Laiškas premjerui A. Kubiliui: „Its All right“

Birželio 19 d. interviu Lietuvos radijui premjeras Andrius Kubilius sakė: tikrai būtų gerai sužinoti, už ką pasisako naujosios politinės iniciatyvos arba organizacijos, o ne tik prieš ką.

Premjere,

kaip supratau, jūs gerai žinote prieš ką tos naujosios politinės jėgos. O už ką - nežinote. Todėl šiek tiek lengvai pavardinsiu, kaip vienos tokios politinės organizacijos dalyvis, tikiuosi žmonės man pritars.

DRĄSOS KELIAS už labai paprastus ir daug pinigų įgyvendinimui nereikalaujančius dalykus:

už tai, kad pagaliau būtų pradėta kova su politine korupcija, kuri tapo legalizuota politine prostitucija. Tačiau nei jūs, nei jūsų bendražygiai nė neketino pakeisti situacijos, ir tik begėdiškai apsimelavo (daugiau apie tai skaitykite ČIA);

už teisėtvarkos reformą, kokia buvo įvykdyta broliškoje Estijoje. Po šios reformos pasitikėjimas teismais Estijoje šiuo metu yra didžiausias ES;

už kyšininkavimo ir korupcijos visuotinį išgyvendinimą, kaip tai buvo padaryta draugingoje Gruzijoje;

už absoliutų viešojo sektoriaus finansų išviešinimą, kuris dabar yra pusiau slaptas;

už liustracijos atnaujinimą ir visų buvusių bendradarbių su kitų šalių slaptosiomis tarnybomis paviešinimą bei jų atleidimą iš valstybinio sektoriaus;

už tai, kad antivalstybine veikla užsiimančio VSD veikla būtų išviešinta, o ne savo valstybei tarnavę veikėjai viešai įvardinti bei atsidurtų ten, kur jiems ir vieta – teisiamųjų suoluose;

už tai, kad pati brangiai kainuojanti lietuviško saugumo kontora būtų išformuota ir įkurtas valstybės saugumo policijos departamentas (taip kaip Estijoje, apie estų sėkmę šioje srityje šiek tiek galite paskaityti ČIA)

už tai kad VSD kuruojamos bylos (Pociūno, Kusaitės, pedofilijos ir t.t.) būtų pavestos kompetentingiems tyrėjams ir kuo greičiau ištirtos;

už tai, kad valstybiniams finansiniams nusikaltimams būtų panaikintas senaties terminas;

už tai, kad visos iki vienos prokurorų marinamos finansinių nusikaltimų rezonansinės bylos būtų skubiai ištirtos, o prokurorai, uoliai dengiantys šių nusikaltimų vykdytojus, atsakytų įstatymo numatyta tvarka;

už tai, kad valstybė nebūtų vis labiau beviltiškai praskolinama;

už tai kad abonentiniai ir kiti panašūs provincialai nenaikintų Lietuvos kultūros paveldo;

už „žaliąjį“ mąstymą ir atsinaujinančios energetikos vystymą, kad Lietuva galėtų džiaugtis dar kelios kartos po mūsų;

už tautinės mokyklos prikėlimą gyvenimui, visų naikinančių mūsų kalbą ir literatūrą švietimo reformų anuliavimą, mokytojo ir mokyklos vaidmens visuomenėje reabilitavimą ir mokiniams grąžintą Žmogaus vardą vietoj turimo „krepšelis“;

už mažų mokyklų išsaugojimą regionuose ir miestuose, už „optimizavimo reformos“ absurdiškumo išviešinimą;

už tikrą regionų kultūros gaivinimą, tikrą bendruomenių ir šeimų palaikymą, kad Lietuva netaptų mirštančia valstybe;

už tai, kad Lietuvos žiniasklaida (pirmiausia LRT), nors truputėlį turėtų gėdos jausmą, kad pradėtų dirbti garbingai, atlikdama šventą žurnalistinio darbo misiją ir padėtų šalies visuomenei susipažinti su objektyvia informacija, gintų viešąjį interesą, atstovautų savo valstybei;

už tai, kad valstybinis propagandinis transliuotojas LRT taptų tuo, kuo privalo – visuomeniniu transliuotoju (ne deklaratyviai, o defacto);

už tai, kad būtų visiškai uždrausta alkoholio reklama, kuri, kaip jūs gerai žinote, tendencingai skirta tik jaunimui. Nes tokiems kaip jūs ar aš reklamos nereikia, jau ką geriam tą geriam;

už tai, kad tarnautojai būtų vadinami tarnautojais, o ne valdininkais, ir visi – nuo aukščiausio iki žemiausio tarnautojo – su žmonėmis kalbėtųsi suprantama, padoria, pagarbia kalba, bet ne populiaria (jūsų terpėje) zombių tarme (apie šią tarme daugiau skaitykite ČIA);

už tai, kad Lietuvoje nebūtų daugiau galimybių atsirasti lietuvių savigarbą žeminančių „epochos simbolių“, kaip antai oriai pūpsantis, tačiau gėdingas statinys už 100 milijonų ant Šeškinės kalno;

už nors vieną atitinkantį tarptautinius reikalavimus stadioną ir lietuviško futbolo atgimimą;

už tai, kad Lietuva per dvi Seimo kadencijas patektų į mažiausiai korumpuotų ES šalių dešimtuką;

už sveikos moralės, tikro valstybingumo, humanizmo įtvirtinimą ir, galu gale, kaip sakė didysis Brežnevas, už tautų draugystę ir taiką visame pasaulyje!

Mes dar už labai daug ką, už ką jūs galbūt irgi norėtumėt pasisakyti, bet skirtingai nuo mūsų, ne tik nesugebate padaryti, bet net nedrįstate apie tai pradėti kalbėti.

Labai paprastą ir kuklų sąrašą „už ką mes“ galima dar ilgai tęsti, bet pradžiai, bendram vaizdui susidaryti, tikiu, pakaks ir tiek.

Taip, DRĄSOS KELIAS neturi tokių skambių lozungų, kaip „atsigręšime į žmogų“, „atkursime Seimo garbę“, „nusipelnėme gyventi geriau“, “kalbėsime su kiekvienu žmogumi” ir pan. Taip pat neturi tokių įdomiai skambančių prioritetų kaip „dirbantys visų profesijų žmonės ir kiekvienas“.

Taip, DRĄSOS KELIAS nežada, kad Lietuva taps "regiono lyderiu", nekuria ir nesiruošia kurti didžiųjų bendrųjų strategijų ar nesiūlys keisti Lietuvos pavadinimo anglų kalboje, ką drąsiai siūlė jūsų ir jūsų kolegų vyriausybės, paruošusios dešimtys milijonų litų kainavusią, tačiau jau primirštą drąsios šalies įvaizdžio programą. Tokių ambicijų mes tikrai neturime ir tai pripažįstame.

Jei norėsite dar daugiau oficialios informacijos apie tai už ką mes ir jei turėsite galimybę, liepos 2 d. apsilankykite Seimo spaudos konferencijų salėje, kur politinė partija DRĄSOS KELIAS surengs spaudos konferenciją ir pristatys savo rinkiminės programos gaires bei rinkiminį „Lietuvos sąrašą“. Maloniai kviečiu ir iki malonių susitikimų.