga tiems, ku­rie rė­kia gar­siau už ma­ne. Ačiū. (Plo­ji­mai)