Konservatorių milijonierius filantropas, savo nešvarias rankas slepiantis po baltomis pirštinėmis

Labdaros organizacijos „Geros valios projektai“, Lietuvos nevyriausybiniam sektoriui sukūrusios infrastruktūros projektus Aukok.lt, Pagalbadaiktais.lt, Pagalbareklama.lt, Pagalbadarbais.lt ir kt., įkūrėjas ir valdybos pirmininkas (2008–2015), „Gelbėkit vaikus“, „Renkuosi mokyti“, „Kurk Lietuvai“, „Kuriame Respubliką“ ir daugelio kitų nevyriausybinių organizacijų valdybų narys ir rėmėjas (2008–2014), pilietinio judėjimo „Baltosios pirštinės“, siekiančio skaidrių rinkimų, iniciatorius (2012–2014) – tiek daug visuomeninių iniciatyvų įgyvendino filantropas konservatorius Tadas Langaitis (kairėje). Nuotr. prezidentas.lt

Valstybės kontrolė balandžio pabaigoje atlikusi auditą pranešė, kad elektroninė sveikatos sistema e.sveikata veikia ne visu pajėgumu, o naudojimasis ja ir toliau išlieka pasyvus.

Apie 40 milijonių kanavusios e.sveikatos trūkumus buvo skelbta publikacijoje „Valstybės kontrolė rado spragų sveikatos apsaugos sistemos reformoje“.

Konservatorė Agnė Bilotaitė gegužės 24 d. pranešė, kad „dėl stringančio e. sveikatos projekto privaloma pareikalauti kaltųjų atsakomybės“.

„Seime vykusiame bendrame Audito komiteto ir Antikorupcijos komisijos posėdyje priimtas sprendimas sudaryti laikinąją Seimo komisiją dėl šiuo metu įgyvendinamo, bet stringančio e. sveikatos projekto“, - sakoma konservatorės pranešime.

Prezidento dekretu T. Langaitis (kairėje) buvo paskirtas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu (2013–2014), Valstybės pažangos tarybos narys, vienas iš valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ autorių, Viešojo valdymo tobulinimo komisijos „Saulėlydžio komisija“ narys (2011–2012), Šaulių sąjungos narys Apdovanojimai: ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalis, ženklas „Už paramą policijai“

A. Bilotaitės nuomone, Lietuvai derėtų imti pavyzdį iš Estijos, kur e. sveikatos sistema veikia sėkmingai: „Kaimynai susitvarkė sistemą už 12 mln. eurų. Estijoje buvo įkurta institucija, kuri koordinavo šį projektą, jai buvo suteikta sprendimų priėmimo teisė. Lietuvoje pagrindinio koordinatoriaus neturime, niekas nėra atsakingas arba jau suėjusi senatis.“

Konservatorė priminė, kad elektroninė sveikatos sistema Lietuvoje trimis plėtros etapais diegiama nuo 2005 metų. Investicijos į šį projektą siekia 40 mln. eurų. Pirmiesiems dviem projekto etapams įgyvendinti skirta 10 mln. eurų, trečiajam, dabar įgyvendinamam – 30 mln. eurų, o ketvirtajam numatoma skirti 28 mln. eurų. Todėl ypač svarbu, kad bent jau numatomi skirti pinigai būtų panaudoti efektyviai.

„Kasmet už e. sveikatos informacinės sistemos programos palaikymą VĮ „Registrų centras“ sumokama 1 mln. eurų“, - nurodo konservatorė.



Malonu, kad konservatorė A. Bilotaitė neabejinga stambaus masto valstybės pinigų plovimams sveikatos apsaugos srityje, kuri tokia svarbi šalies gyventojams.
 
Tačiau nesuprantama, kodėl jos paskelbtame pranešime apie e.sveikatos ydas visiškai nesužsimenama apie savo bendrapartietį, baltomis pirštinėmis nešvarias savo rankas mėgstantį pridengti milijonierių Tadą Langaitį?
 
Gegužės 24 d. „Lietuvos ryto“ televizijos parodytame reportaže buvo priminti gerai žinomi faktai, koks tas konservatorių paukštis T. Langaitis yra ir kuo jis nusipelnė e.sveikatos sistemai.



Ekspertai.eu atkreipia dėmesį, kad T. Langaitis 2000–2008 m. Estijoje įkūrė ir plėtojo informacinių technologijų paslaugų įmonę „Webmedia Group“ (dabar – „Nortal“).

2005–2008 m. T. Langaitis buvo „Webmedia Group CFO“ finansų direktorius, atsakingas už tarptautinę verslo plėtrą.

Labai svarbi detalė – estiškos firmos „Nortal“ (buvusi „Webmedia Group“) sėkmė Lietuvoje prasidėjo būtent tada, kad T. Langaitis paliko šią įmonę.
 
Ir kai T. Langaitis sėkmingai pasidarbavo ir praplėtė verslą tarptautiniu mastu, paskui apgalvojo ėjimus į priekį ir išėjo iš šios sėkmingos firmos, kad galėtų užsiimti labdara bei tauria visuomenine veikla Lietuvoje, kurią pats, labdario teigimu, ir finansavo.



O estų firma, kai ją paliko T. Langaitis, iš karto – koks atsitiktinumas (!) – atkeliavo į Lietuvą ir ėmė gauti solidžius valstybės užsakymus.

Be minėtos ne visai sėkmingos technine prasme, bet itin pelningos finansine prasme e.sveikatos sistemos kūrimo, „Nortal“ Lietuvoje savo paslaugas teikė ne vienai valstybės institucijai, jos klientų saraše yra:
 
VĮ Registrų centras (3.161.741 Eur),
AB Lietuvos paštas (2.105.131 Eur),
Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos (1.845.651 Eur),
VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos (1.517.703 Eur),
Ugdymo plėtotės centras (952.849 Eur),
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (490.216 Eur),
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika (483.102 Eur),

T. Langaitis, kaip ir dera tokio tipažo veikėjams, yra Ukrainos kovos už nepriklausomybę aktyvus rėmėjas.

Viešoji įstaiga Klaipėdos ligoninė (452.693 Eur),
Viešoji įstaiga Šeškinės poliklinika (391.230 Eur),
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (365.242 Eur),
VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė (347.566 Eur),
AB „Lietuvos geležinkeliai“ (341.758 Eur),
UAB „Vilniaus energija“ (307.732 Eur),
Alytaus miesto savivaldybės administracija (197.063 Eur),
Varėnos rajono savivaldybės administracija (158.875 Eur),
Jonavos rajono savivaldybės administracija (93.357 Eur),
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (92.885 Eur),
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (69.772 Eur),
UAB Technologijų ir inovacijų centras (nuo 2013-11-04 UAB Duomenų logistikos centras) (57.924 Eur),
Šiaulių rajono savivaldybės administracija (52.397 Eur) ir t. t.

Daugiau apie e.sveikatos sistemos nuotykius ir tradicinį prokuratūros požiūrį į vagiamus valstybės pinigus (nuo 2010 m.) rasite ekspertai.eu antimafijos skiltyje E.sveikata.
 
Ekspertai.eu primena, kad valstybės, taip pat ir europinių lėšų įsisavinimas, kuriant įvairiausius informacinių technologojų produktus, – vienas saugiausių, patikimiausių ir nebaudžiamų pinigų plovimo būdų. Per 2007–2013 m. ši sritis įsisavino milijardą. Planuojama, kad iki 2020 m. turėtų būti įsisavintos dar didesnės lėšos.
 
P. S.
 
Tie, kas mėgsta meditaciją, gali pasiklausyti, kaip keliolika minučių papasakojama apie minėto milijardo įsisavinimą: