Konstitucinio Teismo liapsusų liaupsinimas

MRU profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus, buvusio LR KT teisėjo, 2008 3(105); 16–26 moksliniame darbe paskelbtame JURISPRUDENCIJA, mokslo darbai: „DVIGUBA PILIETYBĖ: PASIŪLYMO PAPILDYTI KONSTITUCIJOS 32 STRAIPSNĮ ANALIZĖ“ 22 psl. yra tokia frazė: „Beje, iki šiol niekas ir nėra draudęs ar mėginęs kam nors drausti kritikuoti Konstitucinio Teismo sprendimus; teisės mokslininkai, teisinė bendruomenė taip pat nėra pareiškę kokių nors kritinių pastabų dėl to, kaip Konstitucinis Teismas savo nutarimuose išaiškino Konstitucijos 12 straipsnio nuostatos „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“ turinį.“

Tai šiuo metu situacija yra iš esmės pasikeitusi. Labai gausu kritikos ne tik dėl LR Konstitucijos 12-to straipsnio 2-os dalies išaiškinimo turinio, tačiau yra taip pat kritika, kad LR Konstitucinis teismas deklaruodamas LR Konstitucijos vientisumą ėmė ir „pamiršo“ tos pačios LR Konstitucijos to pačio 12-o straipsnio 1-mą dalį. Ėmė ir „pamiršo“, nes tai buvo taip nenaudinga tiems tikslams, kurių ir siekė ir pasiekė LR Konstitucinis Teismas.

Su LR Konstitucinio Teismo šarlatanizmais dviejų pilietybių klausimu galima nuodugniai susipažinti 2017-09-12 straipsnyje „Viešas kreipimasis dėl dviejų pilietybių“ išvardintose publikacijose.

Taigi lygiai taip pat kaip niekam nėra draudžiama kritikuoti LR Konstitucinio Teismo išaiškinimų, taip nedraudžiama kritikuoti ir LR KT išaiškinimų kritikos, kad ir viename iš straipsnių, kaip pavyzdys, 2017-08-28 straipsnis „Dvi pilietybės – ne konstitucinė problema“. Lygiai taip pat teisininkų visuomenė ir LR KT teisėjai, kuriems yra visa medžiaga nusiųsta, nesukritikavo nė vieno iš pateiktos kritikos punktų. Gal dar sukritikuos?

Kaip labai trumpą pavyzdėlį pateiksiu dar vieną citatą iš aukščiau paminėto prof. V.Sinkevičiaus mokslinio darbo, 21 psl. Čia yra teigiama, kad : „Konstitucinis Teismas savo nutarime netiesiogiai konstatavo ir tai, kad Konstitucija nelaiko dvigubos pilietybės konstitucine vertybe – konstitucinė vertybė yra viengubos pilietybės principas.“

Kaip tokią LR KT nuostatą sukritikuoti? Kaip matome iš aukščiau pacituoto LR Konstitucijos 12-o straipsnio 2-os dalies seka, kad „įstatymo numatytais atskirais atvejais, Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis.“ O jeigu taip teigia Konstitucija, tai reiškia, kad tai yra konstitucinė vertybė, kaip ir visos kitos konstitucinės vertybės, kurias teigia Konstitucija. Taigi LR KT išvada, kad dvi pilietybės nėra konstitucinė vertybė yra niekinė, šarlataniška, tikras LR KT liapsusas. Negali būti nekonstitucine vertybe tai, kas yra teigiama LR Konstitucijoje. Todėl galime daryti dar vieną išvada, kad LR KT teisėjų išaiškinimais negalima pasitikėti. Ir kur pradingo aukšto lygio Konstitucinio Teismo teisėjų elementari logika? Jeigu moki skaityti ir suprasti kas parašyta, tai LR KT išaiškinimai niekaip neįtikina.

Plagijavimo efekto galima įtaka?

Ar tik nebus taip, kaip su tuo aukštai iškilusiu plagiatoriumi, kitaip tariant intelektualiniu vagimi, P.Baršausku? Skaitykime, kad ir 2017-09-25 straipsnį „Prof. A. Avižienis apie P. Baršausko plagiatą: viskas aišku, jei moki skaityti“. Pakankamai gerai, nors ir nepilnai, šią situaciją išanalizavo Seimo narė Aušra Maldeikienė savo 2017-09-28 straipsnyje „Aušra Maldeikienė. Techniniai asistentai, nuvalykit makiažą nuo aukštojo mokslo reformos veido“. Kai studentai sudoroja profesorius, kažkas labai negerai yra tokioje valstybėje. Apie tai 2017-09-17 straipsnis ir video „Skandalas. Donatas Raščius:  KTU rektorius P. Baršauskas – plagiatorius! Petras Baršauskas: KTU puola Rusija! Ką atsakys VSD?“.

Taip pat apie Petrą Baršauską galima pasiklausyti ir Lrytas 2017-01-19 video publikacijoje „Universiteto rektoriui metami kaltinimai plagiatu ir fiktyvia autoryste“.

Dar plačiau toji plagijavimo problema yra išryškinta 2017-09-25 LaisvėsTV video „Mokslo šaknys karčios – interviu su Petru Baršausku || R.I.T.A. || S01E04“.



Čia Rita Miliūtė pradžioje gana plačiai paliečia ir tarybinių laikų palikimą.

Prof. Petro Baršausko pasiaiškinimas apie tai, kaip prieš 20 metų buvo kitaip cituojama, neatlaiko jokios kritikos. Pats esu 1998-01-30 KTU apgynęs daktaro disertaciją, tai net mažiausios minties, kad būtų netinkamai pacituota, nekilo. Atvirkščiai, į tą citavimą buvo žiūrima pedantiškai, nes kitaip tampi vagimi. Mokslininkas ir vagis (plagiatorius) yra nesuderinamos sąvokos. Kas nori patikrinti mano disertaciją plagijavimo požiūriu, tai labai prašau. Mano disertacija yra pagrįsta 11 mokslinių publikacijų ir 26 ekspertų patikrintais pasaulinio naujumo išradimais ir patvirtintais autoriniais liudijimais.

Iš viso to galima padaryti išvada, kad aukštai iškilęs ne visada teisus.

Kokia bus Valstybės reakcija? Ar jokios? Jeigu jokios, tai ir Valstybės jau nėra. Taigi Seimo pirmininke, Prezidente, LRV ministre pirmininke ar ilgai delsite?

Tarybinių laikų palikimo efektas galimai pasireiškia ir antikonstituciniuose LR KT išaiškinimuose.

Prof. Vytautas Sinkevičius labai gražią karjerą turėjo ir tarybiniais laikais.

Prof. Egidijus Kuris (https://lt.wikipedia.org/wiki/Egidijus_K%C5%ABris)savo disertaciją ginėsi : “ 1988 m. lapkričio 25 d. Maskvos M. V. Lomonosovo valstybiniame universitete (Rusijos TFSR) apgynė kandidatinę disertaciją rusų kalba Демократизация правотворческого процесса как фактор совершенствования социалистического самоуправления советского народа (liet. „Teisėkūros proceso demokratizavimas kaip tarybinės liaudies socialistinės savivaldos tobulinimo faktorius“), teisės mokslų kandidatas.[1] Mokslinis vadovas Michailas Marčenko.”

LR KT teisėja Toma Birmontienė: „1989 m. Maskvos M. Lomonosovo universitete apgynė daktaro disertaciją tema „Tarybinės milicijos sukūrimas Lietuvoje“. Na ir t.t.

Galima pacituoti dar ir JE Prezidentės Dalios Grybauskaitės 1988 m. Maskvos visuomenės mokslų akademijoje prie TSKP CK Suslovo I.F. vadovaujama įgijo ekonomikos mokslų kandidato laipsnį apsigindama disertaciją: „ВЗАИМОСВЯЗЬ ОЩЕСТВЕННОЙ И ЛИЧНОЙ СОБСТВЕННОЙ В ФУНКЦИОНИРОВАНИИ ЛИЧНОГО ПОДСОБНОГО ХОЗЯЙСТВА“. Susloviškai vadovaujami Lietuvos piliečiai emigruoja.

Kas čia galėtų atsakyti į klausimą, kas Lietuvai paruošė kadrus?

LR Konstitucinio Teismo išaiškinimai

Kai padarome tokią išvada, kad LR KT teisėjų išaiškinimais negalima pasitikėti, tai dar kartą pažvelkime į LR KT 2013-03-13 sprendimą „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO 2003 M. GRUODŽIO 30 D., 2006 M. LAPKRIČIO 13 D. NUTARIMŲ NUOSTATŲ IŠAIŠKINIMO“ (http://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta80/content) „Nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją. Tačiau tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais. Pabrėžtina, kad Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. Pagal Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys“ – inter alia reiškia, kad, nepadarius Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisų jos nustatyta tvarka, įstatymu negalima nustatyti, jog Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.”

Noriu pabrėžti, kad aukščiau pateikta citata yra LR Konstitucijos 12-o straipsnio turinio, esmės išaiškinimas. Ir tas išaiškinimas susideda iš dviejų dalių. Viena ta dalis, kuri pabraukta išaiškina LR Konstitucijos 12-tą straipsnį, o toji nepabrauktoji dalis išaiškina LR Konstitucijos 12-o straipsnio išaiškinimą, ką jis reiškia. Įdomus metodas, kai išaiškinimą dar reikia išaiškinti. O gal vertėtų pagalvoti ir apie to išaiškinimo išaiškinimo išaiškinimą? Iš tikro tas išaiškinimo išaiškinimas yra diversija prieš Lietuvos Respublikos Konstituciją ir prieš Lietuvos valstybę. Nieko tokio, kas yra pateikta išaiškinimo išaiškinime LR Konstitucijoje nėra. Tai yra išaanalizuota straipsniuose, kurių sąrašas yra pateiktas 2017-09-12 straipsnyje „Viešas kreipimasis dėl dviejų pilietybių“.

Specialiai pabraukiau tą LR sprendimo vietą, kuri man atrodo atitinka teisinę mąstyseną, yra logiška ir teisinga, nors dar ir neatspindi LR Konstitucijos 12-o straipsnio 1-mos dalies. Teisinga taip, kaip parašyta Konstitucijoje. Iš to galime spręsti, kad LR KT teisėjai turi aukštą kompetenciją, logišką ir teisinį mastymą. Tačiau kas atsitinka su tais pačiais žmonėmis, kai jie pradeda formuluoti savo sprendimo antrąją (nepabrauktą) išaiškinimo išaiškinamąją dalį, tai yra aiškina NESĄMONES. Apie tai yra parašyti 3 straipsniai:

2017-08-08 straipsnis „KONSTITUCINIO TEISMO ŠARLATANAI (I dalis)“,

2017-08-09 straipsnis „KONSTITUCINIO TEISMO ŠARLATANAI (II dalis)“,

2017-08-10 straipsnis „KONSTITUCINIO TEISMO ŠARLATANAI (III dalis)“.

Tai kai matome, kad dalis sprendimo yra logiška, teisinga, teisėta, o dalis kalba apie nesąmones, tai norisi kreiptis į LR Pilietybės įstatymą ir pagal įstatymą išsiaiškinti, kaip gi kvalifikuoti teisės specialistai Seime supranta kas yra tie „atskiri atvejai“.

Tam tiesiogiai pacituosiu Pilietybės įstatyme pateiktus „atskirus atvejus“:

„KADA LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETIS GALI BŪTI KARTU IR KITOS VALSTYBĖS PILIETIS

Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1. Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;

2. yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.

3. yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. 

4. yra 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis.

5. sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;

6. yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jis yra įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio) iki tol, kol jam sukako 18 metų, ir dėl to įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;

7. yra asmuo, kuriam nesukako 21 metai, jeigu jį, Lietuvos Respublikos pilietį, iki kol jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;

8. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas kitos valstybės pilietis;

yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos

9. Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;

10. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.”

Šių LR Pilietybės įstatymo „atskirų atvejų“ pacitavimo tikslas nėra pateikti jų kritiką, nes tai buvo padaryta anksčiau 2017-08-14 straipsnyje „LR Pilietybės įstatymo prieštaravimai Konstitucijai“.

Šių LR pilietybės įstatymo „atskirų atvejų“ pacitavimo tikslas yra parodyti, kad jie, tie „atskiri atvejai“ nėra nei kaip nors „labai reti (atskiri)“, o tiesiog yra apibūdinami skirtingomis aplinkybėmis. Tai yra atskiri atvejai, tai kaip kokie atskirų, skirtingų aplinkybių „blokai“, kurių skiriamieji požymiai vienas nuo kito yra skirtingos aprašytos aplinkybės kada LR pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis.

Atkreiptinas dėmesys, kad skirtingų situacijų aprašymas aplinkybėmis, kaip „atskiri atvejai“ kada LR pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu, VISIŠKAI niekaip nereiškia, neapibrėžia asmenų, LR piliečių skaičiaus, kurie tenkina tas aplinkybes kada LR pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu. Visi kurie tenkina tas įstatyme apibrėžtas aplinkybes gali būti LR ir kitos valstybės piliečiais. O tuo tarpu LR KT aiškina: „Pagal Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys“.

Tai kur tas kriterijus pagal kurį vieniems tos pačios aplinkybės suteikia teisę turėti dvi pilietybes, o kitiems tos pačios aplinkybės tokios pačios teisės nesuteikia?

o vienų aplinkybių bloku, „atskiru atveju“, pagal kurį LR pilietis gali būti ir kitos valstybės piliečiu, gali patekti vienas asmuo, kuris tenkins tas aplinkybes, po kitu aplinkybių bloku gali patekti šimtas tokių asmenų, o po trečiu ar kitokiu aplinkybių bloku (atskiru atveju), gal patekti ir visas milijonas. Kažkoks nesusipratimas būtų, kuris vadintųsi, kad ne visi prieš įstatymą lygus, jeigu vieniems tenkinantiems užduotas aplinkybes būtų suteikiama teisė į dvi pilietybes, o kitiems asmenims pagal tas pačias aplinkybes, tą teisė į dvi pilietybes nebūtų suteikiama. Tai tokiu nesusipratimu ir pasižymi aukščiau paminėto LR KT sprendimo nepabrauktoji, išaiškinimo aiškinamoji (ką reiškia) dalis.

Imkime vieną konkretų pavyzdėlį su vienu vieninteliu „atskiru atveju“: „5. sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;“. Tai kokiu būdų įmanoma apriboti ir padaryti taip, kad santuokų sudarymas su kitos valstybės piliečiu būtų „ypač retos išimtys“, arba kitaip, vieniems sudariusiems santuoką su kitos valstybės piliečiu kažkaip nepriklauso teisė turėti dvi pilietybes, o kitiems priklauso. Tokie pavyzdžiai parodo, kad LR Konstitucinio Teismo išaiškinimo išaiškinamoji (nepabraukta viršuje) dalis niekaip netenkina teisės principo, kad visi prieš įstatymą yra lygūs, o tik „ypač retos išimtys“ yra prieš įstatymą lygios. Tai yra kažkieno tai parinkti būtų prieš įstatymą lygesni, o jau kitiems įstatymas negalioja. Tai gali būti, kad ypač retoms išimtims gali būti per daug net partinio elito atstovų?

Darytina išvada, kad LR KT išaiškinimo išaiškinamoji, aukščiau nepabrauktoji, dalis yra tiesiog teisinio nihilizmo pavyzdys, pasigailėjimo vertas pavyzdys, kuris pastato LR KT teisėjus į visiškų kvailių vietą. Būti kvailių vietoje čia yra pati geriausi išeitis, nes kitaip tai vadinasi antivalstybinė, antikonstitucinė veikla. Tai atrodo, kaip kokio plagiatoriaus Petro Baršausko nevykėliški pasiaiškinimai Skaitykite ir žiūrėkite 2017-09-26 video „Petro Baršausko idėja Lietuvai: „Deja, tokių darbų Lietuvoje yra daug – jeigu mes jau tokie principingi, pasižiūrėkime visus“. Tai gal Petras Baršauksas taip tiesiog pirštu beda ir LR Konstitucinio Teismo teisėjus?

Vienuoliktas „atskiras atvejis“

Išsiaiškinus LR Konstitucijos 12-o straipsnio 2 dalies žodžio reikšmę „atskiras“ pagal Joną Jablonskį, taip pat įvertinus LR Konstitucijos 12-o straipsnio 1-mą dalį, esu jau suformulavęs dar vieną atskirą atvejį:

LR pilietis, gimęs Lietuvoje, ir gyvenantis kitoje valstybėje, gali įgyti ir kitos valstybės pilietybę.

Toks vienas, vienuoliktas, atskiras atvejis niekaip nenusako LR piliečių skaičiaus, kurie gali turėti LR ir kitos valstybės pilietybę. Pilnai atitinka LR Konstitucijos 12-ą straipsnį, jo pirmą ir antrą dalį kartu. Aprašo atskiras aplinkybes, kurių nėra tarp LR pilietybės 10-ies atskirų atvejų. Ir aiškiai vadovaujantis LR KT išaiškinimu, kad „įstatymų leidėjas turi tam diskreciją“ gali būti priimtas Seime. Manau, kad tokiu vienuoliktu atskiru atveju visi Pasaulio lietuvių bendruomenės klausimai būtų išspręsti. Ir jokio referendumo dėl dviejų pilietybių nereikia.

Ar kitos valstybės pilietybės įgijimas yra LR pilietybės atsisakymas?

Dažnai tenka išgirsti, kad „kitos valstybės pilietybės įgijimas yra tolygus LR pilietybės atsisakymui“. Tokia pozicija aiškiai prieštarauja LR Konstitucijos 12-o straipsnio antrai daliai, nes vadovaujantis LR Konstitucija įstatymo nustatytais atskirais atvejais gali LR piliečiai įgyti ir kitos valstybės pilietybę. Taigi pasakytoji mintis, kad „kitos valstybės pilietybės įgijimas yra tolygus LR pilietybės atsisakymui“, yra neteisinga, nes jeigu būtų teisinga, tai niekas niekur niekada prie jokių aplinkybių negalėtų turėti dviejų pilietybių. Nei pasaulinė praktika, nei LR Konstitucija to nepatvirtina. Kitaip tariant, kaip tu priversi žmogų turėti dvi pilietybes, kai jis tos pirmesnės pilietybės pats atsisako pagal aukčiau nustatytą nuostatą. Todėl nuostata „kitos valstybės pilietybės įgijimas yra tolygus LR pilietybės atsisakymui“ yra neteisinga ir nekonstituciška.

LR Seimo “pastangos” išspręsti dviejų pilietybių problemą

Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. birželio 27 d. su nutarime Nr. XIII-526 išdėstytu prašymu Nr. 1B-17/2017 kreipėsi į LR Konstitucinį teismą su prašymu išaiškinti ar:

„1) santykinai didelis asmenų, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turinčių Lietuvos Respublikos ir tuo pačiu metu kitos valstybės pilietybę, skaičius (22 913) neprieštarauja Konstitucinio Teismo suformuluotai teisinei doktrinai, numatančiai, kad „dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai“; ar toks santykinai didelis dvigubą pilietybę jau turinčių asmenų skaičius nesuponuoja, kad, laikantis teisinio lygiateisiškumo principo, analogiškas teisinis reglamentavimas turėtų būti taikomas ir kitai išvykusiųjų kategorijai – tiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie iš Lietuvos išvyko po 1990 m. kovo 11 d., kadangi vienintelis iš Konstitucinio Teismo doktrinos kylantis (kiekybinis) kriterijus, pagal kurį šiai kategorijai priklausantiems asmenims nėra suteikiama teisė įgyti dvigubą pilietybę, – siekiant, „kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys“ – neatitinka realybėje susiformavusios teisinės praktikos;

2) Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo teiginys „pabrėžtina, kad Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo numatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys“ ir 2013 m. kovo 13 d. sprendimo teiginys „pabrėžtina, kad Konstitucijos 12 straipsnio nuostata, jog asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais, reiškia, kad tokie įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri), kad dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. Pagal Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys – inter alia reiškia, kad, nepadarius Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisų jos nustatyta tvarka, įstatymu negalima nustatyti, jog Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai“ suteikia galimybę Lietuvos Respublikos Seimui, nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio nuostatų Konstitucijoje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatyti teisinį reguliavimą, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos ir įgiję Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę, galėtų būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai“

LR Seimo prašymo komentaras

Seimo pirmas prašymas išaiškinti ar „santykinai didelis asmenų,…(skaičius (22913)) yra „ypač reti – išimtiniai“ parodo, kas Seimas yra praradęs protą kaip po tokį. Visiškai akivaizdu, kad 22913 asmenys negali būti nei ypač retai ir tuo labiau išimtinai turintys LR ir kitos valstybės pilietybę. Tuo labiau, kad Seimui turėtų būti privalomai žinoma apie jo pačio priimtą Pilietybės įstatymą, kuriame yra numatyta 10 atskirų atvejų, kai LR pilietis gali turėti ir kitos valstybės pilietybę. Taigi LR vyriausybė iki šiol veikė ne pagal taisyklę „ypač reti – išimtiniai“ , o pagal LR Pilietybės įstatymo 10 atskirų atvejų. Taigi nereikėtų Seimui klausinėti kvailų dalykų ir ypač žinant LR KT 2013-03-13 d. nutarimą. Deja turime tokį Seimą. Klausinėti akivaizdžiausių dalykų tikrai nereikėtų. Tokių klausimų uždavinėjimas nieko kito nereiškia, kaip tyčinis “atsifutbolinimas” nuo problemos, kaip patiems savęs negerbimą ir LR Konstitucinio Teismo teisėjų pastatymą į nepatogią padėti aiškinti kvailiams akivaizdžius dalykus.

Toks prašymas taip pat parodo, kad Seimas „neturi jokio žalio supratimo“ kas yra atskiras atvejis, nors tuos 10 atskirų atvejų yra apibrėžęs Pilietybės įstatyme. LR piliečių skaičius, kurie jau turi LR ir kitos valstybės pilietybę nėra atskiri atvejai, nes atskiri atvejai yra apibrėžiami atskirų skirtingų aplinkybių visuma, taip kaip ir yra LR Pilietybės įstatyme.

Seimas siekdamas išsiaiškinti LR Konstitucinio Teismo išaiškinimo išaiškinimą eina tuo pačiu analogišku būdų, kuriuo jau praėjo JE LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir gavo taip labai laukiamą atsakymą. Taip ir Seimas laukia labai aiškaus ir žinomo atsakymo. Iš esmės tai bus tas pats.

Seimo antras prašymas išaiškinti ar „ypač reti – išimtiniai dvigubos pilietybės atvejai“ suteikia galimybę turėti LR ir kitos valstybės pilietybę apie milijonui po 1991-03-11 išvykusių LR piliečių? Kvailesnio klausimo sugalvoti NEĮMANOMA. Tai ko gi siekia toks „kvailių“ Seimas? Manau, kad tyčiniai siekia, kad elementari problema NEBŪTŲ IŠSPRĘSTA. Tai kai matome tokį tikslą, tai matome ir tokius sprendimus. Ir čia jau Seimas nebeatrodo kvailas, Seimas tiesiog veikia antikonstituciškai, kaip ir Seimo rinkimų atveju. O tai reiškia, kad LR Seimas yra išrinktas antikonstituciškai, yra nelegitimus ir iš tokio Seimo tikėtis net elementaraus klausimo išsprendimo nėra jokio pagrindo. Taigi tokie Seimo prašymai yra galimi tik liaupsinant LR Konstittucinio Teismo liapsusus ir siekiant nereikalingo referendumo dėl dviejų pilietybių.

Koks turėtų būti LR Konstitucijos išaiškinimas?

LR Konstitucijos 12-o straipsnio 1-mos dalies nuostata pilnai aukščiausiame įstatyminiame lygmenyje įtvirtina LR piliečių teisę į LR pilietybę gimimu: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.“

Ši teisė niekaip negali būti prarandama, kadangi ji yra įtvirtinta aukščiausiame įstatyme – Konstitucijoje ir todėl niekas negali tokios teisės atimti ar dar kaip nors kitaip apriboti. Taip yra todėl, kad Konstitucija yra aukščiausias įstatymas. Pilietybės įstatymas privalo realizuoti šitą teisę pilna apimtimi, o ne visai pamiršti, kaip dabar yra. Negali būti taip, kad koks nors pilietis, įstatymas ar valdžia imtų ir pakeistų šią konstitucinę vertybę, LR pilietybę įgyjamą gimimu. Deja praktiškai taip atsitiko su Kaune gimusiu ir JAV pilietybę priėmusiu Žydrūnu Ilgausku, kuriam LR pilietybę įgyta gimimu ATĖMĖ Vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, kuris tuo būdu grubiai sulaužė Konstituciją, savo priesaiką ir tapo konstituciniu nusikaltėliu. Saulius Skvernelis veikė pagal Pilietybės įstatymą, prieštaraujantį Konstitucijai, tačiau tai neatleidžia jo nuo atsakomybės. Saulius Skvernelis prisiekė LR Konstitucijai, o ne Pilietybės įstatymui.

LR Konstitucijos 12-o straipsnio 2-os dalies išaiškinimas yra iš tikro labai profesionaliai yra duotas 2013-03-13 pačio Konstitucinio Teismo nutarime ir skamba taip:

„Nustatydamas Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pagrindus ir reguliuodamas pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką, įstatymų leidėjas turi diskreciją. Tačiau tai darydamas įstatymų leidėjas negali paneigti pilietybės instituto prigimties ir prasmės, jis turi paisyti konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik atskirais įstatymo nustatytais atvejais.“

Jokio papildomo išaiškinimo šiam išaiškinimui nereikia. Jeigu koks nors Seimo narys turintis teisininko kvalifikaciją, aukštąjį išsilavinimą, ar LR KT teisėjas niekaip nesupranta kas čia aukščiau yra parašyta, tai tuomet reikėtų iš tokių vienareikšmiai atimti jų teisininkų diplomus ir pašalinti iš pareigų. Nes šis LR KT išaiškinimas yra tikslus, nors ir nepilnas, LR Konstitucijos 12-o straipsnio 2-os dalies esmės paaiškinimas nereikalaujantis papildomo aiškinimo.

O tai, kad LR Konstitucinis Teismas sugebėjo šitą paaiškinimą iš esmės piktybiškai, politiškai angažuotai, konstituciškai nusikalstamai papildomai išaiškinti nesąmoningų, neprotingų sakinių srautu, tai tik įrodo, kad LR Konstitucinio Teismo teisėjams teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra negirdėti dalykai arba yra piktybiškas veikimas prieš LR Konstituciją ir Lietuvos valstybę. Tam, kad paneigti tai kuo kaltinu LR KT teisėjus, jie privalo surasti LR Konstitucijoje ar savo aukščiau pateiktame išaiškinime tokius dalykus:

-įstatymo nustatyti atvejai gali būti tik labai reti (atskiri),

-dvigubos pilietybės atvejai turi būti ypač reti – išimtiniai,

- kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys.

-Pagal Konstituciją negalimas ir toks Pilietybės įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamasis aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys“

– inter alia reiškia, kad, nepadarius Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisų jos nustatyta tvarka, įstatymu negalima nustatyti, jog Lietuvos Respublikos piliečiai, po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš Lietuvos Respublikos gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.”

Kas gi atsitiks su LR Konstitucija, kai kiekvieną Konstitucijoje įtvirtintą vertybę pradėsime taikyti „labai retai (atskirai)“, „ypač retai – išimtinai“ ir pradėsime taikyti tik tiems, kurie yra išvykę iš Lietuvos gyventi į kitas valstybes prieš 1990 m. kovo 11 d.?

Kadangi viso to nėra Konstitucijoje, dėl to Konstitucija yra iškreipiama ir LR KT teisėjai yra konstituciniai nusikaltėliai, teisinės demokratinės Lietuvos naikintojai.

Koks gali būti LR Konstitucinio Teismo nutarimas?

LR Konstitucinio Teismo pareiga atsakyti į užduotą klausimą, kuris savo esme yra elementarus ir atsakymas yra ypatingai paprastas, kaip tai ir buvo LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės užklausimo atveju, kai buvo gautas 2013-03-13 nutarimas. Gali kilti komplikacijų, kadangi pateikiamas yra konkretus „atskirų atvejų“, kurie jokiu būdu nėra „atskiri atvejai“ skaičius 22913, nes „atskiri atvejai“ turi būti charakterizuojami ne skaičiais, o atskiromis aplinkybėmis. Taip įstatymų kūryboje nebūna, kad įstatymas galiotų tik apibrėžtam piliečių skaičiui. Galioja visiems, kurie tenkina tas aplinkybes.

Gal būt galima atkreipti dėmesį į tai, kad prašomą nutarimą dėl dviejų pilietybių paskirtas ruošti LR KT teisėjas Gediminas Mesonis, kuris kartu dalyvavo ir ruošiant 2013-03-13 nutarimą, taigi jam kokių tai naujų minčių neturėtų atsirasti, nes kitų atveju jis pats sau prieštarautų.

Iš kitos pusės Gediminas Mesonis, kaip knygos „Konstitucijos interpretavimo metodologiniai pagrindai, monografija. 2010 m.“ autorius, ruošdamas nutarimą dėl Seimo užklausimo dėl dviejų pilietybių galėtų daug labiau kritiškai pažvelgti į savo ir kitų kolegų priimtus sprendimus ir juos interpretuoti kritiškai, jeigu toji monografija parašyta ne baršauskiškai. Ar taip įvyks? Ar taip ir liks tragiškai klaidingi sprendimai kaip “protingumo, sąžiningumo ir teisingumo etalonas” LR Konstituciniam Teismui. Gal jie ir išliks istorijoje pasikėlę į tokias aukštumas, kur teisingumas, logika, teisė yra nepasiekiami dalykai, kai Konstitucija jau nebeegzistuoja? Gal jų konstitucinės dvasios tenai ir skraido?

Išvados: Seimo liaupsės LR Konstitucinio Teismo liapsusams nieko garo nežada Pasaulio lietuvių bendruomenei ir visiems LR piliečiams.

Seimo tikrasis tikslas yra tik imituoti dviejų pilietybių klausimo sprendimą. Tai matosi iš priimto sprendimo išsiaiškinti aiškius dalykus.

LR KT teisėjų išaiškinimais ir Seimu dėl dviejų pilietybių negalima pasitikėti.

LR KT teisėjai yra konstituciniai nusikaltėliai, teisinės demokratinės Lietuvos naikintojai.

LR Konstitucinis Teismas turi galimybę ir privalo sustabdyti savo priešišką veiklą prieš Lietuvos valstybės teisinius pagrindus.

JE LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė prašydama LR Konstitucinio Teismo paaiškinti dėl dviejų pilietybių veikė lygiai tokiu pačiu metodu kaip ir LR Seimas, t.y. klausė taip, kad iš karto būtų žinomas atsakymas ir tą žinomą atsakymą gavo.