Prieš savaitę paviešinti Rusijos užmojai kelti bylas lietuviams, prieš beveik ketvirtį amžiaus atsisakiusiems tarnauti sovietų kariuomenėje, sujaudino tiek Lietuvos visuomemę, tiek valdžią, tiek specialiąsias tarnybas.
Pranešimus šiuo klausimu padarė prokuratūra bei Valstybės saugumo departamentas, o Krašto apsaugos ministras, tik sužinojęs apie Rusijos kėslus iš karto paliepė ministerijos žmonėms skambinti ir informuoti visus su tuo susijusius piliečius.
Ekspertai.eu paklausė ministro J. Oleko, kokia situacija yra šiai dienai.
– Su kiek žmonių, iš daugiau negu pusantro tūkstančio, iki šios akimirkos jau pavyko susiskambinti ir perspėti dėl jiems kilusios grėsmės iš Rusijos?
– Mus suneramino Generalinės prokuratūros pranešimas, jog Rusijos teisėsauga bando atgaivinti baudžiamąjį persekiojimą tiems Lietuvos piliečiams, kurie po 1990-ųjų Kovo 11-osios pasitraukė iš sovietų kariuomenės ar apskritai atsisakė joje tarnauti.
Mes turime kiek daugiau nei pusantro tūkstančio pasitraukusių ir sovietinės kariuomenės asmenų sąrašą, kuris šiuo metu yra tikslinamas ir pildomas.
Savus piliečius perspėjame, kad iš Rusijos visko galima tikėtis. Siekiame šią informaciją kuo plačiau paviešinti per visuomenės informavimo priemones. Taip pat kiekvieną dieną sulaukiame piliečių skambučių ir patys skambiname bei informuojame. Šiai dienai telefonu perspėti apie 700 žmonių.
Naudodamasis proga noriu paraginti Lietuvos piliečius, kurie 1990-1991 atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, nesant būtinybei nevykti į Rusiją, Baltarusiją, kitas ne Europos Sąjungos ar NATO valstybes.
– Nors prašymas gautas jau vasara, kaip manote kodėl Valstybės saugumo departamentas tik rugsėjo 8 d. kreipėsi į Lietuvos visuomenę ir perspėjo tuos Lietuvos Respublikos piliečius, kurie 1990–1991 metais atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje? Ar jūs tai jau bandėte išsiaiškinti su VSD vadovybe?
– Taip, kalbėjausi su Valstybės saugumo departamento vadovybe. Jie atlieka savo darbą, šiuo metu intensyviai bendradarbiauja su Krašto apsaugos ministerija.
– Prokuratūra rugsėjo 9 d. paskelbė, kad apie gautą Rusijos prašymą nedelsiant (per dvi dienas) atitinkama informacija buvo pateikta visoms atsakingoms institucijoms bei prokuratūroje surengtas koordinacinis šių institucijų atstovų pasitarimas, kurio metu aptartos galimos priemonės mūsų šalies piliečių saugumui užtikrinti.
Kaip manote kodėl jums, kaip Krašto apsaugos ministrui tokios informacijos prokurorai nepateikė ir nekvietė jūsų į prokuratūroje surengtą koordinacinį šių institucijų atstovų pasitarimą? Ar jūs tai jau bandėte išsiaiškinti su prokuratūros vadovybe?
– Taip, kalbėjausi. Prokuratūra šiuo metu intensyviai bendradarbiauja su Krašto apsaugos ministerija.
Tačiau net ir po ministro J. Olekos atsakymų, kol kas lieka neaišku, kodėl prokurorai jo neinformavo Rusijos prašymą iš karto ir net nepakvietė į prokuratūroje surengtą institucijų atstovų koordinacinį pasitarimą.
Kol tai nebus išsiaiškinta, bus sunku pasakyti, kas tikrieji šios istorijos režisieriai ir užsakovai.
Susiję:
Rusijos prašymas gautas dar vasarą, byla iškelta vienam žmogui, tačiau skambinama ir įspėjami visi
Prokuratūra: „Gavusi teisinės pagalbos prašymą prokuratūra reagavo tinkamai ir nedelsiant“