Vienas populiariausių Latvijos dienraščių „Nepriklausomas ryto laikraštis“ skelbia interviu su vienu iš Latvijos Tautos fronto įkūrėju, Latvijos Respublikos Aukščiausiosios tarybos deputatu, geografu, mokslų daktaru Valdžiu Šteiniu (Valdis Šteins). Pateikiame jo mintis apie dabartinę Latvijos padėtį, bet nesunku įsivaizduoti, kad kalbama ir apie Lietuvą.
Latvijoje visi groja melodiją seną. Muzika ta pati, žodžiai tie patys – viskas iš Marselietės. Tarybinį išsivysčiusį socializmą esame įveikę, „laukinį kapitalizmą“ įveikę – artinamės prie naujojojo neokomunizmo su visu jam būdingu žiaurumu ir antihumanizmu – visi vargšai ir viena didžioji partija arba partijų kartelis – slibinas su daugybe galvų. Bet tų partinių gerai jei yra 0,05–0,1% iš visų gyventojų.
Seniau tokius valdytojus vadino klika, nes faktiškai valdžią jie yra uzurpavę, gavę ne per rinkimus, bet per savęs išsirinkimą. Tarybų socialistinė biurokratija nublanksta palyginus su šiandieniniais naujaisiais komunistais, komisarais ir liumpenbiurokratais. Pažiūrėkite į taip vadinamą partiją, faktiškai politbrigadų bosus – tie patys kompartijos sekretoriai, tos pačios kalbos ir elgesys. Juodas volgas pakeitė juodi mersedesai. Skirtumas tik tas, kad dabar jie vietoj Maskvos skrenda į Briuselį. Tada šliaužiojo prieš Kremlių, dabar prieš Europos Federacijos funkcionierius. Tai matoma fasadinė pusė, bet pakalbėsim ir apie nepatomą ir esminę.
Katastrofos sąlygomis mes gyvename jau bemaž 25 metus. Tai prasidėjo 1992 m. Tai tikslingai buvo daroma diena po dienos, metai po metų. Mes net nepajutome kaip klastingai į visa tai per tuos metus buvome nukreipti. Mes nė nenutuokiam apie naujus „Molotovo-Ribentropo“ protokoklus. Amerikiečių tytrinėtojo Maiklo Hadsono dėka mes šiek tiek žinome apie 2008 m. Latvijos aukščiausios valdžios prisiimtą įsipareigojimą nuo šiol tikslingai skurdinti mūsų gerovę…, nes gyvenimo standartas esą per aukštas, o žmonės gyvena per gerai. Mes nieko nežinome apie 2008 ir kitais metais su TVF ir kitomis viršvalstybių organizacijomis pasirašytus slaptuosius protokolus. Visa tai yra vadinama insaiderių (insider) informacija.
Mes žinome tik tai, kas atsitiko su mumis ir mūsų valstybe. Mes matome pasekmes. Tai, kad faktiškai laisvė mums suteikta tam, kad išmirtume kaip tauta. Tai, ką mums davė, pasirodė esanti paukščio laisvė, kuriam neleidžiama net nutūpti ant savo žemės, susisukti lizdą, auginti palikuonis. Mūsų pražuvimas buvo užprogramuotas 1992 metais, su visa depopuliacija, deindustrializacija, eugenika, korpokratija, oligarchų koletyvizmu ir kitomis nelaimėmis.
Jei pasaulį valdo 147 korporaciniai karteliai ir 13 šeimų „juodosios aristokratijos“ konsiliumas, tai Latvijoje iki 2015 metų gruodžio 31 dienos – Briuselio administracija. Latvijoje tai sudatro vietiniai padlaižiai, kurie Briuselio funkcionierių paliepimus perskaito iš lūpų, dar iki jie būna užrašyti ant popieriaus, ir skubiai įgyvendina. Geopolitologijos ir politinės geografijos terminais kalbant – Latvijoje vyrauja tipinis kolonijinis režimas.
Taip, Konstitucija numato, kad Latvija yra nepriklausoma valstybė ir aukščiausioji valdžia priklauso tautai. Bet taip vadinamas suvereniteto delegavimas, kuris reiškia nepriklausomybės atsisakymą, žinoma, yra valstybės išdavystė. Nuo 1991 m. rugpjūčio 21 d. (priimtas Konstitucijos įstatymas) iki 1993 m. birželio valdžia priklausė tautai. Po to valdžią perėmė oligarchų grupuočių sukurtas Seimas. Tačiau drauge su „savanorišku“ įstojimu į ES 2004 m. ji buvo padalinta tarp ES administracijos ir oligarchų grupuočių.
Dalis tautos tikėjo, kad ES išgelbės Latviją nuo grupuočių savivalės. Tai nenutiko. Tada žmonės patikėjo Zatleriu (Valdis Zatleris – 7-asis Latvijos prezidentas, inicijavęs referendumą dėl Seimo atleidimo, nes jam esą per daug įtakos darę oligarchai) ir jo reforma. Bet atsitiko kai kas nenumatyta. Drauge su „Zatlerio perversmu“ 2011 m. valdžia visiškai perėjo į Briuselio, Vašingtono, Niujorko ir Latvijos išdavikiškų funkcionierių rankas. Dabar mes turime svetimų kraštų, mūsų krašto valdininkų ir sorošiečių valdomą valstybę. Parlamentas yra butaforija – viską nustato ministerijos su savomis nesuskaičiuojamomis agentūromis, perpildytomis liumoenbiurokratais. Ministerijos per premjerą ir tiesioginius ministrų susitikimus Briuselyje, Davose ir kitur gauna instrukcijas iš valdytojų. Taigi iš Briuselio, Vašingtono, taip pat JTO būstinių Niujorke ir Vienoje.
II dalis ČIA.
Šaltinis: nra.lv
Susiję:
Mes visada išliksime, nes yra kas mus veda iš balkono