Konstitucijos korifėjo bankrotas

Tai šiuo atveju kalba eina apie žmogų, profesorių Vytautą SINKEVIČIŲ, kuris yra teisininkas, teisėtyrininkas konstitucionalistas, Mykolo Romerio universiteto profesorius. Kuris taip pat 2001 m. lapkričio 30 d. VU Teisės fakultete apgynė disertaciją „Lietuvos Respublikos  pilietybės teisinis reguliavimas 1918-2001 metais: raida ir dabartinio teisinio reguliavimo problemos“.

Šios disertacijos santrauka yra tokia: „Valstybė neegzistuoja be piliečių, pilietybė yra suverenios valstybės atributas. Lietuvos Respublikos pilietybės teisinio reguliavimo raida rodo, kad jo turinį pirmiausia lėmė valstybės interesai. Teisės literatūroje nėra bendro sutarimo, kaip apibrėžti pilietybę, yra pateikiama įvairių pilietybės apibūdinimų. Visapusiškai atskleisti pilietybės sampratą gali tik įvairių požymių visuma. Reguliuojant pilietybės santykius nuo pat Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 metais iki šiol yra laikomasi nuostatos, jog Lietuvos pilietis paprastai tuo pat metu negali būti ir kitos valstybės pilietis, kad turėti dvigubą pilietybę galima tik atskirais įstatyme nustatytais atvejais. 1990 metais atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę kartu buvo atkurta ir LR pilietybė. LR piliečiais pirmiausia yra asmenys, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, jų vaikai ir vaikaičiai. Piliečiais taip pat yra laikomi asmenys, kurie įgijo Lietuvos pilietybę pagal 1989 m. lapkričio 3 d. pilietybės įstatymą. Pilietybė gali būti įgyjama natūralizacijos būdu, taip pat kitais įstatyme nustatytais būdais. Nors tarptautinėje teisėje įtvirtintas principas, kad kiekviena valstybė gali pati apibrėžti, kas yra jos piliečiai, vis dėlto valstybės nėra visiškai laisvos savo nacionaliniais įstatymais ar sudarytomis tarptautinėmis sutartimis nustatydamos pilietybės teisinį reguliavimą. Šis teisinis reguliavimas turi užtikrinti žmogaus teisės į pilietybę įgyvendinimą, atitikti tarptautines konvencijas, paprotinę tarptautinę teisę ir visuotinai pripažįstamus teisės principus, susijusius su pilietybe.”

Profesorius V.Sinkevičius taip pat  LR Konstitucinio teismo teisėjas ( 1999 m. kovo – 2008 m.). Ne ką mažiau įspūdinga ir pono V. Sinkevičiaus tarybinių laikų karjera.

Taigi darytina išvada, kad profesorius Vytautas Sinkevičius yra LR pilietybės teisinio reguliavimo profesionalas, mokslininkas, geriausiai susigaudantis šiose problemose ir todėl neatsitiktinai mes matome prof. V. Sinkevičių kaip labai aktyvų asmenį kalbant įvairiuose konferencijose apie pilietybės teisinį reguliavimą.

Šio straipsnio tikslas yra kritiškai aptarti profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus 2017-04-25 straipsnį „Neklaidingumo dogma, arba Dar kartą apie pagarbą Konstitucijai“.

Pirmiausiai atkreipiu dėmesį į sąvoką „dviguba pilietybė“, kurią profesorius V. Sinkevičius panaudojo savo disertacinio darbo santraukoje (žiūrėti tekstą aukščiau). Tas kas kada nors mokėsi lietuvių kalbos gramatikos tai aiškiai mato, kad toje sąvokoje žodis „pilietybė“ yra panaudotas vienaskaitoje, o tai reiškia, kad kalba eina apie vieną pilietybę. Ką reiškia lietuviškai „dviguba pilietybė“? Tai tikrai nereiškia „dvi pilietybės“, nes jei tai reikštų „dvi pilietybės“, tai taip ir būtų dar trumpiau parašyta. Apie tai jau esu detaliau aptaręs 2017-04-15 straipsnelyje „Dvigubas idiotas“.

Nereikėtų pamiršti ir kito profesoriaus Vytauto Landsbergio naujadaro „daugybinė pilietybė“, apie kurią yra parašyta 2017-04-14 straipsnyje „Aistros dėl pilietybės“. Jeigu taip būtų atsitikę, kad profesorius Vytautas Landsbergis būtų ėmęs ir atsivertęs LR Konstitucijos 12 str. ir perskaitęs, kad „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“, tai gal būtų pastebėjęs, kad jo įvestas terminas „daugybinė pilietybė“, kad yra ne tik toks pats idiotiškas, kaip ir terminas „dviguba pilietybė“, kurios taip pat LR Konstitucijoje nėra, bet gal būtų pastebėjęs, kad LR Konstitucija naudoja jungtuką „IR“. Tas jungtukas „IR“ reiškia pagal Konstituciją, kad gali būti tik dvi pilietybės, nes atskirais atvejais LR pilietis gali būti IR kitos valstybės pilietis. O tai reiškia skaičių du, o ne tris ir dar daugiau. Taip suprantame kritiškai analizuodami kas yra parašyta, o ne tai, kas kieno kokioje galvoje yra įsivaizduojama.

Išvada: Sąvoka „dviguba pilietybė“ yra pakrikusio proto konstrukcija, kurią atkartoja daugybę kartų papūginio - plagiatorinio proto nematomo fronto kariai. Laikas nustoti tai daryti, laikas kritiškai mąstyti, jeigu norime tuos klausimus išspręsti LR Konstitucijoje privalomai nurodytu būdu.

Po tokios išvados jau galime skaityti, kas gi yra parašyta aukščiau paminėto V. Sinkevičiaus straipsnio pirmoje pastraipoje:

„Seime kilus idėjai labai išplėsti galimybes suteikti dvigubą pilietybę ne keičiant Konstituciją, o darant Pilietybės įstatymo pataisas, pradėta laidyti strėles ir į Konstitucinį Teismą, ir į bandančiuosius paaiškinti, kodėl dvigubos pilietybės problemos negalima spręsti Pilietybės įstatymo pataisomis.“

Aukščiau pateikta citata parodo, kad prof. V.Sinkevičius negalvoja apie tai ką rašo, nes panaudoja nelogišką, nelietuvišką ir neteisinį terminą „dviguba pilietybė“ du kartus. Kaip žinome, prof. V. Sinkevičius buvo LR KT teisėjas, taip, kad jam jo munduro garbė yra aukščiau už tiesą ir teisę. LR KT taip pat naudoja terminą „dviguba pilietybė“, nors to termino nė su žiburiu nesurasi LR Konstitucijoje. Ko gero netenka abejoti, kad LR Konstituciją redagavo lietuvių kalbos specialistai, gerai, kad tarp jų nebuvo prof. V. Sinkevičiaus ir prof. V. Landsbergio.

Štai ką rašo prof. V. Sinkevičius antroje savo straipsnio pastraipoje:

„Pilietybės įstatymo projekto iniciatoriai atvirai teigia, jog Konstitucinis Teismas, svarstydamas, ar pakeisti savo ankstesnę doktrinos nuostatą, kad pagal Konstituciją dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, turėtų atsižvelgti į tai, jog nurodytą projektą pasirašė daugiau kaip 100 Seimo narių. Jiems visiškai nerūpi, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstituciją, turi vadovautis tik ja. Jeigu Konstitucinis Teismas vadovautųsi Seimo narių nuomonėmis, turėtume tiek Konstitucijos sampratų, kiek būtų naujų Seimų arba kiek naujų daugumų susidarytų tame pačiame Seime. Tokiu atveju turėtume ne realią, o fiktyvią Konstituciją, neatliekančią jai tenkančių funkcijų.“

Visiškai galima pritarti nuostatai, kad LR KT, aiškindamas Konstituciją, turi vadovautis tik ja. Kitaip ir būti negali, nes kitaip būtų aiškinimas paremtas laisvos fantazijos principais ir iškraipytų tai kas parašyta Konstitucijoje. Tačiau esmė tame, kad nei prof. V.Sinkevičius, nei LR KT to principo principialiai NESILAIKO. Konstituciją aiškina per sąvoką „dviguba pilietybė“, kurios nėra LR Konstitucijoje, ir kuri yra pakrikusio proto konstrukcija. Dar labiau stebina laisvos fantazijos principais paremtas prof. V.Sinkevičiaus teiginys, kad „…pagal Konstituciją dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys…“. Tai LR Konstitucijoje nėra nei sąvokos „dviguba pilietybė“ nei jokiu būdu Konstitucijoje nekalbama apei „paplitųsį reiškinį“. Tai parodo, kad ir prof. V.Sinkevičius ir LR KT teisėjai Konstituciją aiškina ne per pačią Konstituciją, o naudojasi laisvos fantazijos paremtais principais. Ką sugalvojau, tas ir bus gerai, kad tik LR Konstitucija būtų sulaužyta. Akivaizdžiausiai matome ne teisę, o politinį užsakymą. Kažkaip labai nepanašu į teisinį išsilavinimą turinčius asmenis. Nejaugi LR KT teisėjams ir prof. V.Sinkevičiui nėra suprantama paprasta teisinė tiesa, kad LR Konstitucija vienoda apimtimi galioja visiems LR piliečiams vienodai. Negali būti taip, kad vieniems piliečiams vienokia ta pati Konstitucija, o kitiems piliečiams yra kitokia ta pati Konstitucija? Kitaip tariant, Konstitucija suteikia visiems LR piliečiams vienodas teises.

Tęskime toliau kritišką požiūrį į prof. V. Sinkevičiaus tekstą:

„Kiti, bandydami „paskatinti“ Konstitucinį Teismą keisti savo požiūrį į dvigubą pilietybę, rašo apie tariamą Konstitucinio Teismo neklaidingumo doktriną. Turiu prisipažinti, kad iki šiol niekur neteko skaityti, jog Konstitucinis Teismas būtų parašęs ar bent užsiminęs, kad jis yra neklystantis. Konstitucinis Teismas ne kartą yra keitęs savo doktriną, bet tik tada, kai tam buvo konstitucinis pagrindas. Vien tai, kad iš Lietuvos išvyko daug Lietuvos piliečių, kad Jungtinė Karalystė nutarė pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), ir kitos aplinkybės nepakeitė Konstitucijos 12 straipsnio. Jis liko toks pat, koks buvo 1992 metais priimant Konstituciją, – su jame įtvirtinta taisykle, kad dvigubos pilietybės atvejai negali būti paplitęs reiškinys, kad tokie atvejai turi būti reti.“

Niekaip negalima suprasti, kodėl LR KT turi keisti savo požiūrį į idiotišką, neteisinę, nelietuvišką sąvoką „dviguba pilietybė“, kurios nėra LR Konstitucijoje. Tai gal neturi ką veikti? Todėl tie, kurie skatina LR KT tai daryti patys yra nenuoseklūs ir nesupranta ką daro. Toliau prof. V. Sinkeičius sako „Konstitucinis Teismas ne kartą yra keitęs savo doktriną...“. Atsiverčiame LR Konstitucijos VIII skirsnį ir ieškome, ieškome, ieškome kažką tokio, kas pagal Konstituciją leistų Konstituciniam Teismui kurti ir keisti savo doktrinas. Tokių dalykų LR Konstitucijoje nėra. LR KT užsiiminėja saviveikla, tuo pažeisdami LR Konstituciją ir savo priesaikas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai. LR KT privalo daryti tik tai, ką jiems nurodo LR Konstitucijos VIII skirsnis.

Išvadoje galime teigti, laikas atsisakyti konstitucinių neteisėtų antikonstitucinių doktrinų, nes jos ne tik gali, bet ir pakeičia LR Konstitucijos turinį. LR Konstitucija veikia tiesiogiai, o ne per laisvos fantazijos sukurptas doktrinas.

Prof. V.Sinkevičius, kaip matome citatoje apie LR Konstitucijos 12 str., teigia: „Jis liko toks pat, koks buvo 1992 metais priimant Konstituciją, – su jame įtvirtinta taisykle, kad dvigubos pilietybės atvejai negali būti paplitęs reiškinys, kad tokie atvejai turi būti reti.“ Tai tuomet čia pat greta pateikiu ne laisvos fantazijos iškraipytą Konstitucijos tektą, o tikrą tekstą : „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Kaip žinome ir su tuo galima sutikti, kad LR Konstituciją reikia aiškinti per pačią Konstituciją ir ne kitaip. Tai sulygindami LR Konstitucijos tekstą, su prof. V. Sinkevičiaus tekstu matome visiškai skirtingus sakinius. Tai kaip gi taip prof. V. Sinkevičius, LT KT buvęs teisėjas nesugeba suvokti, kai tai iš esmės skirtingi sakiniai, visai kitokie terminai, kurių visiškai nėra LR Konstitucijos tekste. Tai kokią čia propagandą skleidžia prof. V. Sinkevičius? Kaip čia gaunasi su jo pačio teigiama taisykle, kad Konstituciją reikia aiškinti per pačią Konstituciją? Šią taisyklę prof. V.Sinkevičius grubiai sulaužo. Todėl pateiksiu LR Konstitucijos 12 str. paaiškinimą per pačią Konstituciją naudodamas logikos taisyklėmis. LR Konstitucija sako, kad „Išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.“

Tai reiškia, kad atskirais atvejais LR pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Tai ar čia reikia kokio nors didelio proto suvokti elementarius dalykus? Turbūt niekas neišdrįs aiškinti, kad vieniems LR piliečiams galioja Konstitucija, o kitiems negalioja. Konstitucija galioja visiems piliečiams vienodai. Ši nuostata kartu su LR Konstitucijos 12 straipsniu reiškia, kad atskirais atvejais visi LR piliečiai gali būti kartu ir kitos valstybės piliečiais. Belieka tik pabandyti suprasti lietuvišką žodį “atskiras”. Lietuvių kalbos žodynai šitą paslaptį atskleidžia. Pacituosiu iš 2017-01-30 straipsnio „Antikonstitucinės valdžios grožybės“ II dalis:

„Konstitucijoje žodžiai „atskirais atvejais“ niekaip negali būti teisėtai transformuoti į žodžius „retos išimtys“, nes žodis atskiras Lietuvių kalbos žodyne apibrėžiamas taip: „1. atskirtas, atsiskyręs nuo kitų, pavienis: Draugės jis neieško, jis ãtskiras gyvena. atskiraĩ  Jo vieno atskiraĩ paklausk. Atskiraĩ padėk kepurę, kad nesusimaišytų.“ Štai ir viskas, žodis atskiras niekaip nepavirsta žodžiu retas. Tai tie kurie atskirai, ne Lietuvoje gyvena, gali turėti ir kitos valstybės pilietybę. „Nereikia taikyti žodžiui „atskiras“ reikšmės išaiškinimui laisvos fantazijos principų. Tam yra lietuvių kalbos žodynai. Teisė yra tikslus mokslas, o Konstitucijos aiškinimas ne mokslinės fantastikos kūrinys. Ar ne taip prof. V. Sinkevičiau?

Kaip gi praktiškai tai atrodo dviejų pilietybių įgijimas? Lietuvoje gyvenantys LR piliečiai negali gauti ir kitos valstybės pilietybės. Jie pagal Konstituciją privalo gyventi tam tikrą metų skaičių atskirai kitoje valstybėje ir pagal tos kitos valstybės įstatymus teisėtai įgyti tos kitos valstybės pilietybę. Jei toji kita valstybė neatima Lietuvos pilietybės, ko ji niekada negali padaryti, nes kitos valstybės įstatymai Lietuvoje negalioja, kaip ir Lietuvos įstatymai negalioja kitoje valstybėjė. Taigi darytina išvada, kad pagal Konstituciją turime vieną atskirą atvejį, kada LR pilietis gali įgyti ir kitos valstybės pilietybę, kai atskirai nuo Lietuvos gyvena kitoje valstybėjė. LR Konstitucija nė vienu žodžiu niekur nekalba apie LR pilietybės atėmimą, kai LR pilietis įgyja ir kitos valstybės pilietybę. Todėl teisėtai įgytos Lietuvos pilietybės atiminėjimai yra antikonstituciški. Tas kas teisėtai įgyta negali būti atimta.

LR Konstitucija kalba plačiau, nei tas vienas atskiras atvejis, nes Konstitucija vartoja daugiskaitinę sąvoką „atskirais atvejais“. Todėl pagal Konstituciją kalbant apie dvi pilietybes, t.y. Lietuvos ir kitos valstybės pilietybes yra galimi ir kiti atskiri atvejai. Kitos valstybės pilietis gali tapti ir LR piliečiu Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka. Antras atskiras atvejis gali būti toks: Lietuvių kilmės kitos valstybės pilietis gali įgyti ir LR antrą pilietybę, tarkim, be apribojimų. Taip yra todėl, kad pagal Konstituciją Lietuvos valstybę kuria lietuvių tauta. Trečias atskiras atvejis gali būti toks: Nelietuvių kilmės kitos valstybės pilietis gali įgyti ir LR antrą pilietybę. Reikalavimus trečiam atvejui turi nustatyti LR Pilietybės įstatymas.

Tęskime prof. V.Sinkevičiaus straipsnio kritinę analizę. Kitoje pastraipoje yra teigiama:

„Konstituciją gali aiškinti kiekvienas, tačiau tas aiškinimas niekam jokių teisinių pasekmių nesukelia. Kitaip yra, kai Konstituciją aiškina Konstitucinis Teismas. Pagal Konstituciją tik jis įgaliotas oficialiai aiškinti Konstituciją. Konstitucinio Teismo pateikta Konstitucijos nuostatų samprata susaisto Seimą, šalies prezidentą, Vyriausybę, kitus teisėkūros subjektus tuo aspektu, kad leisdami įstatymus ir kitus teisės aktus jie negali Konstitucijos nuostatų aiškinti kitaip, negu jas išaiškino Konstitucinis Teismas. Kitu atveju įstatymas ar kitas teisės aktas bus pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.“

Tik pilnai su sveiku protu susipykęs asmuo gali teigti, kad antikonstituciniai LR Konstitucinio Teismo išaiškinimai dėl nesąmonės „dviguba pilietybė“, „kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai….“ susaisto Seimą, šalies prezidentą, Vyriausybę ir t.t. Akivaizdžiausiai pakeista lietuviško žodžio „atskiras“ prasmė. Žvaigždės galaktikoje yra atskirai viena nuo kitos, tačiau jų yra milijardų milijardai, o ne ypač retai – išimtinai. Kaip gali galioti įstatymas, ar jo išaiškinimas, kurio turinyje yra NESĄMONĖ „dviguba pilietybė“. Galima bandyti įrodinėti, kad kalba eina apie dvi pilietybes, tačiau papildomas įrodinėjimas niekaip negalioja, nes teisėje galioja ne tai ką kas sugalvoja, o tai, kas juodu ant balto parašyta. Tai turime, kad Lietuva turi paklusti NESĄMONEI, nes taip išfantazavo LR KT. LR KT visą Lietuvą, Seimą, Vyriausybę ir Prezidentūra laiko DURNIAIS ir juokiasi iš jų už pilvų susiėmę. Pasidarė sau didžiausius atlyginimus ir tyčiojasi sau. Lietuvos piliečiai yra suskaldyti į 10 skirtingų grupių, o tai LR Konstitucija turi būti taikoma visiems LR piliečiams vienodai. Jūs ten renkite referendumus, o jie mat sau tyčiosis toliau. Tokius LR KT teisėjus parinko Respublikos Prezidentas, Seimo pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir juos teisėjais paskyrė Seimas. Tai ponai Seimo nariai, ko Jūs norite, kokius paskyrėte, tokius ir turite.

Koksai kelias iš tokios absurdiškos padėties? Berods elementarus. LR Konstitucija atsako į šiuos klausimus labai aiškiai:

LR Konstitucijos „6 straipsnis

Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.

Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.

7 straipsnis

Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.

Galioja tik paskelbti įstatymai.

Įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

IŠVADA:

Konstituciškai sprendžiant dviejų pilietybių „problemą“ reikia vadovautis Konstitucija tiesiogiai. LR KT išaiškinimas naudojant tokias nesąmones kaip „dviguba pilietybė“, „kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai….“ negalioja, nes yra priešingas Konstitucijai. Konstitucija negali būti aiškinama laisvos fantazijos sukurptomis antikonstitucinėmis doktrinomis.

Prof. V. Sinkevičius rašo „Diskutuoti dėl dvigubos pilietybės ne tik galima, bet ir būtina, tačiau tik neperžengiant Konstitucijos ribų. Peržengę Konstitucijos nustatytas ribas, galime pamiršti ne tik Konstitucijos viršenybės, bet ir teisės viršenybės principus, kuriais grindžiamas kiekvienos demokratinės, teisinės valstybės gyvenimas.“

Dėl šito pasakymo, kad diskutuojant negalima perženginėti Konstitucijos ribų yra labai teisingas. Tai taip ir reikia elgtis. Kas leido prof. V. Sinkevičiui peržengti Konstitucijos ribas ir į Konstitucijos aiškinimą įtraukti aukščiau išvardytas NESĄMONES? Labai aiškiai matome tą įžūlią nepagarbą Konstitucijai už kurią būtent ir ratuoja prof. V.Sinkevičius kaltindamas Seimo narius. Juokiasi puodas, kad katilas juodas.

Straipsnyje teigiama: „Kad siūlomas Pilietybės įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, pažymėjo prezidentė ir paprašė Seimo narių gerbti Konstituciją, „nevažiuoti per ją buldozeriu“. Dėmesį į projekto prieštaravimą Konstitucijai atkreipė ne tik Mykolo Romerio universiteto, bet ir Vilniaus universiteto, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto teisininkai. Kad projektas prieštarauja Konstitucijai, savo išvadoje labai aiškiai parašė ir Seimo Teisės departamento teisininkai. Parašė nepaisydami to, jog ir Seimo pirmininkas, ir premjeras prieš tai pareiškė, kad jų pasirašytas projektas neprieštarauja Konstitucijai.“

Kaip matome didžiulė plejada teisininkų yra pakankamai kvalifikuota, kad mane „sudirbtų į miltus“ už tokią nepagarbą Konstitucijos negerbėjams, LR KT teisėjams ir prof. V. Sinkevičiui. Patariu prieš sudirbant mane į miltus surasti Konstitucijoje sąvoką „dviguba pilietybė“. Jeigu dar to neužtenka, tai prašau surasti Konstitucijoje dar ir šitą nesąmonę: „kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai…“. Tikriausiai tamstoms nereikės aiškinti, kad LR Konstitucija gali būti aiškinama tik per pačią Konstituciją, su kuo sutinka ir prof. V. Sinkevičius, neįvedant laisvos fantazijos sukurptų doktrinų.

Parungtyniaukime mandagumu. Štai prof. V.Sinkevičius rašo „Tačiau ir to nepakanka – antai po susitikimo su prezidente Seimo pirmininkas kalbėjo, kad reikia gerbti Konstituciją, bet... rimtu veidu ir toliau postringavo, jog Pilietybės įstatymas dar bus taisomas taip, kad būtų panaikinta „ta kovo 11 dienos data“ ir dviguba pilietybė būtų dar labiau išplėsta, kad ją galėtų turėti ir asmenys, gyvenantys Australijoje bei kitose valstybėse. Ar tai nėra visiška nepagarba Konstitucijai ir Konstitucinio Teismo sprendimams?! Ar apie tai nereikia kalbėti?“.

Galima sutikti, kad ponas Seimo pirmininkas profesorius Viktoras Pranckietis vartoja antikonstitucinius terminus ir taip prisijungia prie LR Konstitucijos išniekinimo. Tačiau to neturėtų matyti pats prof. V. Sinkevičius, nes pats tokius terminus vartoja. Tačiau, kai prof. V. Sinkevičius apie Seimo pirmininką, taip pat profesorių atsiliepia taip, kad tasai „rimtu veidu ir toliau postringavo“, tai ir belieka paklausti, o ar ponas prof. V.Sinkeičius, kaip universiteto dėstytojas, kaip buvęs LR KT teisėjas, kaip tarybiniais laikais irgi gražia karjerą turėjęs, ar turi teisę kalbėti apie Seimo pirmininką, kad jisai POSTRINGAUJA. Ar tai tokia prof. V.Sinkevičiaus nepagarba demokratinės valstybės Seimo vadovui neatrodo pašlemėkiška? Beje kaip ir visas jo tekstas, kuriame yra ginama ne teisė, ne Konstitucija, o LR KT teisėjų mundurai. Išsiplaukite ir išsiskalaukite savo mundurus patys, ką prismardinote, tą ir iškuopkite.

Beje su 114 Seimo narių nuomone taip pat nesutinku, nes jų pasiūlyme yra antikonstitucinės išimtys. Tai reiškia, kad vieniems galioja Konstitucija, o kitiems negalioja. Esate labai nenuoseklūs, kas mane visiškai nestebina. Interesai užgožia tiesą ir teisę.

Ir pagaliau prof. V. Sinkevičius, kaip jis ten pats sako, išpostingavo štai ką:

„Šiaip ar taip, kiekvienas turi teisę manyti, kad Konstitucinis Teismas aiškina Konstituciją ne taip, kaip turėtų aiškinti, kad Konstitucinis Teismas esą nesupranta, kas nustatyta Konstitucijoje, ją iškraipo. Kiekvienoje valstybėje, taip pat ir Lietuvoje, turi būti ir yra aukščiausia teisminė institucija – Konstitucinis Teismas, kurio išaiškinimas, ką reiškia tam tikra Konstitucijos nuostata, yra galutinis. Konstitucinio Teismo žodis yra galutinis ne todėl, jog jis neklystantis; greičiau Konstitucinis Teismas yra neklystantis dėl to, kad jo žodis galutinis. Gerai, kad galutinis žodis aiškinant Konstituciją priklauso būtent Konstituciniam Teismui, o ne politikams ar tiems, kurie nesutinka su Konstitucinio Teismo išaiškinimais.“

Išpostringauta gana neblogai. Beveik viskas gerai. Problema atsiranda tada, kada aiškiai LR Konstitucinis Teismas išaiškina LR Konstituciją akivaizdžiausiai antikonstituciškai, įveda tokius terminus, kurių protingas žmogus negali suprasti. O suprasti teisėje reikia ne taip kaip galvos fantazija leidžia, o tik tiksliai taip, kaip juodu ant balto parašyta. O juodu ant balto LR KT parašė antikonstitucines nesąmones. Beje prof. V.Sinkevičiaus teiginys, kad „Konstitucinis Teismas yra neklystantis dėl to, kad jo žodis galutinis.“ yra iš esmės neteisingas, nes net tik galutinis, tačiau ir pats pirmutinis žodis priklauso ne Konstituciniam Teismui, o LR Konstitucijai. Konstitucinis Teismas neturi teisės pakeisti Konstitucijos, nes KT teisėjai yra prisiekę Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai.

Išvados: Profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus aiškinimai aštriai susikerta su LR Konstitucijos nuostatomis ir gana akivaizdžiai parodo, kad ne teisę, ne Konstituciją gina, o pirmiausiai gina LR KT teisėjų ir savo muduro garbę. Labai negeras patyrimas iš tarybinių laikų šaunios karjeros. Padaryta didžiulė žala LR piliečiams atimant ir iškraipant jų LR Konstitucijos suteiktas teises. O tai ir reiškia Konstitucijos korifėjo bankrotą.