Konservatorių fiasko priežastis – galimai Rusijos iš anksto suplanuota hibridoturbuliacinė ataka

G. Landsbergio žadėtos naktinės derybos dėl koalicijos gali ir neįvykti

Prieš rinkimus visas įmanomas pergalei pasiekti priemones pasitelkusi konservatorių partija dar iki antrojo turo įnirtingai diskutavo apie valdančiosios koalicijos strategines pozicijas ir strateguotojus.

Drauge su rusofiline valatkodelfine žiniasklaida bei valstybinio transliuotojo įtakingiausiomis personomis Landsbergių dinastijos vadovaujami Naujojo plano Lietuvai skelbėjai tikėjosi lengvos ir triuškinamos pergalės.

Tačiau, net ir po atviro NKVD gaisrininko dukters, komunisto Mykolo Burokevičiaus bendražygės, Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės palaikymo (plačiau apie tai publikacijoje „Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau balsavo už konservatorius ir būsimą premjerę Ingridą Šimonytę“) paaiškėjo, kad pataisyti VRK kompiuteriai po antro rinkimų turo rodo ne tokį palankų rezultatą. Konservatoriai ketverius metus prabuvę opozicijoje iškovojo tiek pat vietų, kiek ir turėjo.

Milžiniškos investicijos, galingos pajėgos nuo Prezidentūros iki propagandinių reklamų nuėjo perniek, – jokios ryškesnės persvaros, nei kad buvo pasiekta pirmajame ture užlūžus internetinei rinkimų rezultatų apskaitai, nebuvo iškovota.

Ir nors jaunasis konservatorių lyderis, Laisvės premijos nominanto Vytauto Landsbergio anūkas Gabrielius Landsbergis buvo tikras, kad jau šią naktį jis imsis formuoti valdančiąją koaliciją, jo svajonė gali ir neišsipildyti.

Beje, žalieji valstiečiai, išgirdę TS-LKD partijos vedlio „argumentus“ apie tai, kuris asmuo gali ir kuris negali su juo derėtis, dabar turi galimybę antrą kartą paklausti, ar G. Landsbergis vis dar tuo įsitikinęs.

Kai kurių politikos mokslininkų teigimu, tokių prastų Lietuvos liaudžiai rezultatų priežastis gali būti galimai Rusijos iš anksto suplanuota hibridoturbuliacinė ataka, privertusi mūsų šalies rinkėjus balsuoti neteisingai, t. y. nepalaikyti konservatorių.

Tačiau, nors ir patyrę skaudžią nesėkmę (laimėjo mažiau mandatų negu turėjo), konservatoriai įrodė, kad turi patį ištikimiausią, nuolatinį vadinamųjų megztųjų berečių (kitaip – konservatnikų), šios politinės jėgos palaikytojų, būrį.

2016 m. Seimo rinkimus užtikrintai laimėjo žalieji valstiečiai, kurie iškovojo 56 mandatus,

konservatoriai 31 mand.,

socialdemokratai 17 mand.,

liberalalai 14 mand.,

Lietuvos lenkai 8 mand.,

tvarkiečiai 8 mand.,

nepriklausomi kandidatai 4 mand.,

darbiečiai 2 mand.,

Lietuvos žaliųjų partija 1 mand.,

politinė partija „Lietuvos sąrašas“ 1 mand.,

antikorupcinė smūgio koalicija (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partija) 1 mand.