Konstitucijos korifėjaus bankrotas (II dalis)

2017 m. balandžio 27 d parašiau straipsnį „Konstitucijos korifėjo bankrotas“. Šitą straipsnį, kartu su kitais straipsniais, oficialiais email'ais 2017 m. balandžio 30 d. išsiuntinėjau (žiūrėti šio straipsnio 115 komentarą):

„LR Seimui, Vyriausybei, Prezidentūrai, LR Konstituciniam Teismui

Lietuvoje vyksta aktyvus gyvenimas ir todėl būti nuošalyje yra neteisinga. Informuoju Seimą, kiekvieną jos narį ir padėjėjus, Vyriausybę, Prezidentūrą ir kiekvieną LR KT teisėją oficialiais emailais apie savo atliktą analizę šiais keturiais klausimais:

Viešas signataro Algirdo Endriukaičio pažeminimas Seime vykusioje spaudos konferencijoje „užčiaupiant“ jo būrną parodo, kad Lietuvos valstybėje jau net garbingiausi signatarai, kalėję už Lietuvos laisvę Mordovijos lageriuose, nebegali net viešai paklausti klausimo. Dėl tos priežasties tenka pabandyti apginti garbingo žmogaus teises ir publikuoti savo nuomonę:

2017 m. balandžio 5 d. straipsnis „Okupanto žiurkės“.

Tai viešas LR Konstitucijos pažeidimas dėl žodžio laisvės.

Dėl lietuvių kalbos statuso Lietuvoje, taip vadinamų trijų raidžių. Nors kiekvienas gali turėti savo nuomonę, tačiau Valstybėje yra klausimai, kurie nepriklauso nuomonių sričiai, o priklauso Konstitucijai. Tuo tikslu yra tokia publikacija:

2017 m. balandžio 7 d. straipsnis „Alko cenzūra lietuvių kalbai įsisiautėjo“.

Suprantama alko tikslas vykdant cenzūrą „prastumti“ antikonstitucines nuostatas ir taip „išspręsti“ problemas taip, kaip teisinėje valstybėje problemos neturėtų būti sprendžiamos. Tokie dalykai netoleruotini, jei Lietuvą laikome teisine demokratine respublika.

Tenka akylai stebėti Lietuvos viešąjį gyvenimą ir niekaip neįmanoma atsistebėti tuo neraštingumu su kuriuo yra papūgiškai ir įkyriai kartojama vis ta pati idiotiška sąvoka „dviguba pilietybė“. Dėl tos priežasties atsirado tokia publikacija:

2017 m. balandžio 15 d. straipsnis „Dvigubas idiotas“.

Labai ilgai ir labai aiškiai pasireiškia skirtingos nuomonės dėl LR Konstitucijos 12 str., t.y. dviejų pilietybių konstitucingumo. Tai šiuo atveju atlikau nepriklausomą analizę, su kuria maloniai norėčiau Jus visus supažindinti. Yra tokia publikacija:

2017 balandžio 27 d. straipsnis „Konstitucijos korifėjo bankrotas“.

Kviečiu kiekvieną Seimo narį susipažinti su nepriklausomomis aukščiau pateiktomis publikacijomis ir prisiimti atsakomybę, jei bus veikiama antikonstituciškai. O Jūs prisiekėte Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai. Kviečiu neatsiriboti ABSOLIUČIA TYLA, kaip tai iki šiol nusikalstamai darėte. Jūsų tylėjimas yra Jūsų nusikaltimas.

Visas šias keturias publikacijas emailais išsiunčiu pdf formate kartu su visais komentarais.

Pagarbiai dr. Jonas Ramanauskas [email protected]

2017 metų balandžio 30 diena.“

Aukščiau paminėtą straipsnį taip pat 2017 m. gegužės 5 d. išsiunčiau ir Mykolo Romerio universiteto akademinei bendruomenei (žiūrėti 176 komentarą po straipsniu), nes joje darbuojasi prof. Vytautas Sinkevičius:

„Sveiki gerbiami Mykolo Romerio universiteto akademinės bendruomenės nariai

Kreipiuosi į Jūs, o ypatingai į profesorių Vytautą Sinkevičių, su prašymu kritiškai įvertinti mano 2017-04-27 atsakymą „Konstitucijos korifėjo bankrotas“ į prof. V.Sinkevičiaus 2017-04-25 straipsnį „Neklaidingumo dogma, arba Dar kartą apie pagarbą Konstitucijai“ Lietuvos žiniose.

Jūsų visų emailus gavau oficialiame viešame universiteto kontaktų puslapyje.

Prijungiu savo 2017-04-27 straipsnį „Konstitucijos korifėjo bankrotas“ su 176 komentarais pdf formate. 

Pagarbiai dr. Jonas Ramanauskas 2017-05-05“

Straipsniui parodyta didžiulė pagarba, nes nedelsiant gavau iš prof. Vytauto Sinkevičiaus pagal jo galimybes kvalifikuotą atsakymą į straipsnio pradžioje paminėtą 2017-04-27 straipsnį „Konstitucijos korifėjo bankrotas“. Dėl to esu nepaprastai dėkingas prof. V.Sinkevičiui, nes kokį nors išsamų, pagrįstą atsakymą iš Seimo narių, LR KT vis dar niekada nepavyksta gauti, nors ir LR Vyriausybės kanceliarija yra informavusi , kad „laiškas gautas ir užregistruotas Nr. PS-1678 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Dokumentų, informacijos ir veiklos procesų informacinėje sistemoje DIVIS” (žiūrėti 180 komentarą po 2017-04-27 straipsniu).

Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius taip pat emailu 2017-05-06 atsakė į prašymą krititškai įvertinti aukščiau paminėtą straipsnį:

„Laba diena,

dėkoju už laišką ir prašymą kritiškai įvertinti Jūsų komentarą apie mano straipsnį. Deja, to negaliu padaryti. Kritiškai galima vertinti tik tokį dalyką, kuriame dėstomos mintys grindžiamos bent elementariu dalyko išmanymu. Turiu atvirai pasakyti, kad su tokiu teisės ir Konstitucijos aiškinimo neišmanymu, kurį pateikėte savo rašinyje, dar neteko  susidurti, tad ir komentuoti nėra ko. 

Pridursiu tik tiek, kad terminas "dviguba" pilietybė plačiai naudojamas ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių  teisėje, - jis reiškia, kad asmuo turi daugiau kaip vienos valstybės pilietybę. Nenorint rašyti ilgo sakinio, vartojamas sutrumpintas terminas "dviguba pilietybę". Užsienio reikalų ministerijos raštuose dar vartojamas terminas "pilietybių daugetas", tačiau jo esmė tokia pati - asmuo turi kelių valstybių pilietybę. "Dvigubos pilietybės" terminą vartoju ne tik aš, jį savo mokslo darbuose vartoja Lietuvos mokslininkai konstitucionalistai (prof. J.Žilys, prof. E. Šileikis, prof. T. Birmontienė, prof. G. Mesonis, doc. A. Normantas ir kiti), ir niekam jis netrukdo, nes visi supranta, apie ką rašoma...

Kita vertus, buvau darbo grupės, kuri rengė Konstitucijos projektą, narys, todėl puikiai žinau, kokia prasmė buvo įdedama į kiekvieną Konstitucijoje vartojamą žodį. Jeigu žodis "atskiras" nieko nereikštų, jo Konstitucijos 12 straipsnyje tiesiog nebūtų - būtų parašyta kitaip, - "įstatymo nustatytais atvejais... "   Jeigu įdomu, apie šio žodžio turinį ir prasmę esu rašęs straipsnyje "Dviguba pilietybė; pasiūlymo papildyti Konstitucijos 32 straipsnį analizė“. (Jurisprudencija, 2008, Nr. 3(105), p. 16-26).

Konstituciją gali aiškinti kiekvienas, taip pat ir Jūs. Tačiau nei mano, nei Jūsų aiškinimas niekam jokių teisinių pasekmių nesukelia. Jas sukelia tik Konstitucinio Teismo pateikta Konstitucijos nuostatų samprata. Tačiau yra vienas esminis skirtumas: aiškindamas Konstituciją aš remiuosi Konstitucinio Teismo 2003, 2006 m. nutarimais ir 2013 m. sprendimu, o kuo remiatės Jūs? Vien tuo, kad Jums taip atrodo?  Tegul atrodo, galite pateikti dar absurdiškesnių argumentų. Bet nuo to Konstitucija, taip pat ir jos 12 straipsnis, nepasikeis. Ji bus tokia, kaip ją išaiškins Konstitucinis Teismas.

Vytautas Sinkevičius“

Kritinis prof. V.Sinkečiaus 2017 m. gegužės 6 d. atsakymo įvertinimas

Kaip rodo atsakymas, prof. V.Sinkevičiaus nesugebėjo kritiškai įvertinti straipsnio, nes teigia: „Deja, to negaliu padaryti. Kritiškai galima vertinti tik tokį dalyką, kuriame dėstomos mintys grindžiamos bent elementariu dalyko išmanymu.“ Tai reikia tas mintis, kurios buvo surastos, kritiškai įvertinti, ir kaip sakoma nepalikti „akmens ant akmens“, kai tos mintys nėra grindžiamos bent elementariu dalyko išmanymu. Klausimas jau būtų užbaigtas. Deja nė viena mintis nebuvo sukritikuota.

Toliau net patsai prof. V.Sinkevičius stebisi: „Turiu atvirai pasakyti, kad su tokiu teisės ir Konstitucijos aiškinimo neišmanymu, kurį pateikėte savo rašinyje, dar neteko  susidurti, tad ir komentuoti nėra ko.“ Dar to betrūko, kad kažkieno mintis plagijuočiau. Tame ir yra prasmė, mintys gal net yra originalios. Tikrai nenuplagijuotos. O dėl neišmanymo, tai galime padiskutuoti, kas ką ir kur išmano. Bet tai visiškai nereiškia, kad dėl to neišmanėlio mintys turi būti atmestos. Kaip matome, prof. V. Sinkevičius vos ne šoke, kad tokio dalyko, tokio mano neišmanymo jam gal net gyvenime neteko susidurti. Tai kur problema? Tai tokį niekur negirdėtą ir nematytą NEIŠMANYMĄ visiškai lengva būtų sukritikuoti, bet NESUKRITIKAVOTE. Tokiais metodais, kai apkaltinama NEIŠMANYMU be argumentų yra kaltinimas asmeniui, o ne išreikštoms mintims. Tai esminė ginčio logikos klaida. Čia ne tas atvejis, to nereikėtų daryti. Bet kai nėra kontraargumentų, tai belieka tik toksai atsimušimas: esi neišmanėlis.

Visgi profesorius V. Sinkevičius atmeta savo pačio teiginį, kad „Konstitucijos aiškinimo neišmanymu, kurį pateikėte savo rašinyje, dar neteko  susidurti, tad ir komentuoti nėra ko.“ ir visgi puola kritikuoti tai ką mąnosi pajėgia:

„Pridursiu tik tiek, kad terminas „dviguba“ pilietybė plačiai naudojamas ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių  teisėje, – jis reiškia, kad asmuo turi daugiau kaip vienos valstybės pilietybę. Nenorint rašyti ilgo sakinio, vartojamas sutrumpintas terminas „dviguba pilietybę“. Užsienio reikalų ministerijos raštuose dar vartojamas terminas „pilietybių daugetas“, tačiau jo esmė tokia pati – asmuo turi kelių valstybių pilietybę. „Dvigubos pilietybės“ terminą vartoju ne tik aš, jį savo mokslo darbuose vartoja Lietuvos mokslininkai konstitucionalistai (prof. J.Žilys, prof. E. Šileikis, prof. T. Birmontienė, prof. G. Mesonis, doc. A. Normantas ir kiti), ir niekam jis netrukdo, nes visi supranta, apie ką rašoma...“

Negaliu patikėti tuo kas juodu ant balto parašyta, nes parašyta ypatingai neišmanančiai. Pirmiausia kas krinta į akis, tai viduramžių ginčų metodo taikymas, kai ginčo nugalėtoju yra skelbiamas tas, kuris pasirėmė aukštesniu autoritetu. Kaip žinia, tūkstančiais metų žmonija ir Bažnyčia galvojo ir net savo akimis matė kiekvieną dieną, kad Saulė sukasi apie Žemę. O va atėjo Dž. Bruno ir pasakė atvirkščiai, Žemė sukasi apie Saulę ir savo ašį. Nors Dž. Bruno ir buvo sudegintas, tačiau jo tiesa išliko. Todėl autoritetų metodo taikymas yra netinkamas savo tiesai įrodyti arba argumentuoti. Šituo Jūs mane nustebinote kaip profesorius. Gaila man Jūsų studentų.

Toliau Jūs aiškinate termino „dviguba pilietybė“ reikšmę ir ją pagrindžiate trumpesnio sakinio pavartojimo tikslingumu: „Nenorint rašyti ilgo sakinio, vartojamas sutrumpintas terminas „dviguba pilietybę“.“. Visiškos nesąmonės.

Mes sąvoką „dviguba pilietybė“ suvokiame kaip dvi pilietybes. Taigi sąvoka „dviguba pilietybė“ turi 15 raidžių, o sąvoka „dvi pilietybės“ turi 13 raidžų. Taigi sąvoka „dviguba pilietybė“ yra prailgintas terminas, o ne sutrumpintas terminas, kaip Jūs, profesoriau, teigiate. Kodėl teigiate atvirkščiai? Kur elementari logika? Ir Jūs norite, kad Jumis patikėčiau, Jūsų moksliniu straipsniu patikėčiau, kai akivaizdžiausiai šlubuojate elementarioje logikoje. Bet teisinė problema yra tame, kad teisėje galioja ne tai, kas mūsų galvelėse gali būti ir net skirtingai, o taip kaip juodu ant balto parašyta. Tada privaloma suprasti vienodai. Dvi pilietybės yra dvi pilietybės, o „dviguba pilietybė“ yra viena pilietybė su keistu pavadinimu, nes žodis „pilietybė“ yra panaudotas vienaskaitoje. Tiktai taip ir tiktai taip, kaip lietuvių valstybinė kalba tai suprantama.

Jūs, profesoriau, teigiate: „…kad terminas „dviguba“ pilietybė plačiai naudojamas ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių  teisėje…“. Tai tegu kitų valstybių teisė, kur yra naudojamos kitos kalbos, jie gali naudoti tą ar kitą terminą kaip tik nori. Lietuvoje galioja LR Konstitucijos 14 str. „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“ ir kitaip terminai nei Konstitucijoje, nei LR KT išaiškinimuose, nei įstatymuose negali būti suprantami kitaip, kitomis kalbomis, o tik lietuviškai. Kitaip yra LR Konstitucijos pažeidimas. O terminas „dviguba pilietybė“, kurią Jūs ginate reiškia, vieną dvigubą pilietybę, nes žodis „pilietybė“ yra panaudotas vienaskaitoje. Penktos klasės gramatika. Kur Jūsų profesoriau logika?

Jūs mane kaltinate teisės neišmanymu ir peršate teisę išmanyti, taip, kaip Jūs savo galvoje įsivaizduojate. Deja, teisė yra ne tai, ką Jūs savo galvoje galvojate, o teisė yra tai, kas juodu ant balto parašyta. O parašyta nesąmonė, nes tokios vienos „dvigubos pilietybės“ nėra ir niekada nebus, nes nėra tokio pavadinimo “dvigubos” valstybės, kuri tokią pilietybę išduotų. Labai yra negražu, kai profesorius gina per savo neišmanymą nesąmonę, kurią kaip papūgos kartoja Lietuvos valdžia, LR KT, Seimas, Vyriausybė, Prezidentūra ir kt. Nuo to tas terminas nepasidaro sąmone, nes prieštarauja lietuvių kalbos elementarioms taisyklėms. Vienaskaita yra vienaskaita, o kai reikia daugiskaitos, tai naudokime daugiskaitą – dvi pilietybės. Ir gražiau, ir taisiklingai ir konstituciška ir netgi dviem raidėm trumpiau. Dėl „daugybinės“ sąvokos paaiškinimo skaitykite 2017-04-15 straipsnį „Dvigubas idiotas“.

Jūs, profesoriau, teigiate apie „dvigubos pilietybės“ terminą: „…ir niekam jis netrukdo, nes visi supranta, apie ką rašoma...“ Deja labai labai trukdo. Ir trukdo tokiame lygmenyje, kaip LR Konstitucijos sulaužymo, jos paniekinimo lygmenyje. LR Konstitucijoje tokio termino nėra. Jeigu būtų tik tokia problema, tai dar dar. Tačiau tas pats LR KT ir Jūs ir kitur naudojate kitų lietuviškų žodžių iškraipytas prasmes ir atimate iš LR piliečių Konstitucijos suteiktą teisę įgyti ir kitos šalies pilietybę, nes atimate pirmąją. Tai visumoje matome ypatingą panieką LR Konstitucijai iš LR Konstitucijos aiškintojų pusės. O tai trukdo ne niekam, o visiems. Ir apie tą problemą jau „šokinėjama“ jau 14 metų. Gal laikas sustoti?

Išvadoje teigiu, kad Jūsų, profesoriau V.Sinkevičiau, bandymas išgelbėti nesąmonių juridinį terminą „dviguba pilietybė“ neatlaiko elementarios kritikos. Tokio nesąmonių termino naudojimas LR KT išaiškinimuose daro visą išaiškinimą neteisėtu, nelegitimiu. Nekalbant jau ir apie termino „atskirais atvejais“ politinį suklastojimą, jo išaiškinimą ne pagal teisę ir logiką, o pagal politinį kieno tai užsakymą. Tai kas atskirai gyvena, tai kas atskirai padėta, negali būt paversta nesąmone „retai gyvena“ ar „retai padėta kepurė“. Tik lietuvių kalbos žodynai atskleidžia lietuviškų žodžių ir terminų turinį, o ne LR KT ar Konstitucijos aiškinimo korifėjai. Tai bankrotas, tai visiškas bankrotas ir gėdų gėda.

Gerb. profesoriau V. Sinkevičiau, visgi verta atskirai pakritikuoti ir Jūsų tokį paaiškinimą:

„Kita vertus, buvau darbo grupės, kuri rengė Konstitucijos projektą, narys, todėl puikiai žinau, kokia prasmė buvo įdedama į kiekvieną Konstitucijoje vartojamą žodį. Jeigu žodis „atskiras“ nieko nereikštų, jo Konstitucijos 12 straipsnyje tiesiog nebūtų - būtų parašyta kitaip, - „įstatymo nustatytais atvejais...“   Jeigu įdomu, apie šio žodžio turinį ir prasmę esu rašęs straipsnyje "Dviguba pilietybė; pasiūlymo papildyti Konstitucijos 32 straipsnį analizė“ (Jurisprudencija, 2008, Nr. 3(105), p. 16-26).“

Labai griežtai sakau Jums, NE. Teisė yra ne tai, kas pas Jus galvoje yra, ne tai, ką Jūs įdėjote į kiekvieną Konstitucijoje vartojamą žodį, o tik tai kas juodu ant balto parašyta. Kiek kartų reikia tai kartoti? Jūs ir mes visi esame mirtingi, tai kaip atsitiks tada, kai Jūsų nebebus? Niekas be Jūsų LR Konstitucijos nesugebės suprasti? O juk Konstitucija yra tiesiogiai taikomas teisės aktas. Todėl tokio argumento teisininkui oi kaip nereikėtų vartoti. Jis tik įrodo Jūsų neišmanymą teisėje, kaip bebūtų gaila tokią išvada padaryti. Neturite teisinio mąstymo logikos.

Jūs teigiate: „Jeigu žodis „atskiras“ nieko nereikštų, jo Konstitucijos 12 straipsnyje tiesiog nebūtų – būtų parašyta kitaip, – „įstatymo nustatytais atvejais...“ O ar kas nors teigia, kad žodis „atskiras“ nieko nereiškia? Kur Jūs tokį suradote? O gal ginčijate teiginį, kurio niekas neteigia? Iš kur čia tokią „gudrybę“, kitaip tariant aferą ištraukėte? Sukritikuoti teiginį, kurios niekas neteigia. Čia tai bent išmanymas?

Pasinaudosiu Jūsų duota nuoroda į Jūsų mokslinį darbą ir pateiksiu citatą:

„Atskleidžiant Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatos „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“ sampratą negalima apsiriboti vien lingvistiniu (verbaliniu) teisės aiškinimo metodu ir remiantis tik kurio nors vieno minėtoje nuostatoje esančio žodžio – nagrinėjamu atveju žodžio „atskiras“ – lingvistine prasme aiškinti visoje nuostatoje nustatytą teisinį reguliavimą. Būtų beprasmiška ginčytis, kad žodis „atskiras“ lietuvių kalboje reiškia „tam tikras, vien tam skirtas“ [20, 58], kad žodis „išimtinis“ reiškia „išskirtinis, ypatingas“ [20, p. 234], o žodis „retas“ reiškia „atsitinkantis, pasitaikantis didesniais laiko tarpais“ [20, p. 655]. Tačiau ar nurodyta žodžio „atskiras“ lingvistinė prasmė reiškia, kad Konstitucijos 12 straipsnio nuostatoje „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“ yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kad įstatymų leidėjas gali Pilietybės įstatyme nustatyti labai daug minėtų „atskirų“ atvejų, kai absoliuti dauguma Lietuvos piliečių, nesvarbu, kur jie gyvena – Lietuvoje ar kitoje valstybėje, tuo pat metu gali būti ir kitos valstybės piliečiai? Norint atsakyti į šį klausimą pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies nuostatoje yra įtvirtinta kokia nors speciali taisyklė, susijusi su dvigubos pilietybės ribojimu, ar tokios taisyklės joje nėra. Jeigu nuostatą „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“ aiškintume kaip reiškiančią, kad Konstitucijos kūrėjai tikrai norėjo joje nustatyti, kad įstatymo nustatyti dvigubos pilietybės atvejai nebūtų labai reti – išimtiniai, kad dviguba pilietybė gali būti plačiai paplitęs reiškinys, tai reikštų, kad Konstitucijoje įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kurio laikydamasis Seimas turi įgaliojimus nustatyti tiek daug tokių „atskirų“ atvejų, kai visi ar beveik visi Lietuvos piliečiai, nesvarbu, kur jie gyvena – Lietuvoje ar kitoje valstybėje, tuo pat metu gali būti ir kitos valstybės piliečiai.“

Tiesiog patikrinau DABARTINĖS LIETUVIŲ KALBOS ŽODYNE, Lietuvių kalbos instituto puslapyje žodžio „atskiras“ radau 8 panaudojimo atvejus. Tokios to žodžio „atskiras“ reikšmės „tam tikras, vien tam skirtas“ nėra. Profesoriau V. Sinkevičiau, ar tik nefalsifikavote, išfantazavotę tokią neginčytiną lietuviško žodžio „atskiras“ reikšmę? O ar kitų to žodžio reikšmių nesuradote, tik tą vienintelę, kurios surasti negalima? Tai ko verti Jūsų mokslo pasiekimai? Tai ką, kvailių ieškote? Ar taip demonstruojate savo IŠMANYMĄ klastodamas Konstituciją?

Peržvelgus neatidžiai Jūsų mokslinį darbą iš karto krenta į akis, kad Jūs moksliniame teisės darbe panaudojate labai dažnai ir tiesiog nepertraukiamai tą nesąmoningą terminą „dviguba pilietybė“. Tai parodo, kad prieš jį naudodami tiesiog negalvojote ką darote, kokius terminius naudojate. O terminai privalo būti tikslūs ir ypač teisėje. Tai Jūs jau man čia atleiskite už pamokymus.

Kaip Jūs teigiate toje ištraukoje „negalima apsiriboti vien lingvistiniu (verbaliniu) teisės aiškinimo metodu ir remiantis tik kurio nors vieno minėtoje nuostatoje esančio žodžio – nagrinėjamu atveju žodžio „atskiras“ – lingvistine prasme aiškinti visoje nuostatoje nustatytą teisinį reguliavimą.“

Šitoks teiginys reiškia, kad nereikia naudoti Lietuvos Konstitucijoje panaudoto lietuviško žodžio“ prasmės, o naudoti tai, ko iš viso nėra LR Konstitucijoje. Prof. V. Sinkevičiau, tai Konstitucijos IŠNIEKINIMAS. Lietuviški žodžiai Konstitucijoje ir turi būti suprantami lietuviškai ir tik taip. Negalima pakeisti lietuviškų žodžių prasmės pagal politinį užsakymą arba savo nuosavą mokslinę fantaziją. Ar tai Jūs čia demonstruojate tokią kvalifikaciją, išmanymą?

Toliau Jūs lengvabūdiškai aiškinate “. Būtų beprasmiška ginčytis, kad žodis „atskiras“ lietuvių kalboje reiškia „tam tikras, vien tam skirtas“ [20, 58], kad žodis „išimtinis“ reiškia „išskirtinis, ypatingas“ [20, p. 234], o žodis „retas“ reiškia „atsitinkantis, pasitaikantis didesniais laiko tarpais“ [20, p. 655].”. Tamstos lengvabūdiškumas, apie mokslą čia gal jau ir nekalbėkime, pasireiškia tuo, kad Jūs lietuviškam žodžiui „atskiras“ suteikėte tik tokią reikšmę „tam tikras, vien tam skirtas“.

Lietuvių kalbos žodynai lietuviško žodžio reikšmę, kaip ir straipsnyje parašiau:

„Konstitucijoje žodžiai „atskirais atvejais[ niekaip negali būti teisėtai transformuoti į žodžius „retos išimtys“, nes žodis atskiras Lietuvių kalbos žodyne apibrėžiamas taip: „1. atskirtas, atsiskyręs nuo kitų, pavienis: Draugės jis neieško, jis ãtskiras gyvena. atskiraĩ  Jo vieno atskiraĩ paklausk. Atskiraĩ padėk kepurę, kad nesusimaišytų.” Štai ir viskas, žodis atskiras niekaip nepavirsta žodžiu retas.“

39-tas komentatorius po 201 m. balandžio 27 d.  straipsniu prirankiojo dar daugiau:

Kap matome niekur lietuvių kalbos žodynuose žodžio „atskiras“ reikšmė netampa prof. V.Sinkevičiaus mokslinės fantazijos straipsnyje nurodyta reikšme: „tam tikras, vien tam skirtas“. Tai belieka ir paklausti, ar tas straipsnis yra mokslinis, ar tik mokslinės fantastikos kūrinys? Įnikęs į tą straipsnį, akmens ant akmens nepalikčiau, tik dulkės parūktų, mokslo nė kvapo neliktų.

Prof. V.Sinkevičius aukščiau pateiktoje jo mokslinio darbo citatoje teigia:

„Konstitucijos kūrėjai tikrai norėjo joje nustatyti, kad įstatymo nustatyti dvigubos pilietybės atvejai nebūtų labai reti – išimtiniai, kad dviguba pilietybė gali būti plačiai paplitęs reiškinys, tai reikštų, kad Konstitucijoje įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kurio laikydamasis Seimas turi įgaliojimus nustatyti tiek daug tokių „atskirų“ atvejų, kai visi ar beveik visi Lietuvos piliečiai, nesvarbu, kur jie gyvena – Lietuvoje ar kitoje valstybėje, tuo pat metu gali būti ir kitos valstybės piliečiai.“

Teisės profesoriui V.Sinkevičiui, Konstitucijos kūrėjui, turėtų nereikėti aiškinti visiškai elementarių dalykų, kad teisė, tai ne tai kas ką „norėjo joje nustatyti“, o gal visi Konstitucijos kūrėjai skirtingai norėjo nustatyti, o tai kas juodu ant balto parašyta.

Jeigu dar giliau analizuoti prof. V.Sinkevičiaus mokslinio darbo aukščiau pateiktą citatą, tai pamatysime dar daugiau neįtikėtinų dalykų, sužinome, kad „Konstitucijos kūrėjai tikrai norėjo joje nustatyti, kad įstatymo nustatyti dvigubos pilietybės atvejai nebūtų labai reti – išimtiniai,...“. Pasikartosiu, teisė ar Konstitucija yra ne tai, ką Konstitucijos kūrėjai tikrai ar netikrai norėjo joje nustatyti ar nenustatyti, o tai kas yra juodu ant balto parašyta. Ir parašyta lietuviškai, tai lietuviškai ir turi būti suprasta. Konstitucija galioja visiems LR piliečiams vienoda apimtimi, visiems be jokių išimčių.

Beje pagal tai, kas yra parašyta Konstitucijoje, tai tikrai nėra taip, kaip teigia prof. V. Sinkevičius: „Konstitucijoje įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kurio laikydamasis Seimas turi įgaliojimus nustatyti tiek daug tokių „atskirų“ atvejų, kai visi ar beveik visi Lietuvos piliečiai, nesvarbu, kur jie gyvena – Lietuvoje ar kitoje valstybėje, tuo pat metu gali būti ir kitos valstybės piliečiai“.

Nereikia daug tokių atskirų atvejų. Praktiškai pradžiai pilnai pakanka VIENO atskiro atvejo, kurio trokšta ir pasaulio lietuviai, kurie savo poziciją yra paskelbę 2017-03-08 konferencijoje Seime „Pilietybės išsaugojimas – teisiniai ir politiniai iššūkiai“.

Pagal tą poziciją formuluoju tokį vieną atskirą atvejį: LR pilietis, atskirai gyvenantis kitoje valstybėje, gali įgyti ir kitos valstybės pilietybę. Apie kitus du atskirus atvejus, kurie perdengia visus dviejų pilietybių atvejus, galima pasiskaityti 2017-01-30 straipsnyje „Antikonstitucinės valdžios grožybės II dalis“.

Prie viso to papildysiu, kad vienas atskiras atvejis niekaip negali ir neturi apriboti ar nusakyti piliečių skaičių, kurie patenka tą vieną vienintelį atvejį. Gali būti vienas pilietis, gali būti vienas milijonas piliečių, nes vienas atvejis yra aprašomas aplinkybėmis, kada galioja, o ne piliečių skaičiumi. Kas tenkina tas vieno atvejo apibrėžiamas aplinkybes, tam ir taikomas tas vienas atvejis. Konstitucija galioja visiems LR piliečiams, o ne retoms išimtims iš teisinės fantastikos srities.

Finalinis akordas, kurį prof. V. Sinkevičius pateikia yra toks:

„Konstituciją gali aiškinti kiekvienas, taip pat ir Jūs. Tačiau nei mano, nei Jūsų aiškinimas niekam jokių teisinių pasekmių nesukelia. Jas sukelia tik Konstitucinio Teismo pateikta Konstitucijos nuostatų samprata. Tačiau yra vienas esminis skirtumas: aiškindamas Konstituciją aš remiuosi Konstitucinio Teismo 2003, 2006 m. nutarimais ir 2013 m. sprendimu, o kuo remiatės Jūs? Vien tuo, kad Jums taip atrodo? Tegul atrodo, galite pateikti dar absurdiškesnių argumentų. Bet nuo to Konstitucija, taip pat ir jos 12 straipsnis, nepasikeis. Ji bus tokia, kaip ją išaiškins Konstitucinis Teismas.“

Kas pirmiausiai krenta į akis šiame prof. V. Sinkevičiaus finaliniame akorde yra tai, kad yra pritaikyta labai sena ir gerai iš sovietų armijos gerai žinoma taisyklė „Ją načalnik, ty durak, ty načalnik ja durak“. Išvertus lietuviškai „Jeigu aš viršininkas, tu esi durnius, jei tu viršininkas, aš esu durnius“. Tai šitas kertinis „kas teisus“ nustatymo principas yra azijatinis, gal iš tų 400 metų, kai Maskovija buvo po mongolų totorių jungu. Tai jeigu taikome šitą principą Lietuvoje, tai gal azijatai mus valdo? Taigi apie tai prof. V.Sinkevičius ir ratuoja remdamasis ne argumentais, o tai, kad LR KT pasakė. Tai ar toks profesoriaus, mokslininko požiūris turi būti? Gal viršininkui iš aukščiau geriau matosi?

Gerb. prof. V.Sinkevičiau, ginčas yra nepaprastas. Visa tai ką Jūs sakote yra elementariai ir „visiems“ į smegenis „implantuota“, kitaip tariant užzombinta. Čia ir Jūsų labai nemažas indėlis. Tačiau tai nereiškia, kad tai tiesa, tai nereiškia, kad tuo mes ir turime tikėti, kaip antgamtine galybe. Jau Jums vieną kartą paaiškinau, kad ne autoritetais reikia remtis, nes toji logika niekur neveda, tik į viduramžišką scholastinį ginčą. Jūsų rėmimasis LR KT išaiškinimais parodo, kad savo išaiškinimų NETURITE ir negalite įveikti mano pateiktų argumentų. Vienas iš tų argumentų, kad sąvoka „dviguba pilietybė“ yra NESĄMONĖ. Toji nesąmonė nepasidaro sąmone, jeigu ją vartoja žymūs teisininkai ir net LR KT. Nepasidaro, nes teisė tai nėra tai, kas yra tamstos galvoje, o teisės sakinys yra tik tai, kas juodu ant balto parašyta. Jūs, išvengdamas šios taisyklės, teisės taisyklės, parodėte, kad ginčo nesugebate vesti, tiesiog nesugebate ar nenorite teisiškai mąstyti. LR Konstitucijos 12 str. keisti visai nereikia. Jis yra labai puikiai sugalvotas. Žaviuosi ta logika, kuri gal būt ne visiems suprantama. Ją reikia suprasti tiktai taip, kaip parašyta ir tik lietuviškai, nes tai LR Konstitucija, o ne kaip kam labai labai norėtųsi. LT KT nėra tas viešpatis aukščiausiasis „Ji bus tokia, kaip ją išaiškins Konstitucinis Teismas.“ Pats aukščiausiasis šiuo atveju yra Konstitucija ir tiktai Konstitucija, Konstituciją šiuo atveju pagal tam tikrą procedūrą gali pakeisti tik referendumas. Tamsta pakeisdams Konstituciją jos kreivu išaiškinimu jai labai nusižengiate. Jūs pats teigiate, kad Konstituciją reikia aiškinti per pačią Konstituciją, kas yra teisinga. Tačiau šios taisyklės nesilaikote. Įvedinėjate naujus žodžius, nesąmoningus terminus, didesnės gėdos teisininkui negali būti. Ko Jūs mokinate studentus? Kokius pagrindus jie gaus? Net kablelio vietos Jūs neturite teisės pakeisti Konstitucijoje, nekalbant apie naujus žodžius ir nesąmoningus naujus terminus. Gal jie ir geri, gal jie net ir labai geri kur nors Rusijoje (dvoinoje graždanstvo v Sovetskom Sojuze zapreščeno – Tarybų Sąjungoje dvi pilietybės uždraustos), be ne Lietuvoje, nes lietuvių kalba turi savitas gramatikos taisykles. Ar nieko apie tai negirdėjote? Tai kodėl nesąmonių terminą „dviguba pilietybė“ pradėjote ginti viduramžiškais metodais nurodant autoritetus, o ne pasinaudojote lietuvių kalbos gramatika? Kur logika? Kur teisiniai argumentai? Norisi taip ir paklausti, tai ar nuo šiol LR Konstitucija nebegalioja, jei galioja tik LR KT išaiškinimai, kaip galutiniai? Ar taip ir LR Konstitucijoje parašyta? Tai ar LR KT yra niekada neklystantis? Iš kur tokie Konstituicijos neklystantys dievai atsirado? Tai ar tokias nesąmones gali kalbėti Konstitucinės teisės profesorius? Nustokite ginti savo mundurą, tapkite garbingu LR piliečiu, kuris užsispyręs nelaužo LR Konstitucijos ir yra lojalus Lietuvos valstybei. Suraskite LR Konstitucijoje tą nesąmonių terminą „dviguba pilietybė“. Gal tada ir pagalvosiu, kad Jūs laimėjote ginčą.

Man yra visiškai suprantama, kodėl Jūs logiškai, teisiškai, kalbiškai neparodėte mano klaidų, neužginčijote. Tiesiog nepalikau šansų laimėti Jums ginčą. Nekalbu apie kitas įvestas nesąmones. Kraipydami Konstituciją pagal savo kurpalį, gindami savo mundurą, negalite laimėti ginčo.

Gi, LR KT su savo antikonstituciniais išaiškinimais yra kvalifikuotinas kaip nusikaltėlis prieš Valstybę, Konstituciją ir piliečius. Net 39-tas komentatorius be jokių problemų pastatė Jūs visus į gėdingą Jums prideramą vietą. Štai ką reiškia Jūsų atsakymas. Jums tik atrodo, kad argumentai dėl netinkamų lietuviškų žodžių išaiškinimų yra absurdiški. Absurdiška yra atvirkščiai aiškinti žodžių reikšmes savo nuosavomis fantazijomis, ką Jūs ir padarėte, o ne žodynų pagalba, kuriais yra sunorminama lietuvių kalba ir žodžių reikšmės.

Gal būt Jūs linkęs visą laiką aiškinti, kad Saulė sukasi apie Žemę ir taip apginti Bažnyčios garbę? Net Bažnyčia savo poziciją pakeitė, tai ar LR KT yra šventesnis, neklystantis ir per amžius?

Ko reikia, kad LR KT, jei ten bus lojalūs Lietuvai KT teisėjai, tai reikia tvirtų įrodymų, kad jų Konstitucijos išaiškinimas yra KLAIDINGAS. Ką ir padarau. Azijatiškų metodų taikymas azijatams. Mes atsilaikėmė prieš azijatų ordas, tai mes turime vadovautis pagrindiniais teisės principais, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, kurie yra PRIVALOMI į priekį ir atgal ir visą laiką. Negirdėjote? PRIVALOMI. Prašau išgirskite.

Išvados: Prof. Vytautas Sinkevičius, kaip konstitucinės teisės ekspertas, kaip teisės mokslininkas, nepateikė jokių protu suvokiamų teisinių ir jokių argumentų, kad pagrįsti savo mokslinės fantastikos teiginius ryšyje su LR Konstitucija. Visa tai dar kartą įrodo konstitucijos korifėjaus bankrotą. Bankrotas būtų bankrotu, kam čia tai rūpi? Tačiau šiuo atveju šitie antikonstituciniai prof. V.Sinkevičiaus aiškinimai yra grubiai pažeidžiantys LR Konstituciją, grubiai pažeidžiantys LR piliečių teises atskirai gyvenant kitoje valstybėje įgyti ir kitos valstybės pilietybę neprarandant LR pilietybės. Todėl kitaip, kaip labai grubiu Konstitucijos pažeidinėjimu, tai pavadinti negalima. Tai greičiau tyčinis nedovanotinas Konstitucijos iškraipymas, kuris tęsiasi jau daugybę metų ir vis dar galo nematyti. Konstitucijos iškraipytojai, kuriai jie buvo prisiekę, reikalauja visiškai nereikalingo referendumo ir siekia išsityčioti iš Lietuvos valstybės ir jos piliečių.

Vertinant visumoje prof. V. Sinkevičiaus 2005-01-14 mokslinį darbą „DVIGUBA PILIETYBĖ: PASIŪLYMO PAPILDYTI KONSTITUCIJOS 32 STRAIPSNĮ ANALIZĖ“ galima daryti prielaidą, kad straipsnis yra skirtas pagrįsti esminiams LR Konstitucijos iškraipymams dviejų pilietybių klausimu, kad LR piliečiai netektų savo Konstitucinių teisių. Tai tiesiog darbas prieš LR Konstituciją, Lietuvos valstybę ir jos piliečius.

Rekomendacija LR KT teisėjams. Prašau sureaguoti į kritiką, prašau panaikinti savo laisva valia Jūsų neteisingai, antikonstituciškai, antilietuviškai, antilogiškai Konstitucijos 12 str. išaiškinimus. Vadovaukitės protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, kurie yra fundamentalus pagrindas Jūsų išaiškinimams atmesti. Kiekvienas žmogus gali klysti, tačiau užsispirti dėl klaidos gali tik kvailiai. Kokį sprendimą priimsite, tokiais ir būsite, viskas Jūsų rankose. Profesoriaus V.Sinkevičiaus argumentai paprasčiausiai ir elementariai neatlaiko jokios kritikos, todėl profesorius azijatiškai tėškė: „Tačiau yra vienas esminis skirtumas: aiškindamas Konstituciją aš remiuosi Konstitucinio Teismo 2003, 2006 m. nutarimais ir 2013 m. sprendimu, o kuo remiatės Jūs?“. Aš remiuosi protu, sąžine, teisingumu ir nenuginčijamais argumentais. Man autoritetas yra argumentai ir tiktai, o ne dogmos ar kreivi antikonstituciniai išaiškinimai.

Susiję:

Konstitucijos korifėjo bankrotas